Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. K. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas G. A. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) 2021 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. (18.2)I-828.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog 2020 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į į Fondo valdybos direktorę su pareiškimu „Dėl nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos“, kuriame prašė atsakingų Sodros darbuotojų patikrinti, kodėl jam, buvusiam Černobylio atominės elektrinės (toliau – AE) sprogimo padarinių likvidatoriui, yra mokama sumažinta nukentėjusių asmenų pensija: vietoj 93,09 Eur, mokama tik 62,06 Eur. Pareiškėjas gavo Fondo valdybos atsakymą, kuriame nurodyta, kad jam nukentėjusių asmenų pensija apskaičiuota ir mokama teisingai, kadangi jo ligos nesusijusios su Černobylio AE sprogimo padarinių likvidavimu. Pareiškėjo teigimu, toks Fondo valdybos atsakymas jį įžeidė ir pažemino, todėl jis pakartotinai su skundu kreipėsi į Fondo valdybą, prašydamas, kad skundas (prašymas) būtų išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, tačiau ir pakartotinis skundas liko nenagrinėtas.

Pareiškėjas teigia, kad jis, būdamas jaunas Lietuvos Respublikos pilietis, buvo prievarta išvežtas likviduoti Černobylio AE sprogimo padarinių, prarado savo sveikatą. Pažymi, kad pagal LR Konstituciją žmonės turi teisę į saugų, teisingą gyvenimą ir gerovę savo šalyje. Negalintiems dirbti turi būti užtikrinta ori parama, patikima sveikatos apsauga. Teigia, kad asmenų, likvidavusių Černobylio AE sprogimo padarinius mokamos pačios mažiausios nukentėjusių asmenų pensijos.

Atsakovė Fondo valdyba su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime (b. l. 30–33) nurodo, jog šioje administracinėje byloje ginčo dalykas yra Fondo valdybos 2021 m. vasario 4 d. sprendimas Nr. (18.2) I-828, kuriuo atsisakyta nagrinėti kaip pakartotinį pareiškėjo 2021 m. sausio 28 d. pareiškimą, kuriuo jis nesutinka su jam mokamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydžiu ir prašo jį perskaičiuoti.

Paaiškina, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymu. Dalyvavusiems likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius skiriamos ir mokamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydis priklauso nuo jiems nustatyto darbingumo lygio ir nuo jo priežasties. Kai nustatyto darbingumo lygio priežastis – bendros ligos, tai reiškia, kad darbingumo lygis nėra susijęs su Černobylio AE avarijos likvidavimo darbų poveikiu ir tokiu atveju skiriamos ir mokamos 1,07 valstybinių pensijų bazės (toliau VPB) dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos (Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Pažymi, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. VPB dydis yra 58,70 Eur (buvo 58 Eur).

Nurodo, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 27 d. pareiškimu kreipėsi į Fondo valdybą, prašydamas perskaičiuoti jam mokamą valstybinę pensiją, nes „dėl dalyvavimo likviduojant Černobylio atominės elektrinės padarinius yra nukentėjęs asmuo ir netekęs 60 procentų darbingumo“, todėl mano, kad jam turėtų būti mokama 1,605 VPB dydžio valstybinė pensija (93,09 Eur), o jis gauna 1,07 VPB dydžio (62,06 Eur) pensiją (pensijos dydžiai nurodyti pagal iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusį valstybinių pensijų bazės dydį – 58 Eur). Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. lapkričio 27 d. pareiškimą, 2021 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. (18.2) I-310 konstatavo, kad pareiškėjas netekusiu 60 procentų pripažintas dėl bendrų ligų, o ne dėl Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio, todėl, remiantis Valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui pagrįstai mokama 1,07 VPB dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija.

Nurodo ir tai, kad Fondo valdyboje 2021 m. sausio 28 d. buvo gautas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Administravimo departamento persiųstas pareiškėjo 2021 m. sausio 28 d. pareiškimas dėl, jo nuomone, 31,03 Eur mažesnės, nei priklauso, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydžio. Paaiškina, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą, prašymas ar skundas gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Teigia, kad pareiškėjas tiek 2020 m. lapkričio 27 d., tiek 2021 m. sausio 28 d. pareiškime kėlė tą patį reikalavimą – mokėti jam 1,605 VPB dydžio valstybinę pensiją ir reikalavimą grindė tomis pačiomis aplinkybėmis – netektas 60 procentų darbingumas, jo manymu, susijęs su Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikiu. Pareiškėjas 2021 m. sausio 28 d. pareiškime nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių ir nepridėjo dokumentų, pagrindžiančių jo teisę gauti 1,605 VPB dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, leidžiančių ginčyti Fondo valdybos 2021 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. (18.2) I-310, kuriuo buvo atsakyta į tapatų pareiškėjo 2020 m. lapkričio 27 d. pareiškimą. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, Fondo valdyba mano, kad 2021 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. (18.2) I-828 teisėtai ir pagrįstai, remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, atsisakė nagrinėti kartotinį pareiškėjo 2021 m. sausio 28 d. pareiškimą.

