Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro N. G. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-24755-20, kurioje

A. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis pas V. G., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, neteistas, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

J. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. birželio 24 d., apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia rankomis vieną kartą pastūmė savo šeimos narę - motiną D. M. į krūtinės sritį, dėl ko pastaroji nugriuvo ant žemės ir gulinčiai du kartus kumščiu sudavė į veidą, šiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai D. M. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

J. M. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. birželio 24 d., apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia kumščiu keturis kartus sudavė gulinčiai savo šeimos narei - sutuoktinei D. M. į veidą ir tris kartus spyrė jai į nugarą, rankomis sugriebęs pastarąją už plaukų, ją vilko iki automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, laikydamas už plaukų, jos galvą vieną kartą sudavė į atidarytas automobilio dureles, šiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai D. M. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. birželio 24 d., apie 22.00 val. jis kartu su tėvu J. M. išvažiavo su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)pas tėvo draugą, kuris ten žvejojo. Jau apie 01.00 val. jiems bevažiuojant link namų, pastebėjo už maždaug 2 km nuo karjero, miške, šalia keliuko stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), sustojo, išlipo ir pamatė, kad už vairo sėdėjo S. K., o šalia, keleivio sėdynėje, pasislėpusi tupėjo mama. Tėvas jai liepė važiuoti su jais, bet mama nelipo, tik atsitūpusi tylėjo. Dar automobilyje pas S. K. pastebėjo ant galinės sėdynės miegantį savo broliuką R. M.. Tada grįžus namo tėvas pasigedo broliuko, tada tėvui ir pasakė, kad jį matė S. K. automobilyje, tada nusprendė grįžti ir vėl apsisuko ir nuvažiavo link karjero. Pačiam karjere rado S. K. mašiną, kurioje buvo mama ir mažasis broliukas. Jis išlipęs iš karto nuėjo prie mamos, kuri sėdėjo priekinėje sėdynėje ir supykęs, griebė ją rankomis už priekio ir ištempė iš automobilio, rankomis pastūmė ją į krūtinės sritį, ji nugriuvo ant žemės ir gulinčiai jai du kartus kumščiu sudavė į veidą. Tuo metu, kai tai darė, tėvas kalbėjosi su S. K., o paskui priėjo tėvas ir nepastebėjo, ką tėvas darė, nes kalbėjo su S. K.. Tėvo veiksmų nematė, o paskui abu su tėvu mamą įsodino į jų automobilį, tėvas paėmė broliuką, ir visi grįžo namo. Mama, išlipusi iš automobilio, pradėjo rėkti „gelbėkit“, pradėjo bėgioti po kiemą, o jis su tėvu ją už pažastų nuvedė į kambarį ir paguldė ant lovos. Paskui atvažiavo policijos pareigūnai ir jį, ir tėvą sulaikė, išvežė į komisariatą. Nuoširdžiai gailisi, mamos atsiprašė. Sutinka bylą pabaigti kuo greičiau ir paprasčiau (2 t., b. l. 40-43).

