Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Augustei Korsakovei, Vaivai Paulauskaitei, Sigitai Vaičiulytei, Agnei Kuckailienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamąją vietą deklaravęs ten pat, vedęs, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" dekoruotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2 epizodai), 284 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2016 m. lapkričio 4 d. apie 22 val. 00 min., viešoje vietoje – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, laiptinėje, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, pašalinių žmonių akivaizdoje, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia, priėjęs prie nukentėjusiojo E. Ž., pastūmė jį į laiptinės duris ir vieną kartą kumščiu sudavė E. Ž. į veidą, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, ranka apsivijo E. Ž. kaklą ir, pasikišęs jį po pažastimi, smaugė, po to, prispausdamas E. Ž. prie laiptinėje esančios skydinės ir laikydamas jo rankas, tyčia du kartus galva sudavė E. Ž. į nosį, tuo padarė nukentėjusiajam E. Ž. odos nubrozdinimą dešiniame skruoste ir nosies kaulų lūžį, tai yra, tyčia iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam E. Ž. sveikatą, nes dėl nosies kaulų lūžio E. Ž. sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 dienų laikotarpiui, bei tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to R. B., tuo pačiu metu, apie 22 val. 30 min., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaunas, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, šalia nukentėjusiojo T. M. esant kitiems žmonėms, kurių sveikatai ir gyvybei savo veiksmais sukėlė realų pavojų, dėl chuliganiškų paskatų tyčia iš savigynai išduoto pistoleto „CZ83“ Nr. 96051, skirto šaudyti 9 mm kalibro Browning tipo šoviniais, vieną kartą iššovė T. M. į kojas ir tuo padarė T. M. kiaurines šautines žaizdas kairėje šlaunyje ir kairės plaštakos IV piršto srityje su proksimalinio ir vidurinio pirštakaulio lūžimu, tai yra, tyčia iš chuliganiškų paskatų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. M. sveikatą bei tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal BK 31 straipsnio 1 dalį asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Iš šios įstatymo formuluotės matyti, kad baudžiamoji atsakomybė už padarytą veiką pašalinama tik tada, kai nustatomos būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygos: a) pavojus baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms turi būti realus ir akivaizdus, b) šis pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis ir c) padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Būtinojo reikalingumo instituto esmė ir paskirtis suponuoja būtinybę asmeniui įvertinti daromą žalą ir žalą, kurios siekiama išvengti, ir sąmoningai pasirinkti elgesio variantą, leisiantį padaryti mažesnę žalą. Tai reiškia, kad, siekiant pašalinti pavojų, mažesnė žala turi būti padaroma tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177/2009). Nagrinėjamu bylos atveju, kaltinamasis, anot jo gynėjo, siekdamas užkirti kelią gumos deginimui daugiabučio laiptinėje, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Vien vizualiai įvertinus R. B. ir E. Ž., jų amžiaus bei akivaizdžias gyvenimiškų situacijų vertinimo, patirties skirtumus, bei faktines aplinkybes, kuriomis byloje nustatyta, kad pirmasis konfliktą fiziniais veiksniais pradėjo būtent R,B., ir net E. Ž. ir liovusis deginti gumą, R. B. savo aktyvių veiksmų nenutraukė, o finale netgi du kartus tyčia savo galvos kakta sudavė smūgius E. Ž. į nosį. Visa tai matė šalia buvo įvykio metu dar nepilnametės liudytojos, kurios tiesiogine žodžio prasme pasibaisėjo kaltinamojo veiksmų žiaurumu ir pažymėjo tai, kad R. B. mušdamas E. Ž. beveik visą laiką šypsojosi, tokiu būdu akivaizdžiai demonstravo savo realų jėgos pranašumą. Teismas sutinka su gynybos teiginiais dėl nederamo E. Ž. elgesio laiptinėje deginant ant laiptinės sienos įspaustą kramtomosios gumos gabalėlį, tačiau tokie E. Ž. veiksmai galėjo būti nutraukti pastarąjį sudrausminus žodžiu arba iškviečiant policijos pareigūnus, ko padaryta nebuvo. Tikėti tuo, kad dėl E. Ž. veiksmų būtų kilęs gaisras daugiabutyje ir nukentėję šio namo gyventojai, teismas neturi jokio pagrindo, kadangi, kaip seka iš teisme apklaustų asmenų parodymų, žiebtuvėliu deginama guma tik smilko ir skleidė nemalonų kvapą, tačiau nebuvo jokios atviros ugnies ar kito gaisro realią grėsmę galinčio sukelti ugnies šaltinio. Tačiau gi R. B. atlikti veiksmai viešoje vietoje sukėlė itin skaudžias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai - dėl nosies kaulų lūžio E. Ž. sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b.l. 166-168). Iš aptartų aplinkybių visumos darytina pagrįsta išvada, kad BK 31 straipsnio nuostatos R. B. atžvilgiu nėra taikytinos.

Atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus šioje kaltinimo dalyje bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad kaltinimas R. B. pasitvirtino dėl E. Ž. epizodo. Kaltinime nurodomu laiku ir vietoje R. B. panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, pašalinių žmonių akivaizdoje, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia, priėjęs prie nukentėjusiojo E. Ž., pastūmė jį į laiptinės duris ir vieną kartą kumščiu sudavė E. Ž. į veidą, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, ranka apsivijo E. Ž. kaklą ir, pasikišęs jį po pažastimi, smaugė, po to, prispausdamas E. Ž. prie laiptinėje esančios skydinės ir laikydamas jo rankas, tyčia du kartus galva sudavė E. Ž. į nosį, tuo padarė nukentėjusiajam E. Ž. odos nubrozdinimą dešiniame skruoste ir nosies kaulų lūžį, tai yra, tyčia iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam E. Ž. sveikatą. Iš bylos aplinkybių matyti, jog E. Ž. ir R. B. lig tol nebuvo pažįstami, taip pat R. B. nematė, kad E. Ž. būtų prieš tai vykdęs kokias nors nusikalstamas veikas, tas pats pasakytina ir apie G. S., K. N., S.J. O.. Teismui nenustačius jokių R. B. smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių bei konstatavus, kad kaltinamasis kaip pretekstą savo veiksmams panaudojo mažareikšmę dingstį – gumos deginimą, pripažintina, kad E. Ž. sveikatos sutrikdymą lėmė būtent R. B. noras prieš jaunesius ir akivaizdžiai silpnesnius, mažiau gyvenimiškos patirties turinčius jaunuolius pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, kas atskleidė R. B. siekį priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Iš kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumo, apimties, spręstina, kad R. B. veikė tiesiogine tyčia. Taigi, aukščiau ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, t.y. jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Taip pat R. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas, nes: šie kaltinamojo veiksmai padaryti viešoje vietoje, jie buvo įžūlūs; jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams; nukentėjęs bei liudytojos patyrė didelį išgąstį; dėl tų veiksmų buvo sutrikdyta kasdienio gyvenimo tvarka.

