- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-22
- Bylos Nr.
- eA-1162-968/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04237-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Beata Martišienė
- Atsakovas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės departamentas prie LR Finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- Arijus
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos teritorinė muitinė, uždaroji akcinė bendrovė „Transfina“, AAS, Klaipėdos teritorinė muitinė, AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialas Lietuvoje, "Transfina"
- Advokatai
- Justas Jankauskas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Arijus“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Klaipėdos teritorinė muitinė, uždaroji akcinė bendrovė „Transfina“, AAS „Baltic Insurance Company filialas Lietuvoje) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Arijus“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. S-150 (7-120/2019) „Dėl UAB „Arijus“ skundo“ (toliau – ir Komisijos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimas); 2) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 1A-187 „Dėl UAB „Arijus“ skundo“ (toliau – ir Muitinės departamento 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas); 3) Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Klaipėdos TM) 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 1(LM18)-463 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ (toliau – ir Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimas).
2. Pareiškėjas skundą grindė tokiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas ir krovinio siuntėjas GM INTER TOBACCO FZE, pašto dėžutė (duomenys neskelbtini), J. A. laisvoji zona, Dubajus, Jungtiniai Arabų Emyratai sudarė krovinių ekspedijavimo sutartį. Siuntėjas GM INTER TOBACCO FZE 2015 m. rugsėjo 28 d. užsakė krovinio ekspedijavimo paslaugą, užsakyme nurodydamas krovinio paskirties vietą – Rezekne (LV000723), Latvija. Pareiškėjas, 2015 m. spalio 2 d. pateikdamas garantiją, užpildė muitinės tranzito lydinčiuosius dokumentus (toliau – ir TLD) Nr. 15LTLU900014B88C89, nurodydamas, jog konteineris Nr. MRKU5295891 (tabako žaliava, prekės kodas – 2401) į paskirties įstaigą Rezeknėje bus gabenamas pasitelkto faktinio krovinio vežėjo UAB „Transfina“ krovininiu automobiliu. Krovinys buvo pristatytas bei priimtas 2015 m. spalio 4 d. paskirties vietoje. Krovinio pristatymą patvirtina Tarptautinio krovinių vežimo keliais krovinio vežimo važtaraštis (toliau – ir CMR) Nr. TF0000653. Pareiškėjas 2015 m. spalio mėnesį papildomai atliko dar dvi tranzito procedūras: 2015 m. spalio 22 d. pateikė garantiją kartu su TLD Nr. 15LTLU900014BFF9D6, pagal kurią nugabeno krovinį į tą pačią paskirties vietą 2015 m. spalio 24 d., ir 2015 m. spalio 28 d. – TLD Nr. 15LTLU900014C22EB2, pagal kurią nugabeno krovinį į tą pačią paskirties vietą 2015 m. spalio 28 d. Pristačius krovinius į paskirties vietą, pareiškėjas muitinės tarpininko buvo informuotas žodžiu, jog tranzito procedūrų užbaigimas bus vykdomas Latvijos Respublikos muitinės pareigūnų. Krovinių pristatymą į paskirties vietą taip pat įrodo išrašas iš Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (toliau – ir NTKS).
2.2. Klaipėdos TM 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 1(LM18)-327 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ (toliau – ir Klaipėdos TM 2018 m. balandžio 19 d. sprendimas) įpareigojo pareiškėją sumokėti mokestinę prievolę: 15 042 Eur importo muitą, 34 748 Eur pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM), 607 Eur muito delspinigių, 9 455 Eur PVM delspinigių ir 4 979 Eur baudą dėl nustatyta tvarka neužbaigtos tranzito procedūros pagal TLD Nr. 15LTLU900014B88C89 (2015 m. spalio 2 d.), Nr. 15LTLU900014BFF9D6 (2015 m. spalio 22 d.), Nr. 15LTLU900014C22EB2 (2015 m. spalio 28 d.). Muitinės departamento 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 1A-335 „Dėl UAB „Arijus“ skundo“ (toliau – ir Muitinės departamento 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimas) panaikino Klaipėdos TM 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą, motyvuodamas, kad yra pagrindas manyti, jog skola muitinei galėjo būti registruota keliems asmenims. Todėl Muitinės departamentas pavedė Klaipėdos TM įvertinti, be kita ko, ir vežėjo pripažinimo solidariu skolininku muitinei klausimą. Klaipėdos TM, atlikusi pakartotinį tyrimą, priėmė 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 1(LM18)- 745 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ (toliau – ir Klaipėdos TM 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimas), kuriuo įpareigojo pareiškėją sumokėti mokestinę prievolę: 15 042 Eur muito, 34 748 Eur PVM, 619 Eur muito delspinigių, 11 623 Eur PVM delspinigių ir 4 797 Eur baudos. Pareiškėjui Klaipėdos TM 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą apskundus, Muitinės departamento 2019 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 1A-15 „Dėl UAB „Arijus“ skundo“ (toliau – ir Muitinės departamento 2019 m. sausio 22 d. sprendimas) nuspręsta Klaipėdos 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir pavesti Klaipėdos TM priimti naują sprendimą, įvertinti faktines ginčo aplinkybes, skolos muitinei atsiradimo pagrindą bei skolininkų ratą. Klaipėdos TM, atlikusi pakartotinį tyrimą, priėmė Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą, kuriuo apskaičiavo ir įregistravo pareiškėjui 15 042 Eur importo muitą, 783 Eur importo muito delspinigius ir skyrė 1 504 Eur baudą nuo apskaičiuoto muito bei pareiškėjui ir UAB „Transfina“ (solidariesiems skolininkams) – 34 748 Eur PVM, 13 705 PVM delspinigius ir skyrė 3 475 Eur baudą nuo apskaičiuoto PVM. Pareiškėjas teikė skundus Muitinės departamentui ir Komisijai, bet jie paliko Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą galioti.