Kaltinamasis J. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. birželio 24 d., apie 22.00 val. kartu su sūnumi A. M. išvažiavo su šeimos automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)pas draugą, kuris ten žvejojo. Jau apie 01.00 val., su sūnumi važiavo link namų ir bevažiuojant pastebėjo už maždaug 2 km nuo karjero, miške, šalia keliuko stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), sustojo, išlipo ir pamatė, kad už vairo sėdėjo jo dabar jau buvęs draugas S. K., o šalia, keleivio sėdynėje, pasislėpusi tupėjo žmona D. M.. Liepė jai važiuoti namo, bet ji nelipo, atsisakė, tupėjo toliau. Su sūnumi nuvažiavo namo. Paskui, grįžęs namo, pastebėjo, kad nėra mažiausiojo vaiko, tada paskambino žmonai ir liepė vežti vaiką namo, ji atsisakė, jį išvadino necenzūriniais žodžiais, tada vėl apsisuko ir važiavo link karjero su A. M. ir jau pačiam karjere rado S. K. mašiną, kurioje buvo žmona, S. K. ir mažas sūnelis. Jis iš karto priėjo prie S. K., kuris jau buvo išlipęs, o A. M. nuėjo prie motinos ir ką jis darė - nepastebėjo, jis kalbėjo su S. K. vyriškai, jis jo atsiprašinėjo. Paskui pamatė, kad žmona guli šalia automobilio, šalia jos sūnus A. M., ar A. M. jai sudavė – nepastebėjo, tačiau pats priėjęs kumščiu keturis kartus sudavė jai į veidą bei gulinčiai spyrė koja į nugarą kelis kartus, galėjo būti ir tris. Po spyrių jis ranka sugriebė jai už plaukų ir ėmė juos tampyti, pešti, tempė ją už plaukų iki savo automobilio, kuris stovėjo šalia, ir už plaukų suėmęs, vieną kratą trenkė jos galvą į atidarytas automobilio dureles. Po to jis su sūnumi įstūmė ją į automobilį ant galinės sėdynės, ir visi grįžo namo. Tą sūnų jauniausią paėmė iš S. K. automobilio ir jį laikė ant kelių kitas sūnus A. M.. Namuose žmona išlipo ir ėmė rėkti „gelbėkit“, nors jai niekas nieko nedarė, ji pradėjo lakstyti po kiemą, mano, dėl to, kad buvo per daug girta ir jis su sūnumi A. M. ją už rankų paėmę, už pažastų nuvedė į kambarį, ir paguldė į lovą. Netrukus atvažiavo pareigūnai ir žmona jiems ten prisiskundė. Kaltu prisipažįsta, gailisi (1 t., b. l. 130-133).

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinami, visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