Tačiau aukščiau susiklosčiusi situacija nesibaigė, ji rutuliojosi toliau, jau netoli daugiabučių namų esančiame kieme, kuriame parkuojami automobiliai. Anot kaltinamojo, jis dar būdamas savo buto balkone girdėjo, kaip kieme susirinkęs būrys jaunimo ketino su juo susidoroti, tad nusprendė nelaukti atomazgos ir pats nueiti laukan viską išsiaiškinti. Pastebėtina, jog teisme tiek kaltinamasis, tiek liudytoja G. B. nurodė, kad prieš eidamas laukan aiškinti su jaunuoliais, R. B. ginklą išsitraukė iš seifo, tačiau iš kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotų abiejų apklausų matyt, kad jis nenurodė šių aplinkybių. Be to, G. B. nurodė, kad R. B. laiptinėje ginklo neturėjo, nors pats kaltinamasis teigė, kad ginklą nešėsi su savimi. G. B. teigimu, jaunuoliai įsiveržė į jų butą ir jos vyras jaunuolius išstūmė, tačiau pats R. B. nurodė, kad į jų butą iš jaunuolių nei vienas nebuvo įėjęs, tik vienas asmuo lyg tais bandė žengti žingsnį, tačiau pamatę ginklą R. B. rankoje, jie sušuko ir išsilakstė. Teismas net neabejoja, jog šiuo konkrečiu momentu R. B., būdamas savo bute, turėjo teisę ginti savo būstą ir nuosavybę, ką jis ir padarė, nors net ir šiuo momentu neskambino policijai ir neieškojo pagalbos bendruoju pagalbos telefonu Nr.112, nors turėjo tam realias galimybes. Taip pat kaltinamasis ir apie savo versiją dėl to, jog T. M. įvykio metu turėjo peilį, su kuriuo kėsinosi į R. B., skirtingai nurodo tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Nors visais atvejais kaltinamasis buvo detaliai apklaustas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis nei vienoje apklausoje nenurodė to ( 2 t., b.l. 78-79, 81-83), ką nurodė teisme, o būtent, kad tikrai matė peilį, tas peilis nukrito, tai buvo iššokantis peilis, 25 cm peilis su rankena ir geležte, sidabrinis, blizgantis (3 t., b.l. 89-90). Be to, įvykio vietos apžiūros metu nebuvo rastas bei pamintas joks peilis ( 1 t., b.l. 36-46). Taigi, iš esmės R. B. nurodomų esminių aplinkybių kitoje kaltinimo dalyje nepatvirtina jokios kitos byloje ištirtos faktinės aplinkybės, kadangi kaltinamajam palankius G. B., G. D. ir A. G. duotus parodymus teismas vertina kritiškai dėl jau aukščiau išdėstytų aplinkybių visumos. Taigi, R. B. nusileidus iš buto į namo kiemą, čia jis sutinka iš tiesų visą grupę jaunimo – T. M., E. Ž., Ž. G., M. R., A. Ž., A. R., K. T. bei kiek atokiau stovinčias G. S., K. N., S.J. O.. Pažymėtina tai, kad visų šių liudytojų parodymai vienodai sutapo iš esmės tiek aiškinantis aplinkybes teisme, tiek liudijant ikiteisminio tyrimo metu. Kadangi šie liudytojai saistomi draugiškais ryšiais, o E. Ž. ir A. Ž. yra broliai, tad teismas jų parodymus vertina taip pat ir tiek, kiek šie parodymai sutampa ne tik tarpusavyje, bet juos patvirtina ir kita bylos medžiaga. O bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-11-04 apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, apžiūra. Apžiūros metu rasta ir paimta: šovinio tūtelė ir kulka, du vatos tamponai su kraujo tepinėliais, paimtas automobilis "Mercedes benz S500", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šovinio kulka ir tūtelė, atlikus balistinį tyrimą, priduotos saugoti Kauno apskr. VPK Licencijavimo skyriui. Vatos tamponai yra prie bylos (1 t., b.l. 36-46). 2017-04-28 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-524 nurodyta, kad (1 t., b.l. 72-78) tirti pateikta šovinio kulka ir šovinio tūtelė iššautos pistolete CZ83 Nr. 96051. 2016-11-04 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad R. B. pateikė pistoletą "CZ 83 CAL. "BROWNING", šovinių dėtuvę, 11 vnt. šovinių ir leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (1 t., b.l. 66), o iš leidimo laikyti (nešiotis) ginklus kopijos matyti, kad R. B. leidimas įsigyti, laikyti, nešiotis ginklus savigynai (pistoletai, revolveriai) išduotas 2016-07-20, galioja iki 20121-07-20 (1 t., b.l.67).

Taigi, net ir patyręs grupės jaunuolių mėginimą įsiveržti į jo namus, bei per savo buto balkoną matydamas žmonių sambūrį lauke ir girdėdamas jo atžvilgiu laidomas grasinančio pobūdžio replikas, R. B. nekviečia policijos pareigūnų, o pats vienas su ginklu drąsiai nusileidžia į kiemą aiškintis santykių. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėję bei liudytojai vienodai sutaria, kad R. B. atėjus į kiemą ir sustojus prieš grupę aukščiau išvardintų jaunuolių, visi apsikeitė įvairaus pobūdžio necenzūriniais žodžiais. Šios aplinkybės rodo, kad net ir vienas būdamas R. B., tačiau rankose laikydamas šaunamąjį ginklą, prieš grupę jaunuolių jautėsi labai drąsiai ir jokios grėsmės iš aplinkos nejuto, taigi ir jokios objektyvios priežasties šūviui nebuvo. Tai, kad R. B. pasakė frazę: „Stok, šausiu“, patvirtino taip pat ir liudytoja S.J. O., tačiau nei ji, nei T. M., E. Ž., Ž. G., M. R., A. Ž., A. R., K. T., G. S., K. N. nepatvirtino jokių kaltinamojo nurodomų aplinkybių dėl peilio buvimo šiame konflikte. S.J. O. nurodė, kad ši kaltinamojo pasakyta frazė nuskambėjo ramiu tonu ir tuomet, kai T. M. žengė žingsnį link R. B., tačiau taip jų vis tiek išliko kelių metrų atstumas, ką patvirtino ir pats T. M., o taip pat ir E. Ž., Ž. G., M. R., A. Ž., A. R., K. T., G. S., K. N.. Taigi, tarp R. B. ir kitų jaunuolių vis dar buvo pakankamai R. B. saugus 4-5 metrų atstumas, bei, kaip seka tiek iš kaltinamojo, tiek iš paties R. B. parodymų, kaltinamojo lik judėjo iš esmės tik T. M., bet ne virš paminėtų jaunuolių būrys. Tačiau vis tik R. B. iššauna ir VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2932/2016(02) konstatuojama, kad tokiais savo veiksmais T. M. padaro kiaurinę šautinę žaizdą kairėje šlaunyje, kairės plaštakos IV piršto srityje su proksimalinio ir vidurinio pirštakaulio lūžimu, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo T. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b.l. 122, 123).

