Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-06-19 · Civilinė byla Nr. 2A-405-640/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-19
Bylos Nr.
2A-405-640/2014
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-10717-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Antanas Rudzinskas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Natalja Cikoto
Ieškovas
V. M.
Atsakovas
V. D.
Kategorijos
  • 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-405-640/2014Teisminio proceso Nr. 2-02-3-10717-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 30.1.; 30.9.1.; 121.1.; 121.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,kolegijos teisėjų Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei V. D. dėl pastogės patalpų atidalijimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama atidalinti atsakovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės 91,10 kv.m ploto neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), pagal vieną iš nurodytų atidalijimo variantų: priteisiant pagal projektus pastogę natūra arba 24296,27 Lt kompensaciją. Nurodė, kad daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovei, atsakovei ir dar keletui asmenų nuosavybės teise priklausė neįrengta pastogė. Kiti asmenys, turėdami ieškovės ir atsakovės sutikimus savo pastogės dalis atsidalino, įsirengė ir nuosavybės teisę įregistravo Registrų centre. Kadangi geruoju atsakovė nesutiko atsidalinti su ieškove pastoge, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-04-07 sprendimu atsakovei nustatė 175/911 dalis, o ieškovei – 736/911 neįrengtos pastogės dalis. Atsakovei netinka joks ieškovės siūlomas atsidalijimo variantas. Pagal projektus atsakovei atitenkanti pastogės dalis atitiktų realiąsias dalis, jai bus suteikta galimybė patekti į patalpas. Pagal VĮ Registrų centro duomenis neįrengtos palėpės vidutinė rinkos vertė yra 127 000 Lt, atitinkamai pagal atsakovei priklausančią 175/911 dalį jai priklausytų 24 396,27 Lt kompensacija, kurią ieškovė sutinka sumokėti nustačius, jog atidalinti natūra pastogės nėra galimybės.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-12 sprendimu (b. l. 49-50) ieškovės ieškinį tenkino priteisiant iš ieškovės V. M. atsakovei V. D. 24 396,27 Lt kompensaciją už atsakovei nuosavybės teise priklausančią 175/911 dalį neįrengtos pastogės, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatė, kad sumokėjus kompensaciją atsakovei visa neįrengtos pastogės dalis priklausys ieškovei V. M. asmeninės nuosavybės teise. Teismas nurodė, kad nustačius, jog daiktas yra nedalus, svarstoma galimybė vienam iš bendraturčių priteisti kompensaciją, kuri turi būti teisinga, t.y. atitikti rinkos kainą, įvertinant kiekvieno bendraturčio poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, pajamas kompensacijai išmokėti ir kt. reikšmingas aplinkybes. Nurodė, kad nors šiuo atveju teismas nėra nustatęs, kad palėpė yra nedali, tačiau atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apžiūrėjus dalintiną palėpę vietoje (išvykstamojo teismo posėdžio metu), teismas padarė išvada, kad šio civilinio ginčo tarp ieškovės ir atsakovės atveju kompensacijos priteisimas nepažeistų šalių teisės į nuosavybę. Kadangi byloje teismas neturėjo duomenų, jog ieškovė būtų nepajėgi sumokėti kompensaciją atsakovei, ji kompensaciją mokėti sutiko, todėl toks padalijimo būdas, teismo vertinimu, labiausiai atitiko šalių teises, interesų pusiausvyrą ir priešingai nei teigia atsakovė, nepažeis jos teisių. Teismas, įvertinęs VĮ Registrų centre nurodytą oficialią neįrengtos palėpės vertę, atsižvelgęs į tai, kad prašoma atidalinti palėpė nėra pagerinta (taip pat nenustatyta kitų aplinkybių, kurios teismą įgalintų nukrypti nuo oficialios vertės ir padidinti atsakovei mokėtiną kompensacijos sumą), padarė išvadą, kad ieškinyje nurodyta 24 396,27 Lt kompensacija atitinka realią turto vertę. Esant ieškovės sutikimui (pageidavimui) už atsakovei priklausančią dalį atlyginti pinigais, teismas jos ieškinį tenkino ir atsakovei iš ieškovės priteisė 24 396,27 Lt kompensaciją.

Šalies argumentai

Atsakovė V. D. apeliaciniu skundu (b.l. 51– 52) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-12 sprendimą. Nurodo, kad teismo sprendimas kompensuoti jos palėpės dalį pinigais, jai yra nepriimtinas. Nurodo, kad jos teiktas palėpės dalinimo variantas per teismo posėdžius svarstytas nebuvo. Taip pat nurodė, kad ieškovė įsirengusi palėpėje virš atsakovės, visų pirma įsirengs miesto komunikacijas per apeliantės butą, kas yra nepriimtina. Taip pat nurodė, kad dėl ieškovės veiklos palėpėje, virš apeliantės buto esanti perdanga nebėra tinkamai apšildyta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 61-62) ieškovė V. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nėra susiję su byla. Nurodo, kad įrengus palėpę virš apeliantės buto, jos skunde nurodomos problemos dėl šalčio jos bute, būtų išspręstos. Taip pat nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu teismas nagrinėjo visus jam pateiktus patalpų padalijimo variantus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovės projektas neatitinka abiejų šalių interesų, o patekimas per liuką, kuris nėra saugus, tik įrodo atsakovės nenorą susitarti dėl patalpų atidalinimo taikiai. Taip pat nurodo, kad yra nepagrįsti apeliantės argumentai dėl komunikacijų į palėpę vedimo per apeliantės butą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 91,10 kv.m ploto neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-04-07 sprendimu atsakovei nustatė 175/911 dalis, o ieškovei – 736/911 neįrengtos pastogės dalis. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pateiktus atidalinimo siūlymus bei vadovaudamasis CK 4.80 str. atidalino palėpę priteisdamas atsakovei piniginę kompensaciją iš ieškovės.