2.3. Nagrinėjant pareiškėjo skundus, nebuvo ištirtos ir įvertintos faktinės skolos muitinei atsiradimo aplinkybės, o buvo remiamasi vien nepatikimais duomenimis apie neužbaigtą tranzito procedūrą. Klaipėdos TM, Muitinės departamentas ir Komisija netyrė įrodymų, patvirtinančių tranzito procedūros užbaigimą: pareiškėjas pateikė TLD nurodytų sąskaitų ir pakavimo lapų kopijas, faktinis krovinio vežėjas UAB „Transfina“ pateikė informaciją, kad prekes nugabeno nurodytu adresu į paskirties vietą, taip pat pateiktos CMR važtaraščių ir TLD kopijos su Latvijos muitinės spaudu. Klaipėdos TM rėmėsi tuo, kad nėra duomenų apie pristatymą į paskirties vietą, nėra žinoma prekių buvimo vieta ir yra duomenų apie spaudo klastojimą, ir neatlikusi išsamaus tyrimo, siekiant išsiaiškinti, kas tiksliai vyko su kroviniu, skolininku įvardijo tik pareiškėją.
2.4. Skundžiamuose Klaipėdos TM, Muitinės departamento ir Komisijos sprendimuose nenurodoma jokių teisės aktų, pagal kuriuos Latvijos Respublikos muitinė turėjo teisę ar kompetenciją konstatuoti muitinės spaudo klastojimo faktą. Nėra duomenų apie kitų Latvijos Respublikos institucijų priimtus sprendimus dėl spaudo klastojimo. Latvijos Respublikos muitinė nėra pradėjusi jokių procedūrų ne tik dėl muitinės spaudo klastojimo fakto nustatymo, bet ir dėl tranzito procedūros pažeidimo fakto išsamaus ištyrimo ir atsakingų už tai asmenų išaiškinimo. Prieigą prie NTKS turi vien muitinės pareigūnai ir būtent jie nustatė, jog prekių gabenimas yra būsenoje „Gabenimas užbaigtas“. Tam, jog NTKS būtų nurodyta būsena „Gabenimas užbaigtas“, prekes turėjo patikrinti muitinės pareigūnai.
2.5. Pareiškėjas iš gavėjo ir (ar) krovinio savininko nėra gavęs jokių pretenzijų dėl krovinio nepristatymo į paskirties vietą. Taigi prekės pagal susitarimą buvo pristatytos į gavėjo nurodytą vietą Latvijos Respublikoje, o aplinkybė, jog prekių galutinė pristatymo vieta turėjo būti Kazachstano Respublika, išeina už kilusio ginčo ribų. Latvijos Respublikos muitinės pateikiama informacija neatitinka objektyvių duomenų, užfiksuotų NTKS sistemoje, kur nurodoma apie visų ginčo krovinių gabenimo pabaigą ir priėmimą paskirties įstaigoje Rezekne, Latvijoje. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 1B-298 patvirtintų Tranzito deklaracijos duomenų priėmimo, tikrinimo ir įforminimo, Bendrijos/bendrąją tranzito procedūrą atliekant NTKS sistemos priemonėmis taisyklių 19 punkte nurodyta, kad NTKS sistemoje įrašus apie procedūros užbaigimą gali atlikti tik paskirties įstaigos muitinės pareigūnai ir tik po to, kai įsitikina, kad kroviniai (deklaruotos prekės) pristatyti į paskirties įstaigą. Pareiškėjas įsipareigojo organizuoti prekių pervežimą tik į paskirties vietą Rezeknėje ir teritorinei muitinei pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas negali turėti įtakos vežėjų ir, tuo labiau, muitinės pareigūnų veiksmams. Latvijos Respublikos muitinė (kaip nurodyta Klaipėdos TM 2018 m. lapkričio 12 d. sprendime) 2016 m. birželio 29 d. raštu Nr. 27.20.1-2/10545 patvirtino apie prekių išvežimą geležinkeliais. Tai reiškia, kad Latvijos muitinė pripažino, jog prekės paskirties vietoje buvo gautos.