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Asmens veiksmai laikomi padaryti esant būtinajai ginčiai, jei jie atitinka būtinosios ginties teisėtumo sąlygas. Sprendžiant klausimą, ar buvo būtinosios ginties situacija, didelę reikšmę turi tikslus įvykio faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas. Pagal susiformavusią teismų praktiką būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris, savo ruožtu, turi būti realus ir akivaizdus. Pavojingas kėsinimasis yra tokia veika, kuria besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje – asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012, 2K-P-135-648/2016).

Jau aukščiau ištirtomis aplinkybėmis nustatyta, kad R. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą E. Ž. dėl chuliganiškų paskatų bei sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, po ko atvykę E. Ž. draugai veržėsi į R. B. butą aiškintis E. Ž. sumušimo aplinkybių. Teismo manymu, kaip tik būtent tuomet R. B. ir jo turtui kilo akivaizdus ir realus pavojus, nuo kurio jis galėjo gintis. Tačiau po šių įvykių kaltinamasis, nesikreipęs į policijos pareigūnus pagalbos, vienas su ginklu rankose nusileidžia į kiemą, kur, jis jau iš anksto tą žino, nes matė ir girdėjo per savo buto balkoną, susirinkęs visas būrys R. B. atžvilgiu nedraugiškai nusiteikusių jaunuolių. Tačiau tokia akivaizdi žmonių skaičiaus kiekybine prasme kaltinamojo nenaudai R. B. neišgąsdina (būtinosios ginties proporcingumo klausimas, konfliktuojančių pusių jėgų santykis), nes jis prieina prie jaunuolių grupės ir dar sugeba drąsiai vieni su kitais apsikeisti įvairaus pobūdžio įžeidžiančiomis frazėmis, necenzūriniais žodžiais, po ko, T. M. žengus žingsnį pirmyn link R. B., pastarasis ir iššauna, nors tarp jų išlieka pakankamai saugus dar bent 4-5 metrų atstumas. Taigi, darytina išvada, jog nagrinėjamo įvykio metu R. B. veiksmai buvo puolamojo pobūdžio, kadangi kaltinamojo bute buvusi kilusi reali grėsmė R. B., šiam nusileidus į kiemą, jau buvo praėjusi, o nepasitvirtinus R. B. keliamai versijai dėl peilio buvimo konflikte kieme, nenustatyta, kad šio konkretaus įvykio momentu R. B. ar jo turtui būtų kilęs akivaizdus ir realus pavojus, nuo kurio jis galėtų gintis. Esant aptartų aplinkybių visumai, R. B. netaikytinos BK 28 straipsnio nuostatos.

Atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus šioje kaltinimo dalyje bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad kaltinimas R. B. dėl T. M. epizodo pasitvirtino. Kaltinime nurodomu laiku ir vietoje, R. B. automobilių stovėjimo aikštelėje, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, šalia nukentėjusiojo T. M. esant kitiems žmonėms, kurių sveikatai ir gyvybei savo veiksmais sukėlė realų pavojų, dėl chuliganiškų paskatų tyčia iš savigynai išduoto pistoleto „CZ83“ Nr. 96051, skirto šaudyti 9 mm kalibro Browning tipo šoviniais, vieną kartą iššovė T. M. į kojas ir tuo padarė T. M. kiaurines šautines žaizdas kairėje šlaunyje ir kairės plaštakos IV piršto srityje su proksimalinio ir vidurinio pirštakaulio lūžimu, tai yra, tyčia iš chuliganiškų paskatų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. M. sveikatą bei tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Iš kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumo, apimties, spręstina, kad R. B. veikė tiesiogine tyčia. Veiksmų pavojingumas pasireiškė tuo, kad R. B., turėdamas ginklą bei jį panaudodamas, realiai sukėlė pavojų daugeliui aplinkui buvusių asmenų. Taigi, aukščiau ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. B. padarė T. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, t.y. jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 8 punktą. Taip pat R. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas, nes: šie kaltinamojo veiksmai padaryti viešoje vietoje, jie buvo įžūlūs; jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams; nukentėjęs bei liudytojos didelį išgąstį; dėl tų veiksmų buvo sutrikdyta kasdienio gyvenimo tvarka, iškviesta policija ir medikai.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Kauno teritorinės ligonių kasos skyrius pareiškė civilinį ieškinį 1323,89 eurų sumai (2 t., b.l. 3-8). Ieškinio dydis pagrindžiamas byloje esančiais duomenimis, todėl dėl ieškinio dydžio ir pagrįstumo teismas neturi pagrindo abejoti. R. B. pripažinus kaltu dėl nusikalstamų veikų įvykdymo, ikiteisminio tyrimo metu nurodyta žala ir teisme palaikytas šis civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.).

