Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės, Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto ieškovo UAB „Įrengimai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Įrengimai“ ieškinį atsakovams notarei J. Š., Viačeslavui D. Š. dėl notaro vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – A. J. bei antstolis R. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2011-11-21 vykdomąjį įrašą pagal atsakovo Viačeslavo D. Š. pateiktą 2009-07-26 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, nurodydamas, kad išduodant vykdomąjį įrašą buvo pažeisti įstatymo reikalavimai, nes buvo praleistas 1 metų reikalavimų pateikimo senaties terminas bei vykdomajame įraše nurodytas neatitinkantis įstatymo reikalavimas išieškoti 83 310,36 Eur sumą solidariai iš UAB „Įrengimai“ ir A. J., kai pagal CK 6.90 straipsnio 1 dalį nustatyta, jog garanto atsakomybė yra subsidiari.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-19 nutartimi ieškovas A. J. pakeistas UAB „Įrengimai“, o A. J. byloje patrauktas trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje.Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nors notarės išduotas vykdomasis įrašas išduotas praleidus 1 metų terminą, tačiau vekselyje nurodyta prievolė išmokėti 82 889,24 Eur (286 200 Lt) sumą išlieka, kadangi pats vekselis nėra ginčijamas ir išduotas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų.Atsakovė notarė J. Š. nesutiko su ieškiniu, kadangi buvo pateikti visi vykdomajam įrašui gauti reikalingi dokumentai, o taip pat buvo pateikti įrodymai, kad visiems pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį įsipareigojusiems asmenims yra pranešta, kad šis vekselis yra neapmokėtas. Pažymėjo, kad įsakomojo ar paprastojo neprotestuotino vekselio apmokėjimas gali būti užtikrinamas tiktai vieninteliu būdu – laidavimu. UAB „Įrengimai“, padarydamas įrašą pirmojoje paprastojo neprotestuotino vekselio pusėje, užtikrino šio vekselio apmokėjimą laidavimu. Kadangi laiduotojas minėtame vekselyje nenurodė už kurį asmenį laiduoja, tai vadovaujantis aukščiau minėto įstatymo 33 str. 4 d. yra laikytina, kad jis laidavo už vekselio mokėtoją. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29723-141/2013 patenkino ieškovo ieškinį. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės notarės J. Š. apeliacinį skundą, 2014-12-10 nutartimi c. b. Nr. 2A-1500-232/2014 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-19 sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-11-17 nutartimi c. b. Nr. 3K-7-525-916/2015 išnagrinėjęs atsakovės notarės J. Š. kasacinį skundą, nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-19 sprendimą, Vilniaus apygardos teismo 2014-12-10 nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, konstatuodamas, kad notaro vykdomasis įrašas pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį gali būti išduodamas, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog pateikė vekselį apmokėti ir išsiuntė pranešimą apie tai, kad vekselis neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog tarp trečiojo asmens A. J. ir atsakovo V. D. Š. buvo susiklostę paskoliniai santykiai – A. J. 2007 metais buvo pasirašęs vekselį 700 000 Lt sumai ir įsipareigojęs grąžinti skolą atsakovui. Byloje esantis 2009-07-26 neprotestuotinas paprastasis vekselis buvo paruoštas ir pateiktas A. J. pasirašyti atsakovo V. D. Š.. Iš A. J. paaiškinimų nustatyta, kad vekselis 286 200 Lt sumai buvo pasirašytas delspinigių, kilusių iš pagrindinės skolos pagal 2007 metais pasirašytą vekselį, sumokėjimui užtikrinti. A. J. pasirašė vekselį kaip vekselio davėjas bei kaip UAB „Įrengimai“ vadovas tam, kad neįvykdžius įsipareigojimų pagal vekselį A. J., už jį įvykdys UAB „Įrengimai“.Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad garantas atsako ne solidariai su skolininku, bet subsidiariai (CK 6.90 str. 2 d.), tačiau nurodė, jog vien gramatinis vekselio įrašo („garantiniai įsipareigojimai“, „garantuoju“) aiškinimas neatitinka tiek vekselio įvykdymo užtikrinimo sampratos, įtvirtintos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo, tiek buvusios UAB „Įrengimai“ vadovo bei vekselio turėtojo V.D. Š. valios, pasirašant 2009-07-26 vekselį.Iš UAB „Įrengimai“ vadovo paaiškinimų teismas padarė išvadą, kad vekselyje padarytas įrašas dėl UAB „Įrengimai“ garantavimo, jog A. J. įvykdys vekseliu prisiimtą prievolę, buvo ne kas kita kaip savarankiškas prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo būdas – laidavimas, išreikštas kita sąvoka („garantuoju įvykdymą“). UAB „Įrengimai“ vadovas A. J. savo parašu patvirtino, jog užtikrina (garantuoja) prievolės pagal vekselį įvykdymą. Taigi tiek vekselio įvykdymo užtikrinimo ypatumai, tiek tarp šalių įvykęs susitarimas, kad UAB „Įrengimai“ užtikrina vekselio įvykdymą, tiek pačiame 2009-07-26 vekselyje esantis įrašas, kad UAB „Įrengimai“ garantuoja A. J. vekselio įvykdymą, nesant garantijai reikalingų rekvizitų (garanto sumos), leido vertinti, kad UAB „Įrengimai“ laidavo už A. J., vykdant pasirašytą vekselį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovo UAB „Įrengimai“ atstovas A. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti. Nurodo, jog A. J. atsakovui Viačeslav D. Š. išduotame vekselyje UAB „Įrengimai“ atsakomybė pagal ginčo vekselį įvardinta kaip garantiniai įsipareigojimai, UAB „Įrengimai“ garantavo, o ne laidavo už skolininką. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.90 str. 1 d. numatyta, kad garanto atsakomybė yra subsidiari. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vekselyje esantys įrašai „garantiniai įsipareigojimai“ ir „garantuoja“ gali būti laikomi, kaip atitinkantys Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 33 str. 2 d. nurodytą žodį „laiduoju“ ar kitą atitinkamą įrašą ir kad ieškovo atsakomybė yra solidari. Aplinkybę, kad būtent garantinius įsipareigojimus siekė prisiimti UAB „Įrengimai“ patvirtina ir vekselyje esantis įrašas, siejantis vekselį su 2009-07-26 Paskolos sutartimi Nr. PS-26/07/2009.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog palaiko visą savo anksčiau išsakytą poziciją ir sutinka su tuo, kas išdėstyta skundžiamame sprendime.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė notarė J. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, nustatant faktą apie prievolės užtikrinimo būdą – ar šalys susitarė dėl laidavimo, kaip vienintelio galimo vekselio apmokėjimo įvykdymo užtikrinimo būdo, ar dėl garantijos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo UAB „Įrengimai“, kaip asmens, įsipareigojusio pagal vekselį, atsakomybės pagal vekselį apimtį, teisingai nurodė, jog pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 32-34 straipsnius, paprastojo vekselio sumos arba jos dalies apmokėjimas gali būti užtikrinamas laidavimu, t.y. laidavimas yra vienintelis paprastojo vekselio užtikrinimo būdas; laiduoti gali trečiasis asmuo arba pagal vekselį įsipareigojęs asmuo; pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, laidavimas išreiškiamas žodžiu „laiduota“ arba kitu atitinkamu įrašu ir laiduotojo parašu. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog UAB „Įrengimai“ siekė prisiimti subsidiarią garanto atsakomybę, tačiau, kaip teisingai įvertino A. J. paaiškinimus pirmosios instancijos teismas, A. J., kaip UAB „Įrengimai“ vadovui, pasirašant vekselį, nekilo klausimų dėl įmonės atsakomybės pobūdžio, kad aiškios valios išraiškos ne laiduoti, o garantuoti vekselio įvykdymą, prisiimant visas su tuo susijusias pasekmes, nebuvo.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo A. J. paaiškinimų vertinimu, jog tai, kad A. J., prašomas atsakovo, tiesiog parašu užtikrino vekselio įvykdymą, tikėdamasis, kad vekselis bus įvykdytas vekselio davėjo be įvykdymą užtikrinusio subjekto UAB „Įrengimai“ įsikišimo, rodo, jog vekselyje padarytas įrašas dėl UAB „Įrengimai“ garantavimo, jog A. J. įvykdys vekseliu prisiimtą prievolę, buvo ne kas kita kaip savarankiškas prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo būdas – laidavimas, išreikštas kita sąvoka („garantuoju įvykdymą“). Taigi, UAB „Įrengimai“, padarydama įrašą pirmojoje paprastojo neprotestuotino vekselio pusėje, užtikrino šio vekselio apmokėjimą laidavimu. Apeliaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (LR CPK 306 str. 1 d. 4 p.). Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą pagrindžiančių argumentų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes ir teisingai įvertino įstatyminį vekselių reglamentavimą bei laidavimo ir garantijos sampratas, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, todėl išsamiai jų nekartoja. Pažymėtina, kad apeliantas, nesutikdamas su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, tačiau nepagrindžia, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, o iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Remiantis aukščiau išdėstytu, konstatuotina, jog byla išspręsta teisingai, dėl to nėra įstatyminio pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamą teismo procesinį sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą nepakeistą.