2.6. Tyrimas dėl prekių neišvežimo buvo atliktas neteisingai, nes remtasi iš Kazachstano gautais duomenimis apie prekių atgabenimą konteineriuose Nr. MRKU5295891, Nr. UETU5028759, Nr. MSKU0825007. Po prekių pristatymo į paskirties vietą prekės iš šių konteinerių buvo iškrautos, o nurodytus konteinerius UAB „Transfina“ grąžino į Klaipėdos uostą. Tai rodo, kad jeigu prekės buvo išgabentos iš Europos Sąjungos muitų teritorijos, tai ne minėtuose konteineriuose. Bet kokiu atveju prekių nepristatymo į Kazachstaną aplinkybė nėra svarbi, nes tai jau nebuvo pareiškėjo pareiga, be to, ši aplinkybė nepatvirtina aplinkybės, kad prekės nebuvo pristatytos į paskirties įstaigą Latvijoje.
2.7. Nagrinėjamu atveju turėjo būti įvertintos ir 2013 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio bendrąsias taisykles ir procedūras, patvirtinto Europos Sąjungos muitinės kodekso (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas) taikomas į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms prekėms 231 straipsnio nuostatos, pagal kurias asmuo atleidžiamas nuo muitų, jeigu asmens veiksmuose nematyti apgaulės arba akivaizdaus aplaidumo požymių. 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas) 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu iki termino, per kurį prekės privalo būti pateiktos paskirties įstaigai, išvykimo valstybės narės muitinė negauna pranešimo apie atvykimo patvirtinimą arba jeigu per šešias dienas nuo pranešimo apie atvykimo patvirtinimą gavimo negauna pranešimo apie tikrinimo rezultatus, ši muitinė svarsto galimybę pradėti tyrimo procedūrą. Nesant duomenų apie tai, kad paskirties įstaiga pradėjo tyrimo veiksmus per nustatytą terminą, reikėtų laikyti, kad prekės buvo pristatytos į paskirties įstaigą. Įgyvendinimo reglamento 450 c straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei procedūra nebuvo užbaigta, išvykimo valstybės narės muitinė per devynis mėnesius nuo termino, kada prekės turėjo būti pateiktos paskirties įstaigai, turi pranešti garantui apie neužbaigtą procedūrą. Kadangi nebuvo pranešta garantui, reikėtų laikyti, kad tranzito procedūra buvo užbaigta.
2.8. Klaipėdos TM ir Muitinės departamentas neteisingai taikė 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas) nuostatas dėl skolos atsiradimo vietos, o Komisija to išvis nevertino. Skola muitinei atsiranda prekių paėmimo iš muitinės priežiūros momentu, toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą lemiantys veiksmai (Bendrijos muitinės kodekso 203 str. 2 d., 215 str. 1 d.). Šiuo atveju muitinės procedūra (faktas dėl prekių atgabenimo) buvo įforminta Latvijos Respublikoje. Yra keliamas ginčas dėl jos teisėtumo, nurodant, kad Latvijos Respublikoje prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros. Taigi, mokestinę prievolę lemiantys, kad ir ginčijami, veiksniai atsirado Latvijos Respublikoje. Jeigu ir būtų nustatyta, kad skola atsirado, tai jos administravimo procedūras turėtų vykdyti ne Lietuvos, o Latvijos Respublikos muitinė. Lietuvos Respublikos muitinė iš pradžių kreipėsi į Latvijos Respublikos muitinę su prašymu prisiimti skolos išieškojimą, tačiau Latvijos Respublikos muitinė grąžino minėtą pranešimą nurodydama, jog ji nėra atsakinga už skolos išieškojimą, nes neturi jokių duomenų apie krovinio atgabenimą į Latvijos Respublikos teritoriją. Tokia pozicija kritikuotina, nes Latvijos muitinės pareigūnai į NTKS suvedė duomenis. Klaipėdos TM pripažįsta, kad prekės buvo nugabentos į Latvijos teritoriją, tačiau kritiškai nevertina Latvijos muitinės informacijos.