Nukentėjęs T. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 15100 eurų sumai (1 t., b.l. 109-113). Dėl neturtinės žalos nukentėjęs nurodo, kad ją sudaro patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas, turėjo daug nepatogumų dėl sveikatos sutrikdymo, ėmė bijoti ginklų. Dėl patirtų sužalojimų pablogėjo galimybės bendrauti. Civiliniu ieškiniu nukentėjęs prašo jam priteisti 15000 eurų neturtinės žalos ir 100 eurų turtinės žalos dydį bei proceso išlaidas dėl advokato tektų paslaugų 600 eurų.

Nukentėjęs E. Ž. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį 5000 eurų neturtinei žalai ir 120 eurų turtinei žalai atlyginti (3 t., b.l. 5-8). Dėl neturtinės žalos nukentėjęs nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų, patirtos baimės, fizinės ir psichinės prievartos, skausmo, patyrė ir didelį dvasinį sukrėtimą. Turėjo daug nepatogumų dėl sveikatos sutrikdymo, buvo sunku kalbėti, valgyti, kvėpuoti, praleido daug paskaitų, turėjo gydytis.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad R. B. nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta tiek T. M., tiek E. Ž. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2932/2016(02) nurodyta, kad (1 t., b.l. 122, 123), kad T. M. konstatuota kiaurinės šautinės žaizdos kairėje šlaunyje,kairės plaštakos IV piršto srityje su proksimalinio ir vidurinio pirštakauliolūžimu. T. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. VTMT Kauno skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG2932/2016(02) nurodyta, kad T. M. po atliktos kairės plaštakos IV piršto osteosintezės ir septoplastikos sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia ir vertinamas nesunkiu (1 t., 132,133). VTMT Kauno skyriaus pakartotinėje specialisto išvadoje Nr. PG6/2017(02) nustatyta, kad E. Ž. padaryta odos nubrozdinimas dešiniame skruoste, nosies kalų lūžis; sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio E. Ž. sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b.l. 166-168). Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl R. B. kaltų veiksmų tiek E. Ž., tiek T. M. patyrė didelius teiks dvasinius išgyvenimus, tiek fizinį skausmą ir nepatogumus.

Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir E. Ž. Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys ir į bendrą teismų formuojamą praktiką dėl žalos atlyginimo šios kategorijos baudžiamosiose bylose.

Bylos duomenimis, kaltinamasis yra darbingas, jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba bei už tai gauna atlygį (turi pajamas). Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusios sveikatai, į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus ieškinius, ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, T. M. prašoma neturtinė žala mažintina iki 4000 eur, o E. Ž. prašoma neturtinė žala mažintina iki 1500 eurų. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas. Abiejų nukentėjusiųjų prašoma turtinė žala priteistina visiškai, nes, nors ir nepateikta pirktų vaistų įsigijimo kvitų, tačiau įvertinus gydymosi laikotarpius bei patirtus sužalojimus, teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusieji išleido pinigų įsigydami gydymosi priemones, vaistus, tvarsčius bei prarado lėšų vykdami į gydymo įstaigas. Taip pat priteistinos T. M. patirtos atstovavimo išlaidos 600 eurų, o antrinės teisinės pagalbos teiktos paslaugos E. Ž. ir su tuo susijusios išlaidos, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį bei šioje byloje priteistinus civilinius ieškinius, atmestinos (3 t., b.l. 126).