nukentėjusiosios D. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais nustatyta, kad gyvena su sutuoktiniu J. M. ir dviem nepilnamečiais vaikais. 2020 m. birželio 23 apie 22.00 val. neblaivus sutuoktinis J. M. kartu su blaiviu sūnumi A. M. išvažiavo iš namų automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pas draugą S. K.. Ji namie vartojo alkoholį. Apie 22.30 val. paskambino S. K. ir sužinojo, kad jos vyro ir sūnaus nėra. Todėl paprašė atvažiuoti S. K., kad padėtų jų ieškoti. Važiuojant automobiliu su S. K. į (duomenys neskelbtini), susitiko savo sutuoktinį ir sūnų. Girdėjo, kaip sūnus pasakė „O du gražuoliai sėdi“. Sūnus su sutuoktiniu supykę nuvažiavo namo, o ji su S. K. nusprendė važiuoti prie karjero. Nuvažiavus prie karjero, pamatė, kad iš paskos jiems atvažiuoja vyras su sūnumi ir sustojo šalia jų. Jai nespėjus išlipti iš mašinos, kai sūnus A. M. priėjo prie durelių, kurias su rankomis atidarė ir rankomis griebė jai už drabužių krūtinės srityje ir ištraukė ją iš automobilio ir nepaleisdamas stipriai vieną kartą pastūmė ją į krūtinę, ir ji nugara atsitrenkė į S. K. automobilio šoną, tada jis paleido, ji nuo pastūmimo ir atsitrenkimo nugriuvo ant žemės ant dešinio šono, tada jai gulinčiai sūnus A. M. kumščiu du kartus trenkė į veidą, smūgių sudavimo metu pajuto stiprų fizinį skausmą, ji neatsistojo ir jai toliau gulint ant dešinio šono, prie jos priėjo vyras J. M., kuris su kumščiu smogė jai į veidą mažiausiai keturis kartus, o po to koja spyrė jai į nugarą mažiausiai septynis kartus, smūgių sudavimo metu ir spyrių metu juto stiprų fizinį skausmą, po spyrių vyras viena ranka sugriebė jai už plaukų pakaušio srityje ir ėmė juos tampyti, pešti, tempė ją už plaukų ir už plaukų ėmė ją vilkti iki savo automobilio, kuris stovėjo šalia, todėl patempė apie du metrus ir pritempęs ją iki automobilio ir, pritempė ją iki dešinės pusės galinių durelių, ir už plaukų suėmęs, vieną kratą trenkė jos galvą į atidarytas automobilio dureles, pajuto, kad ji savo kakta trenkėsi į dureles ir pajuto stiprų fizinį skausmą kaktos srityje, jai pradėjo bėgti kraujas iš kaktos. Ji atsistojo, ir vyras su sūnumi ją tiesiog įstūmė į automobilį ant galinės sėdynės, kai stūmė ją, skausmo nejuto, nes stūmimo metu smūgių nesudavė. Ant galinės sėdynės pamatė savo mažametį sūnų R. M., kuris buvo išsigandęs ir verkė. Nurodo, kad daugiau įvykio metu jokių kitų asmenų nebuvo, ir kai sūnus pirmas jai sudavė smūgius, matė, kad S. K. sėdo į savo automobilį ir iš karto išvažiavo, todėl jis daugiau nieko nematė. Jie visi grįžo namo, vyras visą laiką ją žodžiu kaltino, kad S. K. yra meilužis, nors iš tikrųjų jis nėra meilužis. Kai grįžo namo, jis kieme ėmė rėkti ant jos, kad sumuš, o ji puolė bėgti iš kiemo link kaimo rėkdama – „gelbėkit, padėkit, mane gali užmušti“, vyras ją vijosi kartu su A. M., ji bėgo nuo jų ir bebėgdama kiemo pievutėje netyčia suklupo ir pargriuvo, jie pribėgo prie jos, ir abu sugriebę jai už rankų ir kojų, ėmė tempti atgal namo, ji tempiama rėkė, ir jie nutempė ją į namus, į miegamąjį kambarį ir paleido kambaryje, ji atsistojo ir atsigulė į lovą su mažamečiu sūnumi, kuris ten buvo, jis irgi buvo išsigandęs ir verkė. Netrukus atėjo kaimynė J., kuri pasakė kad iškviesta policija, atvažiavo policijos automobilis, jį pamačiusi pro langą, iššoko ir nubėgo pas pareigūnus ir ėmė viską pasakoti, kaip buvo, pareigūnai atvažiavo pas ją į kiemą ir girdėjo, kaip jie kalbėjosi su sūnumi ir vyru, kurie neigė savo kaltę, neigė kad mušė ir nurodė, kad ją sumušė meilužis, jos vyrą ir sūnų sulaikė pareigūnai, o pačios negalėjo apklausti dėl neblaivumo. Paskui atvažiavo Vaiko teisės ir laikinai globai perdavė mažametį sūnų R. M. kitam suaugusiam sūnui R. M., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 41-45, 58-59, 60).

akistatos tarp nukentėjusiosios D. M. ir A. M. protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji D. M. parodė, kad 2020 m. birželio 24 d. apie 01.30 val., būnant S. K. automobilyje, prie (duomenys neskelbtini), kai atvažiavo vyras J. M. su sūnumi A. M. ir išlipo, pirmas prie priėjęs sūnus, atidarė automobilio, kuriame sėdėjo, dureles, rankomis griebė jai už drabužių krūtinės srityje ir ištraukė ją iš automobilio ir rankomis vieną kartą stipriai pastūmė į krūtinės sritį, nuo to ji nugara atsitrenkė į S. K. automobilio šoną ir nuo to nugriuvo ant žemės, ant dešinio šono, tada sūnus du kartus kumščiu sudavė jai į veidą. Po to atėjo vyras ir jis prieš ją naudojo fizinį smurtą. Galiausiai vyras su sūnumi ją įstūmė į automobilį ir parvežė namo. Namo kieme rėkė „gelbėkit“, bandė bėgti nuo jų, bet vyras su sūnumi ją už rankų sugriebę, nuvedė į kambarį. Įtariamasis A. M. girdėjo nukentėjusiosios parodymus, sutiko su jais, kaltę pripažįsta, gailisi ir jos atsiprašė (1 t., b. l. 54-57).