2.9. Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog pranešimas skolininkui nebegali būti pateikiamas pasibaigus 3 metų laikotarpiui nuo skolos muitinei atsiradimo dienos, ir kad pateikus Bendrijos muitinės kodekso 243 straipsnyje nustatytą skundą, šio senaties termino eiga yra sustabdoma visą laikotarpį, kol šis skundas nagrinėjamas teisme. Šiuo atveju pareiškėjo skundai nebuvo nagrinėjami teisme, taigi pranešimas apie skolą pateiktas per vėlai, tik priėmus Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą.
2.10. Klaipėdos TM taikė skirtingus principus solidariam skolininkui UAB „Transfina“, nes pastarajam esant toms pačioms aplinkybėms buvo pritaikytos Sąjungos muitinės kodekso 103 ir 104 straipsnių nuostatos ir nuspręsta nepranešti apie 15 042 Eur dydžio skolą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Muitinės departamentas atsiliepime į skundą nurodė:
3.1. Latvijos Respublikos muitinė 2016 m. birželio 29 d. raštu Nr. 27/20.1-2/10545 informavo Muitinės departamentą, kad tranzito procedūra pagal TLD Nr. 15LTLU900014B88C89 (2015 m. spalio 2 d.), Nr. 15LTLU900014BFF9D6 (2015 m. spalio 22 d.) ir Nr. 15LTLU900014C22EB2 (2015 m. spalio 28 d.) NTKS buvo užbaigta elektroniniu būdu (be muitinės kontrolės), gavus informaciją apie deklaruotų prekių išvežimą iš Europos Sąjungos geležinkelio transporto, tačiau vėliau papildomai nustatyta, jog deklaruotos prekės nebuvo išgabentos geležinkelio transportu, o prekių buvimo vieta nežinoma.
3.2. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalį importo skola muitinei atsiranda neteisėtai paimant iš muitinės priežiūros importo muitais apmokestinamas prekes. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) išaiškinimus (2001 m. vasario 1 d. sprendimas D. Wandel GmbH prieš Hauptzollamt Bremen, C-66/99, ECLI:EU:C:2001:69; 2002 m. liepos 11 d. sprendimas Liberexim BV prieš Staatssecretaris van Financiën, C-371/99, ECLI:EU:C:2002:433; 2004 m. vasario 12 d. sprendimas Hamann International GmbH Spedition + Logistik prieš Hauptzollamt Hamburg-Stadt, C-337/01, ECLI:EU:C:2004:90; 2005 m. sausio 20 d. sprendimas Honeywell Aerospace GmbH prieš Hauptzollamt Gießen, C-300/03, ECLI:EU:C:2005:43; 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas Militzer & Münch GmbH prieš Ministero delle Finanze, C-230/06, ECLI:EU:C:2008:186) skola muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalį atsiranda ir tuomet, kai prekių siuntos, kuriai įforminta Bendroji tranzito procedūra, nebuvo pateiktos paskirties įstaigai. Latvijos Respublikos muitinė patvirtino neturinti jokių duomenų apie minėtų TLD ir deklaruotų prekių pateikimą paskirties įstaigai. Pareiškėjo pateikti TLD su Latvijos muitinės spaudais „Nr.014“ buvo atmesti, kaip nepatvirtinantys tranzito procedūros užbaigimo fakto, kadangi Latvijos muitinė, disponuojanti informacija apie turimus ir naudojamus spaudus, informavo, kad Zilupes MKP (LV000723) spaudas „Nr.014“ yra suklastotas. Remiantis Įgyvendinimo reglamento 363 straipsnio 3 dalimi, pranešimas apie atvykimo patvirtinimą negali būti naudojamas kaip įrodymas apie procedūros užbaigimą. Muitinio tranzito procedūra gali būti pripažinta užbaigta tik esant įrodymams, patvirtinantiems, kad tranzitu gabentos prekės buvo pateiktos paskirties įstaigai arba trečiosios šalies muitinės įstaigai. Pareiškėjas nepateikė muitinei tinkamų dokumentų, kaip to reikalaujama Įgyvendinimo reglamento 365 ir 366 straipsniuose.
