Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė, veikdama Šiaulių apylinkės teismo vardu pagal 2024 m. vasario 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmės) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) sav., nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Tai yra, kaltinamasis A. B., 2024-02-29 apie 23:25 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia šeimos nariui – sugyventinei D. J. abejomis rankomis suėmė už galvos ir sudavė į krosnies turėklus, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. J. dešinėje galvos pusėje žaizdą, tokiu būdu nukentėjusiajai D. J. sukėlė fizinį skausmą.

2. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

2.1. Kaltinamasis A. B. kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai, labai gailisi. Parodė, kad jam įteiktas pranešimas apie įtarimą yra aiškus ir suprantamas, kaltu prisipažįsta visiškai. Su D. J. gyvena apie du metus, ji yra sugyventinė, veda bendrą ūkį. Vaikų bendrų neturi. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), o D. gyvena (duomenys neskelbtini), tėvų namuose. Gyvena atskirai dėl darbo priežasčių, tačiau šiuo metu yra bedarbis. Vienas pas kitą važinėja. Apie savaitę laiko buvo pas D. J.. 2024-02-29 apie 11.00 val., virtuvėje kartu su D. pradėjo vartoti alkoholį. Gėrė trise. Gėrė ir D. motina. Gėrė alų ir degtinę. Išgėrė 1 litrą alaus ir degtinės dar apie 0,7 litro, dvi šampano skardines. Geria ne pirmą dieną apie savaitę laiko ir visi trys. Išgertuvių metu buvo konfliktai tarp jo ir D., visokie prikaišiojimai, tačiau nesimušė. O kas įvyko tos pačios dienos apie 23.25 val., D. tėvų namuose, jis negali pasakyti, nes tuo metu atminties jau nebuvo. Koks įvyko konfliktas tarp jo ir D. jis negali pasakyti, bet galbūt susinervinęs ir galėjo abejomis rankomis sugyventinei suimti už galvos ir ją trenkti į krosnies turėklus, to tikrai neneigia, nes buvo per daug alkoholio. Blaivas taip nebūtų pasielgęs. Jis nepamena, kad padarė D. galvoje žaizdą. To tikrai neneigia, kad savo veiksmais galėjo sužaloti D. ir taip jai sukelti fizinį skausmą, dėl to labai gailisi. Kas policiją iškvietė nežino, jis taip mano, kad pati D. arba jos mama. Pradėjo atsiminti tik nuo to momento kai jį policijos pareigūnai vežė į areštinę, o pačio konflikto ir smurto jis visai nepamena, trūkusi buvo atmintis dėl išgerto alkoholio kiekio. Toks įvykis pirmą kartą ir dėl savo veiksmų gailisi, atsiprašys D. kai tik jam bus leista (e. b. l. 74-76).

2.2. Kaltinamasis A. B. papildomai parodė, kad dabar jis gyvena laikinai, adresu (duomenys neskelbtini), kol susiras sau gyvenamąją vietą. Sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskiriant viešųjų darbų bausmę, bei sutinka su visomis jam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis (e. b. l. 79-81).

2.3. Nukentėjusioji D. J. parodė, kad ji su A. B. gyvena apie du metus, bendrų vaikų neturi, gyvena pas jos mamą (duomenys neskelbtini). 2024-02-29 mamos namuose, dienos metu, tikslaus laiko nepasakys, nes nesekė, vartojo alkoholį. Buvo prieš kelias dienas grįžusi iš užsienio. Kartu su ja gėrė jos sugyventinis A. B. ir mama N. J.. Gėrė degtinę. Vėliau A. išvyko į kirpyklą, grįžo į namus už poros valandų visiškai girtas ir neadekvatus. Pradėjo ji su juo konfliktuoti, nes nesusišnekėjo. Pykosi apie kelias valandas ir tuo pačiu toliau išgėrinėjo. Po dvyliktos nakties t. y. 2024-03-01 apie 00:38 val., A. pradėjo ją mušti. Puolė ją, o ji tuo metu sėdėjo prie pečiaus ir jis abejomis rankomis suėmė jai už galvos ir trenkė jos galvą į krosnies turėklus. Jai suskaudo galvą. Ji atsistojo ir bėgo į kitą kambarį pas tėvą. Kas tuo metu užėjo A. negali pasakyti, kad jis ją puolė mušti, pykosi, buvo pergėręs ir nevaldė savęs, daugiau kito paaiškinimo nėra. Po atsitrenkimo jai prakirto galvą dešinėje pusėje, pradėjo bėgti kraujas, pajuto stiprų skausmą. Skausmą vertina 8 balais. Ji tada pati paskambino į 112 ir kvietė policiją, bei medikus. Įvykį matė jos mama. Atvykus policijai viską paaiškino kaip viskas buvo, nors ir buvo neblaivi, tačiau įvykio aplinkybes paaiškino nuosekliai. Po to atvyko medikai, kurie ją apžiūrėjo, į gydymo įstaigą vežti jos nereikėjo. Apvalė žaizdą ir nustojo bėgti kraujas. Pas teismo medicinos ekspertą nevyko, nes nereikėjo. A. B. sulaikė policijos pareigūnai ir išvežė į areštinę. A. prieš atvykstant policijos pareigūnams jos neatsiprašė, nes jis nesuprato ką padarė. Dėl šio įvykio yra nukentėjusi ir jai padaryta fizinė žala, civilinio ieškinio nereiškia, tačiau nori įstatymų nustatytas tvarka, kad A. B. būtų nubaustas. Su juo taikytis neketina, bei gyventi toliau nesiruošia. Sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakytu ir tam neprieštarauja (e. b. l. 43-45).