akistatos tarp nukentėjusiosios D. M. ir J. M. protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji D. M. parodė, kad 2020 m. birželio 24 d., apie 01.30 val., būnant S. K. automobilyje (duomenys neskelbtini), atvažiavo vyras J. M. su sūnumi A. M. ir išlipo, pirmas prie jos priėjęs sūnus panaudojo fizinį smurtą prieš ją, po to priėjęs vyras kumščiu sudavė jai į veidą mažiausiai keturis kartus, po to koja spyrė į nugarą mažiausiai tris kartus. Pirmoje apklausoje nurodė, kad septynis kartus, bet tiek tikrai nespyrė, mažiau spyrė. Po spyrių vyras ranka griebė gulinčiai už plaukų ir taip nuvilko ją iki savo automobilio, kur suėmęs už plaukų, vyras jos galvą vieną kartą trenkė į jų automobilio dešinės pusės atidarytas galines dureles, kakta trenkėsi į dureles ir pajuto stiprų skausmą, pradėjo bėgti kraujas. Ji atsistojo ir vyras su sūnumi ją įstūmė į automobilį ir parvežė namo. Namo kieme ji rėkė „gelbėkit‘, bandė bėgti nuo jų, bet vyras su sūnumi ją už rankų sugriebę, nuvedė į kambarį. Įtariamasis J. M. sutiko su nukentėjusiosios parodymais, viską pripažįsta, gailisi, jos atsiprašė (1 t., b. l. 48-51).

liudytojos G. P.- S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 24 d. naktį, kai apie 02.00 val. išgirdo moterišką šauksmą „gelbėkit“ iš kaimyninės sodybos, ji žiūrėti nėjo, o iš karto paskambino pagalbos numeriu 112. Suprato, kad galimai kaimynei D. M. buvo blogai. Pati įvykio nematė (1 t., b. l. 67-70).

liudytojos I. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad D. ir J. M. yra jos tėvai, kurie vartoja alkoholį, paskui pykstasi, konfliktuoja, kelia triukšmus, taip gyvena jau 20 metų. 2020 m. birželio 24 d., apie 03.00 val. jai paskambino brolis R. M. ir pranešė, kad pas tėvus yra policija, kad atėmė jauniausią brolį R. M., nes įvyko kažkoks konfliktas. Vėliau brolis paskambinęs pranešė, kad brolis A. M. ir tėvas išvežti policijos, o mažiausias broliukas laikinai perduotas jo globai. Kitos dienos vakare ji nuvyko pas mamą, kuri pasakojo apie konfliktą, kad ją sumušė tėvas ir brolis A. M., t. y. ji buvo prie (duomenys neskelbtini), ji važiavo su S. K. ieškodami tėvo, tada tėvas jau ten buvo ir prasidėjo muštynės - mama bandė pabėgti, tėvas ją įgrūdo į mašiną, kažkur trenkė jos galvą į automobilio dureles, mama pasakojo, kad ją tėvas spardė, kad mušė ją ir tėvas, ir brolis A. M., abu mušė, sužalojo ją, jai skaudėjo, parvežęs ją namo, tėvas nutempė į kambarį, užrakino duris. Paskui, kaip pasakojo mama, ji per langą pamatė policijos pareigūnus, iššoko per langą ir nubėgo pas juos. Pati matė sužalotą mamos veidą - patinusią kaktą, skruostą, matėsi nubrozdinimai kaktos srityje, sužalota nugara, buvo „guzai“ ant nugaros, mama skundėsi nugaros skausmu (1 t., b. l. 73-76).