3.3. Pareiškėjas skunde iškreipia ikiteisminių mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų sprendimus, nurodydamas, kad Klaipėdos TM aiškinimas siejant tranzito procedūros užbaigimą ne tik su prekių pristatymu į paskirties vietą, bet ir su išvežimu iš paskirties vietos, yra nepagrįstai išplėstas. Pareiškėjo atsakomybė yra konstatuota dėl tranzito procedūros nuostatų nesilaikymo – dėl prekių, deklaruotų minėtai procedūrai, nepateikimo paskirties įstaigai ir apie jokį minėtų prekių išvežimą iš paskirties muitinės įstaigos nėra kalbama.
Šalies argumentai
3.4. Pareiškėjas nepagrįstai skunde nurodo, kad jis negali būti atsakingas už trečiųjų asmenų veiksmus, dėl kurių prekės nebuvo pristatytos ar laikomos nepristatytomis tik dėl netinkamo dokumentų įforminimo. Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Būtent jis atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės. Tokia procedūros vykdytojui nustatyta atsakomybe siekiama užtikrinti kruopštų ir vienodą skolos muitinei išieškojimo nuostatų taikymą tam, kad būtų apsaugoti Bendrijos ir jos valstybių narių finansiniai interesai (ESTT 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas Militzer & Münch GmbH prieš Ministero delle Finanze, C-230/06, ECLI:EU:C:2008:186). Teisės aktuose nenumatyta procedūros vykdytojo atsakomybės apribojimų. Todėl tai, kad procedūros vykdytojas yra sąžiningas ir kad Bendrijos išorės tranzito procedūros pažeidimą sudaro sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant jis nedalyvavo, negali pažeisti proporcingumo principo. Procedūros vykdytojas, kaip Bendrijos išorinio tranzito procedūrą vykdantis asmuo, yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo. Kitų asmenų nusikalstami veiksmai, kurie sukėlė arba galėjo sukelti mokestinių teisinių santykių subjektui mokestinių prievolių atsiradimą, mokesčių įstatymų taikymo prasme nėra reikšmingi, nes šie asmenys nėra atitinkamų mokestinių teisinių santykių subjektai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. kovo 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-453/2013). Taigi šiuo atveju užtenka fakto, kad nėra įrodymų apie tinkamą tranzito procedūros užbaigimą.
3.5. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad mokestinę prievolę lemiantys, ginčijami, veiksmai atsirado Latvijoje, todėl skolos administravimo procedūrų vykdymą turėtų vykdyti Latvijos muitinė. Jei pažeidimo arba nusižengimo vietos nustatyti neįmanoma pagal Įgyvendinimo reglamento 378 ir 379 straipsnius kompetenciją išieškoti muitus turi ta valstybė narė, kuriai priklauso išvykimo įstaiga. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad prekės nebuvo pristatytos į paskirties įstaigą ir jų buvimo vieta nėra žinoma, tiksli nusižengimo vieta nenustatyta, todėl kompetenciją išieškoti skolą turi ta valstybė, kuriai priklauso išvykimo įstaiga.
3.6. Pareiškėjo skola muitinei buvo įregistruota Klaipėdos TM 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu, t. y. nepraleidus 3 metų senaties termino. Klaipėdos TM neprivalėjo teikti 3 atskirų pranešimų, kadangi skola muitinei apskaičiuota vienu sprendimu.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos TM atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Klaipėdos TM atsiliepime į skundą nurodė:
4.1. Malkų įlankos jūrų uosto poste tabako žaliava konteineriuose Nr. MRKU5295891, Nr. UETU5028759, Nr. MSICU0825007, naudojantis NTKS priemonėmis buvo deklaruota Bendrijos/bendrajai tranzito procedūrai. Procedūros vykdytojas – UAB „Arijus“ (pareiškėjas), prekių vežėjas – UAB „Transfina“ (trečiasis suinteresuotas asmuo). Muitinio tranzito procedūros įvykdymui užtikrinti buvo pateikta ADB „Balticums“ Lietuvos filialo bendroji garantija Nr. D75B10000108 (Nr. 13LTMM00G000W0BZ6). Šiuo metu ADB „Balticums“ Lietuvos filialo teises ir pareigas vykdo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje. TLD nurodyta paskirties įstaiga – Zilupės MKP (LV000723). NTKS sistemoje 2015 m. spalio 24 d. paskirties įstaiga pakeista iš Zilupės MKP (LV000723) į Rezeknes 2 MKP (LV000742). NTKS sistemoje nurodytai Bendrijos/bendrajai tranzito procedūrai suteikta būsena „Gabenimas užbaigtas“.