2.4. Liudytoja N. J. parodė, kad jai teisės ir pareigos yra išaiškintos, sutinka duoti parodymus. Paaiškina, kad jos dukra D. J. kartu su A. B. gyvena apie du metus, veda bendrą ūkį, vaikų neturi. Apie pusmetį laiko jos dukra su A. gyvena jos namuose. 2024-02-29 dienos metu , namuose vartojo alkoholį dukra su A.. Ji nevartojo alkoholio ir nežino kodėl dukra teigė, kad ji vartojo, nes kai atvyko pareigūnai jai davė pūsti ir ji pūtė nulius. Tos pačios dienos, po pietų A. B. išvyko į miestą ir grįžo apie 18.00 val., su buteliu. A. grįžus pradėjo kabinėtis prie jos dukros. Konflikto priežasties nepasakys, tiesiog kabinėjosi prie dukros ir viskas. A. dukrą persekiojo namuose, vaikščiojo jai iš paskos ir nedavė ramybės. Vėliau tikslaus laiko nepasakys gal jau ir buvo dvylikta nakties, dukra sėdėjo prie pečiaus ir rūkė, ir staiga A. pakilo nuo stalo griebė abejomis rankomis dukrai už galvos ir jos galvą trenkė į pečiaus turėklus, ko pasėkoje prakirto ar tai viršugalvį ar tai kaktą. Pradėjo bėgti kraujas. A. tada pradėjo voliotis ant grindų, buvo pergėręs ir elgėsi neadekvačiai. Kiek matė A. suprato ką padarė dukrai, bet per daug nepergyveno. Po to A. B. išėjo į lauką. Dukra D. iškvietė policiją ir medikus. Atvykus policijai dukra paaiškino kas atsitiko, bei ji taip pat paaiškino, nes viską matė. Atvykus medikams apžiūrėjo dukros sužalojimus, tačiau į gydymo įstaigą vykti nereikėjo, apvalė žaizdą, siųsti nereikėjo. Dukra pas teismo medicinos ekspertą nevyko. Policija A. B. sulaikė ir uždarė į areštinę. Toks įvykis pirmą kartą kada smurtauja A. prieš dukrą. To pasekmė yra alkoholis (e. b. l. 54-56).

2.5. Iš 2024-03-01 Tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyrusio asmens – D. J. sužalojimo vieta galva. Smurtą patyrusio asmens būsena – akivaizdžiai neblaivi 3,22 promilės, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė, smurtu įtariamo asmens būklė- neblaivus, girtumą nusistatyti atsisakė. Nepilnamečių nėra, įvykio aplinka –tvarkinga, smurtu įtariamas asmuo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas (e. b. l. 6-9).

2.6. Iš 2024-03-01 įvykio vietos apžiūros protokolo, foto lentelės matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta gyvenamasis namas. Apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota (e. b. l. 10-18).

2.7. Iš asmens apžiūros protokolo, foto lentelės matyti, kad paprašius nukentėjusiosios D. J. parodyti skaudamas vietas ji nurodė dešinės pusės galvos sritį, plaukuotoje dalyje matoma kraujuojanti žaizda. Daugiau jokių skaudamų vietų nukentėjusioji nenurodė (e. b. l. 19-24).

2.8. Iš įvykio suvestinės iš PRĮR matyti, kad dabar pranešėjos D. J. sugyventinis, (duomenys neskelbtini), žodžiu konfliktuoja, sugriebė jai už rankų. Pranešėjo skambutis gautas 2024-02-29 23.29 val., informacija gauta 2024-02-29 23.33 val. (e. b. l. 30-32).

2.9. Iš 2024-03-05 iš Greitosios medicinos pagalbos tarnybos kvietimo kortelės matyti, kad kvietimas gautas dėl D. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. Stebima nedidelė nebekraujuojanti žaizda ties plaukų augimo linija. Galvos plaukuotosios dalies žaizda. Pacientė į gydymo įstaigą vykti atsisakė (e. b. l. 36-40).

3. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. B. 2024-02-29 apie 23:25 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę D. J. ir sukėlė jai fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

4. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai.

4.1. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė laikytina ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

4.2. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

4.3. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

4.4. Kaltinamasis A. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, administracine tvarka nebaustas, nustatytos jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės.

4.5. Įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat aplinkybę, kad nebuvo sukelti sunkesni padariniai, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu – nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu – vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas, 6 dalis).

4.6. Kadangi A. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso būdu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

4.7. BK 72² straipsnis imperatyviai nurodo, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, todėl atsižvelgiant į nustatytas, aukščiau aptartas aplinkybes, A. B. skiriamas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias privalo išklausyti per 6 mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant visą programos kursą.

4.8. Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2024-03-01, 00.10 val. iki 2024-03-01 15.50 val. (1 dieną), todėl jo laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis).

5. Kardomoji priemonė.

Pradėjus vykdyti bausmę, kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, panaikintinos, nes bus pasiekti kardomųjų priemonių skyrimo tikslai (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu – nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu – vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu – nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu – vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, A. B. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias turi išklausyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant visą programos kursą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti vieną jo laikinojo sulaikymo dieną – nuo 2024-03-01, 00.10 val. iki 2024-03-01 15.50 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laivės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo kopijos gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti A. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.

Išaiškinti A. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Šiaulių apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.