liudytojo R. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad jis gyvena atskirai nuo tėvų, 2020 m. birželio 24 d., apie 02.30 val. jam paskambino brolis A. M., kuris paprašė paimti pagloboti mažiausią brolį R. M., brolis sakė, kad atvažiavo policija, o tėvai neblaivūs, sakė, kad tėvai susimušė. Tėvų neklausinėjo, kas ten vyko, aplinkybių nežino, tik matė, kad mamos veidas patinęs. Paskui atvyko vaiko teisės ir perdavė laikinai globoti mažiausią broliuką R. (1 t., b. l. 79-82).

liudytojos J. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad 2020 m. birželio 24 d., apie 00.30 val. išgirdo, kaip ant gatvės šaukia kaimynė D. M. „Gelbėkit žmonės“. Ji atėjo pasižiūrėti, kas vyksta, o kaimynas J. M. pasakė, kad ji girta, paskui grįžo namo, atvyko pareigūnai. Kas vyko pas kaimynus (duomenys neskelbtini) nematė (1 t., b. l. 89-91).

liudytojos V. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad S. K. yra jos sugyventinis, jis dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), ten išvykęs nuo 2020 metų vasario mėn., grįžęs į Lietuvą buvo trumpam, savaitei laiko, Joninėms, išvyko atgal birželio 27 dieną. Kur jis buvo ir ką darė naktį iš birželio 23 d. į 24 dieną, nežino, ji buvo namuose ir naktimis niekur neina. Kur buvo S. K., ką veikė, su kuo - nieko nežino. (1 t., b. l. 95-97).

2020 m. birželio 24 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad apie įvykį pranešė kaimynai. Smurtą patyręs asmuo,- D. M., gim. (duomenys neskelbtini). Smurtą patyrusio asmens sužalojimai: patinimas, nubrozdinimas, kraujosruva (mėlynė). Smurtu įtariami asmenys yra neblaivūs, tai sutuoktinis J. M. ir sūnus A. M.. Smurtą matė nepilnametis R. M., gim. (duomenys neskelbtini). Gautas paaiškinimas, kad 2020 m. birželio 24 d. apie 1.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu neblaiviai D. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas 1,74 promilių girtumas, neblaivus nepilnametis sūnus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 0,75 promilių girtumas, iš kumščio sudavė du smūgius į kairį skruostą savo motinai D. M., ir neblaivus sutuoktinis J. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 1,25 promilių girtumas, su kojomis sudavė nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas savo sutuoktinei D. M.. 2020 m. birželio 24 d. apie 1.58 val. adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus J. M. sudavė vieną smūgį su kumščiu į veido sritį savo žmonai D. M. savo mažamečio sūnaus R. M., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje. Įvykio metu D. M. buvo sukeltas fizinis skausmas, informuotas VTAS (1 t., b. l. 27-30).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), iš kurios niekas nepaimta (1 t., b. l. 22-26).

2020 m. birželio 24 d. 02.19 val. nustatytas J. M. 1,25 promilių neblaivumas, 02.25 val. A. M. 0,75 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 36-38).

Iš 2020 m. birželio 25 d. gautos specialisto išvados Nr. G1477/2020(02) nustatyta, kad D. M. konstatuota odos nubrozdinimai kaktoje, kairio žasto srityje, juosmens srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 2020 m. birželio 24 d.. Odos nubrozdinimai nugaroje - juosmens srityje galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (1 t., b. l. 64).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamųjų veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog ši kvalifikacija teisinga. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad abu kaltinamieji veikė skyrium, kiekvienas nukentėjusiąją sužalojo atskirai. Taigi, nenustačius, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, kaltinamiesiems iš nustatytų byloje aplinkybių aprašymo šalinami kito kaltinamojo atlikti veiksmai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismo vertinimu, byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamieji A. M. ir J. M., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2020 m. birželio 24 d., apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu vartojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį: A. M. rankomis vieną kartą pastūmė motiną D. M. į krūtinės sritį, dėl ko pastaroji nugriuvo ant žemės ir gulinčiai du kartus kumščiu sudavė į veidą, sukeldamas fizinį skausmą, o po šių veiksmų J. M., tyčia kumščiu keturis kartus sudavė gulinčiai savo šeimos narei - sutuoktinei D. M. į veidą ir tris kartus spyrė jai į nugarą, rankomis sugriebęs pastarąją už plaukų, ją vilko iki automobilio, laikydamas už plaukų, jos galvą, vieną kartą sudavė į atidarytas automobilio dureles, sukeldamas fizinį skausmą. D. M. dėl pavartoto smurto buvo padaryti odos nubrozdinimai kaktoje, kairio žasto srityje, juosmens srityje, tai yra nežymiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino ir gailisi padarę nusikalstamas veikas. Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jie buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamieji sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomomis bausmėmis ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (2 t., b. l. 40-43, 1 t., b. l. 130-133).