4.2. Latvijos Respublikos muitinė raštu informavo, kad nurodyta Bendrijos/bendroji tranzito procedūra muitinės poste Rezeknes 2 MKP (LV000742) NTKS sistemoje buvo užbaigta elektroniniu būdu (be muitinės kontrolės), nes paskirties įstaiga gavo informaciją, kad prekės eksportuotos iš Europos Sąjungos teritorijos geležinkelių transportu, tačiau vėliau Latvijos Respublikos muitinė atliko papildomą tyrimą ir nustatė, kad nurodytos prekės nebuvo išgabentos geležinkelių transportu ir nėra informacijos apie jų buvimo vietą. Latvijos Respublikos muitinė patvirtino, kad Bendrijos/bendroji tranzito procedūra yra užbaigta neteisėtai ir Latvijos Respublikos muitinė neturi jokių įrodymų, kad nurodyti TLD ir deklaruotos prekės buvo pateiktos Latvijos Respublikos teritorijoje esančiai paskirties įstaigai. Taip pat Latvijos Respublikos muitinė patvirtino, kad muitinės spaudas Nr. 014 (MKP 0723) ant CMR važtaraščių Nr. TF0000653, Nr. TF0000644 ir TLD Nr. 15LTLU900014B88C89, Nr. 15LTLU900014BFF9D6 kopijų yra suklastotas, Latvijos muitinė neturi patvirtinto muitinės spaudo „Nr. 014“.
4.3. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad nei procedūros vykdytojas, t. y. pareiškėjas, nei prekių vežėjas UAB „Transfina“ nepateikė dokumentų, nurodytų Įgyvendinimo reglamento 366 straipsnyje, kurie patvirtintų, kad prekės, deklaruotos Bendrijos/bendrajai tranzito procedūrai, buvo pateiktos paskirties įstaigai arba fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje („InterRisk Viena Insurance Group“ AAS Lietuvos filialo teisių perėmėjas) atsiliepime į skundą nurodė, kad vadovaujantis draudimo liudijimu – bendrąja garantija Nr. D75 B1 0000108 yra nustatyta, kad draudimo liudijimo galiojimo metu nei pareiškėjas, nei Muitinės departamentas jokios pretenzijos draudimo bendrovei neteikė, todėl bendrovės įsipareigojimai yra pasibaigę, įvykis nėra draudiminis.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: 1) panaikino Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo 3 punkto dalį dėl 4 976 Eur muito, 7 punkto dalį dėl 497,60 Eur muito baudos, 9 punkto dalį dėl 259 Eur muito delspinigių; 2) panaikino Muitinės departamento 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo ir Komisijos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalis, kuriomis paliktos galioti panaikinto Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo dalys; 3) likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.
7. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundo argumentus, pripažino, kad pareiškėjas yra atsakingas už skolą muitinei ir mokestinę prievolę, kilusią iš tranzito procedūros vykdytojo veiklos.
8. Teismas, spręsdamas dėl 3 metų senaties termino pranešti apie skolą muitinei, vadovavosi Bendrijos muitinės kodekso 223 straipsnio 3 dalimi, 243 straipsniu, ESTT praktika (2006 m. vasario 23 d. sprendimas Microsoft Corp. prieš Commission, C-201/04, ECLI:EU:C:2006:136). Teismas padarė išvadą, kad pranešimo dėl skolos 3 metų terminas buvo sustabdytas tol, kol Muitinės departamentas nagrinėjo pareiškėjo skundus, o pranešimo apie skolą pateikimo terminas eina toliau, kai ginčą nagrinėjanti institucija panaikina priimtą teritorinės muitinės sprendimą, nes grįžtama į situaciją, kai jokio muitinės sprendimo dėl pranešimo apie skolą nėra. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad skolos, kuri atsirado pagal TLD Nr. 15LTLU900014B88C89 (skolos atsiradimo data 2015 m. spalio 4 d., o skolos pranešimo termino pabaiga 2018 m. spalio 4 d.), 3 metų senaties terminas pranešti apie skolą muitinei priėmus Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą buvo viršytas. Teismas nustatė, kad situacija dėl skolų, susidariusių atitinkamai pagal TLD Nr. 15LTLU900014BFF9D6 (2015 m. spalio 22 d.) ir Nr. 15LTLU900014C22EB2 (2015 m. spalio 28 d.) yra skirtinga, nes šių skolų atžvilgiu 2018 m. balandžio 19 d. iki termino pabaigos buvo likę atitinkamai 6 mėnesiai ir 5 dienos bei 6 mėnesiai ir 11 dienų. Tai reiškia, kad jų atžvilgiu Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nebuvo praleistas. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad Klaipėdos 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo dalis dėl skolos, susidariusios pagal TLD Nr. 15LTLU900014B88C89 (2015 m. spalio 2 d.), naikintina kaip prieštaraujanti aukštesnės teisinės galios aktui, t. y. naikintina Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo 3 punkto dalis dėl 4 976 Eur muito, 7 punkto dalis dėl 497,60 Eur muito baudos, 9 punkto dalis, pagal kurią į apskaitą įtraukti 259 Eur delspinigiai.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti VAAT 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį, kurioje atmestas pareiškėjo skundas, ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.
