Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-05-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-127-288/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-30
Bylos Nr.
II-127-288/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00912-2017-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Liuba Kymantienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-127-288/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00912-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.7; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gegužės 30 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė,sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant skundą padavusiai A. E. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. E. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2017-03-22 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2017-03-22 nutarimu A. E. S. už nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje padarymą skirta subendrinta galutinė 600 Eur bauda už tai, kad ji 2017-02-10 13.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo sąlygų, kad eismas būtų saugus, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir manevruodama kliudė šalia stovėjusį automobilį, nesant nukentėjusiojo įvykio vietoje apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš įvykio vietos nuvažiavo, įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, šiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 126, 219.1, 222 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Skundą padavusi A. E. S. su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017-03-22 nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Skunde nurodė, kad ji neginčija padaryto pažeidimo, bet mano, kad jai paskirta per didelė nuobauda. Pirma, jos draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajam šio patirtą žalą dėl transporto priemonės apgadinimo, jokios kitos žalos ji niekam kitam nepadarė. Antra, ji iš eismo įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o tiesiog nepajuto smūgio – kito stovėjusio automobilio užkliudymo. Trečia, ji dirba (duomenys neskelbtini) dirvožemininke jau daugelį metų, charakterizuojama teigiamai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jos pajamos per mėnesį vos siekia 600 Eur, todėl jai neįmanoma baudos sumokėti iškart per įstatyme nustatytą terminą, o prašant išdėstyti baudą dalimis, ji patirtų nemažai nepatogumų dėl itin sumažėjusių jos pajamų. Prašė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, panaikinti skundžiamą nutarimą ir skirti mažesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius atsiliepime į skundą nurodo, kad su A. E. S. skundo argumentais nesutinka. Pažymėjo, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas, t. y. eismo įvykio sukėlimas ir pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra įžūlus administracinis nusižengimas. Kaip matyti iš bylos duomenų, ji žinojo ir suprato, jog kliudė kitą stovinčią transporto priemonė, tačiau motyvavo savo elgesį tuo, kad išvažiavimas buvo užstatytas ir negalėjo laisvai išvažiuoti. Ji teigia, kad skirtos piniginės baudos sumokėjimas arba jos išdėstymas dalimis apsunkintų jos materialinė padėtį, tačiau tai nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Ji, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, kadangi, sąmoningai pasirinko tokį elgesį, esant tokioms aplinkybėms negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Byloje nustatyta vienintelė pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdus gailėjimasis. Institucijos nuomone, pareigūnas, skirdamas piniginės baudos dydį, pilnai atsižvelgė į pareiškėjos asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pareiškėjai paskirta minimali bauda, numatyta ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje, todėl jos mažinti nėra teisinio pagrindo. Prašė pareiškėjos skundo netenkinti ir palikti 2017-03-22 nutarimą nepakeistą.

A. E. S. teismo posėdžio metu prašė švelninti bausmę, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 3 mėnesių laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš skundo matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra, nesutinkama su paskirta nuobauda.

Pagal teismų praktiką, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Šiuo konkrečiu atveju A. E. S. padarė įžūlų administracinį nusižengimą, sukėlusi eismo įvykį iš jo pasišalino. Iš bylos medžiagos matyti, kad ji žinojo ir suprato, jog kliudė kitą stovintį automobilį, nes nurodė, jog įvykio vietoje arti jos stovėjusį automobilį ji išvažiuodama kliudė, o skunde jau teigė, jog nejuto smūgio, jeigu būtų jutus iš įvykio vietos nebūtų pasišalinus. Dėl padaryto pažeidimo ji nuoširdžiai gailisi. Pasak pareiškėjos, jau vien žalos atlyginimas nukentėjusiajam, vykimas į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, sukėlė jai tam tikrus nepatogumus, o paskirta nuobauda – jos atlyginimo dydžio bauda – šiuo atveju yra neadekvati. Ji galiojančių nuobaudų neturi, dirba, charakterizuojama teigiamai. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad šiai pareiškėjos asmenybę charakterizuojančiai ir jos padarytą nusižengimą apibūdinančiai aplinkybei buvo suteikta pakankama reikšmė. Ši pareiškėją charakterizuojanti aplinkybė, teismo vertinimu, visų bylos aplinkybių kontekste šiuo atveju nėra tiek reikšminga, kad jos pagrindu būtų galima žymiai švelninti nuobaudą. Esant paminėtų aplinkybių visumai teismas nemato galimybių pareiškėjai skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 426 straipsnio 1 dalyje, juolab, jog Institucijos pareigūno nutarimu yra skirta minimiali bauda.

Pažymėtina, kad šiuo atveju svarbu tai, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Svarbu ir tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą.

A. E. S. prašė skundžiamu nutarimu paskirtos piniginės baudos mokėjimą išdėstyti 3 mėnesių laikotarpiui, nes jos pajamos per mėnesį siekia vos 600 Eur. Teismas sutinka su skundo argumentais, jog pareiškėjai skirta bauda turės įtakos jos finansinei būklei. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį; po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Šiuo konkrečiu atveju nutarimas administracinio nusižengimo byloje jau yra priimtas, todėl baudos išdėstymo klausimas reglamentuojamas Mokesčių administravimo įstatyme, kurio 88 straipsnis numato galimybę atidėti ar išdėstyti mokestinę nepriemoką finansų ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998-11-17 įsakymo „Dėl mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 268 aktualios redakcijos 14 punktas numato, kad mokėtojas teikia mokesčių administratoriui prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos arba baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą. Šio įsakymo 17 punkte numatyta, kokie duomenys turi būti pateikti tokiame prašyme: nutarimo, kuriuo paskirta bauda už administracinį nusižengimą, data, numeris, subjektas, priėmęs nutarimą administracinio nusižengimo byloje; baudos už administracinį nusižengimą dydis; baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo terminas; prašomas taikyti baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo būdas (atidėti arba išdėstyti mokėjimą) ir laikotarpis, kuriam prašoma atidėti arba išdėstyti baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą; prašymo teikimo priežastys. Taigi A. E. S. dėl galimybės išdėstyti skirtą baudą gali kreiptis į mokesčių administratorių (pagal Mokesčių administravimo įstatymą tai yra Valstybinė mokesčių inspekcija), pateikti sunkią turtinę padėtį patvirtinančius dokumentus ir taip palengvinti savo finansinę padėtį. Minėto ministro įsakymo 10 punkte numatyta, kad baudos už administracinį nusižengimą mokėjimas gali būti atidėtas arba išdėstytas ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui.

Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, skundžiamas nutarimas paliktinas galioti, keisti jį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2017-03-22 nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir A. E. S. skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Liuba Kymantienė