Taip pat atsakovė atkreipia teismo dėmesį, kad pareiškėjo prašomu panaikinti Fondo valdybos 2021 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. (18.2) I-828 ginčas dėl jo teisės gauti didesnę nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją nebuvo nagrinėjamas iš esmės. Minėtas ginčas iš esmės buvo išnagrinėtas Fondo valdybos 2021 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. (18.2) I-310, kuris šioje byloje nėra ginčijamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdybos Kauno skyrius su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir Fondo valdyba. Papildomai paaiškina, kad pareiškėjui Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos Kauno III teritorinis skyrius 2008 m. spalio 28 d. išdavė dvi darbingumo lygio pažymas: 1) darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 0363979, kurioje nurodyta, kad pareiškėjui nustatytas 60 procentų netektas darbingumas dėl ligų ar būklių (darbingumo lygio priežasties kodas 27.1); 2) darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 0363980, kurioje nurodyta, kad pareiškėjui nustatytas 50 procentų netektas darbingumas dėl ligos (suluošinimo) dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio (darbingumo lygio priežasties kodas 27.7). Taigi, neginčijama, kad pareiškėjas nukentėjo likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius ir dėl to jis yra pripažintas iš dalies darbingas. Tačiau dėl ligų, atsiradusių dėl Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio pareiškėjui yra nustatytas 50 procentų netektas darbingumas, bet ne 60 procentų, kaip teigia pareiškėjas. Todėl vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 3 punktu, pareiškėjui, dėl Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio pripažintam netekus 50 procentų darbingumo, nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija būtų mokama 0,8025 VPB dydžio. Vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Fondo valdybos Kauno skyriaus 2012 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 10.19-63793 pareiškėjui paskirta ir mokama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija 1,07 VPB dydžio, kadangi remiantis minėta teisės norma asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, kurie negauna iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos, kurie dalyvavo likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius ir pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d.1 – I ar II grupės invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, skiriama ir mokama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija 1,07 valstybinių pensijų bazės dydžio.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Fondo valdybos 2021 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. (18.2)I-828, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2021 m. sausio 28 d. skundą, kaip pakartotinį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjui, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Fondo valdybos Kauno skyriaus 2012 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 10.19-63793 paskirta ir mokama 1,07 VPB dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija.

Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į Fondo valdybą su pareiškimu, kuriame nurodė nesutinkantis su jam Fondo valdybos Kauno skyriaus mokamu nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydžiu ir prašė jį perskaičiuoti.

Fondo valdyba 2021 m. sausio 14 d. sprendime Nr. (18.2) I-310, išnagrinėjusi 2020 m. lapkričio 27 d. pareiškimą, konstatavo, kad Fondo valdybos Kauno skyrius pareiškėjui moka teisingo dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, todėl įpareigoti šį skyrių perskaičiuoti jo pensijos dydį neturi teisinio pagrindo ir pareiškėjo 2020 m. lapkričio 27 d. pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą.

Fondo valdyboje 2021 m. sausio 28 d. gautas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Administravimo departamento persiųstas G. A. K. 2021 m. sausio 11 d. pareiškimas dėl, jo nuomone, 31,03 Eur mažesnės, nei priklauso, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydžio.

Fondo valdyba 2021 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. (18.2)I-828, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, atsisakė nagrinėti šį pareiškėjo pareiškimą, kaip pakartotinį.

Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, prašymas ar skundas gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su jam apskaičiuotos ir mokamos nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžiu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad dėl jam apskaičiuotos ir mokamos nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio pareiškėjas kreipėsi į Fondo valdybą su 2020 m. lapkričio 27 d. pareiškimu, kuriame prašė mokėti jam 1,605 VPB dydžio valstybinę pensiją. Šį reikalavimą pareiškėjas grindė tuo, kad netektas 60 procentų darbingumas, jo manymu, susijęs su Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikiu. Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. lapkričio 27 d. pareiškimą, 2021 m. sausio 14 d. sprendimu „Dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos“ Nr. (18.2) 1-310 konstatavo, jog pareiškėjui mokamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydis nustatytas teisingai. Minėtu sprendimu pareiškėjas buvo informuotas, kad pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis jis pripažintas iš dalies darbingas, netekęs 60 procentų darbingumo dėl bendrų ligų ar būklių, t. y. jo darbingumo lygio priežastis nesusijusi su Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikiu, todėl Fondo valdybos Kauno skyrius teisėtai ir pagrįstai jam moka 62,06 Eur (1,07 x 58 Eur) nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją kaip Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų dalyviui, kurio netekto darbingumo priežastis nėra susijusi su liga ar suluošinimu dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio. Šiame Fondo valdybos sprendime buvo nurodyta jo apskundimo tvarka. Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęs Fondo valdybos 2021 m. sausio 14 d. sprendimą „Dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos“ Nr. (18.2) 1-310, nėra.

Susipažinus su 2021 m. sausio 28 d. pareiškimo turiniu, matyti, kad pareiškėjas jame kėlė klausimą, kur dingsta nuo 2005 metų jam skirtas 31,03 Eur nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos skirtumas. Taigi, jis iš esmės kėlė tapatų reikalavimą dėl galbūt neteisingai jam apskaičiuotos ir mokamos nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio bei jį grindė tapačiomis aplinkybėmis, t. y., kad jo netektas 60 procentų darbingumas, susijęs su Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikiu. Pareiškėjas jokių naujų aplinkybių ir dokumentų, leidžiančių abejoti Fondo valdybos 2021 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. (18.2) 1-310, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Fondo valdyba, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 2021 m. vasario 4 d. sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2021 m. sausio 28 d. pareiškimą kaip pakartotinį.

Pažymėtina, kad Fondo valdyba ginčijamu sprendimu nesprendė iš esmės pareiškėjui apskaičiuotos ir mokamos nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio teisingumo klausimo, o procedūrą baigė atsisakiusi nagrinėti jo pareiškimą. Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl jam nepagrįstai mokamos sumažintos nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos yra teisiškai nereikšmingi, todėl nenagrinėjami.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti šį Fondo valdybos 2021 m. vasario 4 d. sprendimą nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo G. A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.