Atsiliepimas
11. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Muitinės departamento apeliacinį skundą atmesti.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Muitinės departamento apeliacinį skundą tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi (toliau – ir LVAT 2021 m. lapkričio 3 d. nutartis) pareiškėjo ir Muitinės departamento apeliacinius skundus patenkino iš dalies – panaikino VAAT 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį ir šią bylos dalį dėl 3 metų senaties termino pranešti apie skolą muitinei taikymo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, o kitą VAAT 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
14. LVAT 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi VAAT 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalis dėl pareiškėjo atsakomybės dėl skolos muitinei palikta nepakeista, be kita ko, konstatavęs, kad VAAT, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, turėjo pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas yra atsakingas už skolą muitinei ir už mokestinę prievolę, kilusią iš tranzito procedūros vykdytojo veiklos, kadangi byloje yra įrodyta ir dėl to nėra ginčo, kad pareiškėjas šiame ginče yra prekių tranzito procedūros vykdytojas ir privalėjo vykdyti nustatytas tranzito vykdymo nuostatas (40 p.) Byloje įrodyta, kad tranzito procedūra muitinės poste Rezeknes 2 MKP buvo užbaigta be muitinės kontrolės, nes paskirties įstaigai buvo pateikta informacija, kad prekės bus eksportuotos iš Europos Sąjungos teritorijos geležinkelio transportu, tačiau Latvijos Respublikos muitinė patikrinimo metu nustatė, kad prekės iš Europos Sąjungos teritorijos geležinkeliu nebuvo išgabentos ir jų buvimo vieta nėra žinoma (42 p.). Remiantis Įgyvendinimo reglamento 365 straipsnio 2 dalimi pareiškėjas, kaip tranzito procedūros vykdytojas, turėjo pateikti paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriame nurodomos prekės ir patvirtinama, kad jos pateiktos paskirties įstaigai. Tačiau tokių dokumentų pareiškėjas nepateikė ir patikrinimo metu tokių įrodymų nebuvo gauta (43 p.).Pareiškėjo skola muitinei ir mokestinė prievolė, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnio 3 dalimi, pripažinta ir įtraukta į apskaitą pagrįstai, kadangi pareiškėjas, būdamas atsakingu už tranzito procedūrą, nesilaikė privalomų prekių įforminimo muitinės procedūrų (45 p.). Procedūros vykdytojo pareigos tinkamai užbaigti prekių muitinės procedūrą bei vykdyti mokestinę prievolę nešalina galimi kitų asmenų neteisėti veiksmai (46 p.).
15. LVAT 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi VAAT 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalis dėl 3 metų senaties termino pranešti apie skolą muitinei taikymo panaikinta ir perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pareiškėjo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir, be kita ko, konstatavus, kad:
15.1. Senaties termino stabdymo Bendrijos muitinės kodekso nuostatas keitusio 2000 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2700/2000 (toliau – ir Reglamentas Nr. 2700/2000) dvyliktoje konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad aptariama taisyklė nustatyta siekiant užtikrinti, kad „Bendrijos finansiniai interesai ir apmokestinamo asmens teisės turėtų būti apsaugoti nuo [užsitęsusių teisinių procedūrų]“ (formuluotė patikslinta pagal teisės akto versijas kitomis kalbomis, nes lietuviška versija skiriasi (lietuviškoje versijoje vartojama formuluotė „<...> apsaugoti nuo nepagrįstai užsitęsusio teismo proceso“ ir vertimas į lietuvių kalbą yra akivaizdžiai klaidingas, nes Reglamente Nr. 2700/2000 nėra nuostatų, kurios skirtos saugoti asmenų interesus nuo „<...> nepagrįstai užsitęsusio teismo proceso“) (51 p.).