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. B., atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį (padarytos 4 tyčinės nusikalstamos veikos – 2 apysunkės, 2 nesunkios), kaltės formą (nusikaltimai padaryti veikiant tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimai padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę. R. B. baustas administracine tvarka ( 2 t., b.l. 53-56, 61-67), į psichiatrinę įskaitą neįrašytas ( 2 t., b.l.70 ), į narkologinę įskaitą neįrašytas ( 2 t., b.l. 72). Jis turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, anksčiau neteistas. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs visą baudžiamosios bylos medžiagą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bausmės tikslus bei paskirtį, mano, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 50 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į jau anksčiau paminėtas aplinkybes bei duomenis, bei taikant BK 75 str. nuostatas, kadangi kaltinamojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo. Tokios išvados teismas prieina vertindamas visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiu, laipsniu, kaltinamojo asmenybės teigiamomis ir neigiamomis savybėmis, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, t.y. paminėtas aplinkybes vertina ir pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014).

Nusikalstamos veikos įvykdytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės atskiruose epizoduose bendrintinos apėmimo, o galutinė - dalinio sudėjimo būdu.

R. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendį paskelbus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. 2016-11-04 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaunas, apžiūros metu paimti du vatos tamponai su kraujo pavyzdžiu, supakuoti į atskirus popierinius vokus, 2 vnt., esantys prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

2. 2016-11-08 automobilio "Mercedes benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimta nuoplova ant vatos tampono, supakuota popieriniame voke, 1 vnt., esantis prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

3. 2016-11-04 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaunas, apžiūros metu paimtos šovinio kulka ir tūtelė, atlikus balistinį tyrimą ir priėmus nutarimą, priduotos saugoti Kauno apskr. VPK Licencijavimo skyriui pagal kvitą BBB 0046450 (1 t., b.l. 83), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

4. Pistoletas "CZ83" Nr. 96051 su šovinių dėtuve, 6 vnt. šovinių, priėmus byloje nutarimą, priduoti saugoti Kauno apskr. VPK Licencijavimo skyriui pagal kvitą BBB 0046450 (1 t., b.l. 83), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas (BK 72 str.);

5. 2016-11-04 R. B. savanoriškai pateiktas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus išsiųstas į Licencijavimo skyrių (1 t., b.l. 69), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas Licenzijavimo skyriui klausimo išsprendimui;

6. CD laikmenos su nepilnamečių liudytojų G. S., K. N. ir S. J. O. apklausų vaizdo ir garso įrašais, 3 vnt., esantys prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje;

7. CD laikmena su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, 1 vnt., esantis prie bylos (1 t., b.l. 86), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (E. Ž. epizodas), ir paskirti jam bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (E. Ž. epizodas), ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 8 punkte (T. M. epizodas), ir paskirti jam bausmę – 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (T. M. epizodas), ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, ir galutinę subendrintą bausmę R. B. paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, šiuo laikotarpiu įpareigojant R. B.:

1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

2) atsiprašyti nukentėjusiųjų E. Ž. ir T. M.;

3) 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesį keičiančiose programose.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir civilinio ieškovo naudai iš R. B. priteisti 1323,89 eurų (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt tris eurus 89 cnt.) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo T. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš R. B. priteisti 4000 eur (keturis tūkstančius eurų) dėl neturtinės žalos, 100 eurų (vieną šimtą eurų) dėl turtinės žalos ir 600 eur (šešis šimtus eurų) teisinių paslaugų atlyginimo. Kitoje dalyje T. M. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo E. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš R. B. priteisti 1500 eur ( vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) dėl neturtinės žalos, 120 eurų (vieną šimtą dvidešimt eurų) dėl turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje E. Ž. civilinį ieškinį atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus teisinės pagalbos E. Ž. teiktų paslaugų išlaidų iš R. B. nepriteisti.

R. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. 2016-11-04 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaunas, apžiūros metu paimtus du vatos tamponus, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

2. 2016-11-08 automobilio "Mercedes benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimtą nuoplovą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

3. 2016-11-04 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaunas, apžiūros metu paimtas šovinio kulką ir tūtelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

4. Pistoletą "CZ83" Nr. 96051 su šovinių dėtuve, 6 vnt. šovinius, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti (BK 72 str.);

5. 2016-11-04 R. B. savanoriškai pateiktą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Licenzijavimo skyriui klausimo išsprendimui;

6. CD laikmenos su nepilnamečių liudytojų G. S., K. N. ir S. J. O. apklausų vaizdo ir garso įrašais, 3 vnt., esantys prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje;

7. CD laikmena su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, 1 vnt., esantis prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).