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t.y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Remiantis teismų praktika, ši įstatymo formuluotė reiškia tai, kad daikto paskirčiai gali būti padaroma tam tikra žala; jeigu atidalijant daiktą jo paskirčiai padaryta žala yra proporcinga, tai toks atidalijimas nepažeidžia CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyto reglamentavimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. J., R. V., O. Š. v. S. B., E. G., Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-780/2003, konstatavo, kad, atidalijant daiktą, žalą galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui, praktiškai nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės.

Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011; kt.).

Pirmosios instancijos teismas priteisė natūra visą neįrengtos pastogės dalį ieškovei, atsakovei priteisiant piniginę kompensaciją, motyvuodamas tuo, jog taip būtų protingiausia atidalinti turtą. Tačiau kolegija nurodo, jog tokiu būdu atsakovei praktiškai nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės, t.y. atsakovė praranda galimybę naudotis pastoge ir netenka nuosavybės teisių į ją, nors pačios ieškovės į bylą buvo pateikti net du pastogės atidalijimo variantai, atidalijant neįrengtą pastogę tiek ieškovei, tiek atsakovei (b.l. 6, 44-45). Pirmosios instancijos teismas minėtų ieškovės variantų nesvarstė ir jų neanalizavo bei dėl jų nepasisakė. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog daiktas yra nedalus ir atidalijama turi būti paskiriant kompensaciją pinigais, nėra pagrįsta ir argumentuota. Tai, jog atsakovei nėra priimtinas nei vienas ieškovės siūlomas variantas, nesudaro pagrindo teigti, jog atidalijimas suformuojant atskirus nekilnojamus daiktus yra negalimas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atidalijimas priteisiant kompensaciją pinigais, nepažeis šalių teisių į nuosavybę, tačiau tokios savo išvados neargumentavo ir nepagrindė. Kolegija kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog dėl garbaus amžiaus atsakovė negalės naudotis nekilnojamu daiktu, patekdama į jį per liuką. Kadangi pati atsakovė išreiškė norą naudotis palėpe būtent tokiu būdu, tai vien argumentas dėl atsakovės amžiaus negali būti motyvu konstatuojant, jog galimybės naudotis pastoge nėra. Tokiu būdu kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino visų faktinių aplinkybių, reikšmingų bylos išnagrinėjimui, t.y. ar kiti ieškovės pateikti atidalijimo variantai, padalinant nekilnojamą daiktą suformuojant atskirus objektus, yra negalimi. Kadangi to pirmosios instancijos teismas nepadarė, aukščiau paminėtus klausimus išspręsti apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamu atveju nėra galimybės, kadangi byla šiuo aspektu būtų nagrinėjama iš naujo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Tokiu būdu liko neatskleista bylos esmė (CPK 327 str. 1 d. 1 p.) ir bylos išnagrinėti apeliacine tvarka nėra galimybių.

Apeliantės argumentas, kad teismas nesvarstė jos teikiamo atidalinimo varianto, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas vertino ir pasisakė dėl apeliantės siūlomo atidalinimo būdo, tačiau jį atmetė kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų. Kolegija nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J., R. V. ir kt. v. S. B., Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U., T. G., bylos Nr. 3K-3-638/2005). Be to, minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje konstatuota, jog kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M. ir kt., Nr. 3K-3-485/2005). Tuo tarpu atsakovė savo pareigos įrodyti, jog jos siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, tinkamai neįgyvendino. Pagal LITEKO duomenis matyti, jog ginčas tarp šalių dėl ginčo palėpęs atidalinimo jau buvo nagrinėtas civilinėje byloje Nr.2-105-432/2008, kurioje ieškovės ieškinys buvo 2008-05-30 nutartimi paliktas nenagrinėtu, ir apeliantei buvo išaiškinta ir nurodyta, kokius reikalavimus turi atitikti atidalijimo projektas. Todėl darytina išvada, jog apeliantei yra žinoma ir išaiškinta, kokiu būdu ji turėtų ginti savo teises, tačiau apeliantė ir šioje nagrinėjamojoje byloje teikė tik įstatymo reikalavimų neatitinkantį pastogės atidalijimo planą (b.l. 23).

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.; 326 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Natalja CikotoAntanas RudzinskasRūta Veniulytė-Jankūnienė