Nukentėjusiajai 2020 m. liepos 24 d. pranešta apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, išaiškinta teisė apskųsti šį prokuroro sprendimą (2 t. b. l. 62-63). Iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. teisme nukentėjusiosios skundai negauti.

Kaltinamasis A. M. padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą prieš artimą šeimos narį (BK 11 straipsnio 3 dalis). Veiką padarė būdamas nepilnamečiu. Jis neteistas (2 t., b. l. 51), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 52), nedirba (2 t., b. l. 53-54), VšĮ Kėdainių psichikos sveikatos centre nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 61), Priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b. l. 62). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nepilnamečio individualaus vertinimu nustatyta, jog 2020 m. liepos 1 d. Kėdainių švietimo pagalbos tarnybos rašte Nr. S-315 „Dėl informacijos pateikimo“ nustatyta, kad A. M., gim. (duomenys neskelbtini), specialieji ugdymo poreikiai Kėdainių švietimo pagalbos tarnyboje buvo vertinami 2012 m. balandžio 23 d.. Vaikui nustatyta negalia dėl nežymaus intelekto sutrikimo, elgesio sutrikimas. Rekomenduota individualizuoti bendrąsias programas, teikti specialiąją pedagoginę pagalbą (2 t., b. l. 58-60).

Kaltinamasis J. M. padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą prieš artimą šeimos narį (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis neteistas (1 t., b. l. 142-144), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 145-150), paskutinį kartą 2020 m. birželio 9 d., nedirba (1 t., b. l. 151-152), VšĮ Kėdainių psichikos sveikatos centre lankėsi ir gydėsi nuo 1986 m. spalio 1 d. iki 2012 m. kovo 23 d., buvo priežiūros grupėje, diagnozė – lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus (1 t., b. l. 155), nuo 2019 m. gegužės 17 d. registruotas Priklausomybės ligų centre, konsultuotas ir stebimas dėl sutrikimo vartojant alkoholį (1 t., b. l. 155).

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamųjų asmenybes, juos charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tinkama A. M. ir J. M..

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamųjų atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę A. M. įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. birželio 24 d., 2.25 val., iki 2020 m. birželio 25 d., 13.44 val. (2 t., b. l. 7-7, 14-16), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Į paskirtą bausmę J. M. įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. birželio 24 d., 2.19 val., iki 2020 m. birželio 25 d., 13.35 val. (1 t., b. l. 103-105, 108-110), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismas, atsižvelgęs į tą aplinkybę, jog kaltinamieji smurtines nusikalstamas veikas padarė šeimos nariui, taiko BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę,- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikintinos.

Proceso išlaidų, civilinio ieškinio nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesį keičiančiose programose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. M. galutinę - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. M. dalyvauti elgesį keičiančiose programose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šio įpareigojimo įvykdymui nustatyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. M. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 24 d., 2.25 val., iki 2020 m. birželio 25 d., 13.44 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

J. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesį keičiančiose programose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. M. galutinę - 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. M. dalyvauti elgesį keičiančiose programose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu J. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šio įpareigojimo įvykdymui nustatyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į J. M. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 24 d., 2.19 val., iki 2020 m. birželio 25 d., 13.35 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. M. ir J. M., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.