15.2. Būtent tikslo apsaugoti Bendrijos interesus nuo nepagrįstai užsitęsusių teisinių procedūrų kontekste akivaizdu, jog Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalyje daroma nuoroda į 243 straipsnį visa apimtimi, t. y. ir į pastarojo straipsnio 2 dalyje numatytą skundo nagrinėjimą muitinės įstaigoje. Iš tiesų nesustabdžius aptariamo senaties termino skundo nagrinėjimo muitinės įstaigoje atveju, kiltų rizika Sąjungos finansiniams interesams atveju, kai šio skundo nagrinėjimas šioje muitinės įstaigoje užsitęstų ir tai sudarytų pagrindą taikyti senaties terminą. Be to, aptariamos rizikos Sąjungos interesams aspektu nėra jokio pagrindo skirtingai vertinti muitinės skolininko skundo nagrinėjimo Bendrijos muitinės kodekso 243 straipsnio 2 dalies (a) ir (b) punktuose nurodytose institucijose (52 p.).
15.3. Minėtos teisės akto nuostatos loginė ir lingvistinė konstrukcija dėl senaties termino sustabdymo pradžios momento jį sieja su skundo padavimu, pateikiant nuorodą į visą Bendrijos muitinės kodekso 243 straipsnį, tuo tarpu, teisės normos versijoje lietuvių kalba „teismas“ minimas, kai kalbama apie sustabdymo laikotarpį. Tokia logikos ir aiškumo aspektais ydinga teisės normos lietuvių kalba versijos formuluotė leidžia abejoti šios versijos (vertimo) teisingumu ir tikslumu, kadangi pagrindinių kalbų versijose tokios nuostatos nėra. Šios nuostatos versijose anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis jokia konkreti ginčą nagrinėjanti institucija, tame tarpe ir „teismas“ nėra nurodyta, o iš esmės nustatyta, kad terminas stabdomas, kol vyksta skundo nagrinėjimas (skundo nagrinėjimo procedūra) (53 p.).
15.4. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalį termino eiga stabdoma, kol vyksta skundo nagrinėjimo procedūra (54 p.).
15.5. Skolų atsiradimo data nustatyta teisingai. Skolų atsiradimo data pagal TLD Nr. 15LTLU900014B88C89 – 2015 m. spalio 4 d., pagal TLD Nr. 15LTLU900014BFF9D6 – 2015 m. spalio 24 d. ir pagal TLD Nr. 15LTLU900014G22EB2 – 2015 m. spalio 30 d. (56 p.).
15.6. Senaties termino skaičiavimui yra reikšminga pareiškėjo skundų nagrinėjimo termino pradžia ir jų trukmė, kadangi šis terminas stabdo 3 metų senaties termino eigą (57 p.).
15.7. Byloje nėra pakankamų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skundų pateikimo ginčą nagrinėjusioms institucijoms datas, nors tai yra esminė privalomai įrodinėtina aplinkybė šiame ginče (60 p.).
16. LVAT pažymėjo, kad nagrinėjant bylą iš naujo būtina išreikalauti duomenis iš ikiteisminių mokestinius ginčus nagrinėjančių institucijų apie pareiškėjo skundų pateikimo datas, išsiaiškinti, ar skundai buvo pateikti tiesiogiai institucijoms ar paštu, nustatyti terminus nuo skundo padavimo dienos iki skundų išnagrinėjimo pabaigos ir tokių būdu eliminavus skundų nagrinėjimo terminą, kaip yra nustatyta Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalyje, spręsti ar yra pasibaigęs pranešimo apie skolą muitinei pateikimo trejų metų terminas (63 p.).
17. LVAT 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi atsakovo Muitinės departamento apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, VAAT 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalis panaikinta ir perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo dėl 3 metų senaties termino pranešti apie skolą muitinei taikymo, nekartojant, o remiantis šios Nutarties 15.3 punkte ir 15.4 punkte išdėstytais argumentais.
III.
18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo 3 punkto dalį dėl 4 976 Eur muito, 7 punkto dalį dėl 497,60 Eur muito baudos, 9 punkto dalį dėl 259 Eur muito delspinigių, panaikino Muitinės departamento 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo ir Komisijos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalis, kuriomis paliktos galioti panaikintos Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo dalys.
19. Teismas, nustatęs, kad byla grąžinta nagrinėti iš naujo dėl 3 metų senaties termino pranešti apie skolą muitinei taikymo ir kad pareiškėjas prašė taikyti 3 metų senaties terminą pranešti apie skolą muitinei, vadovavosi Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 243 straipsnio 2 dalimi bei LVAT 2021 m. lapkričio 3 d. nutartyje išdėstytu šio teisinio reglamentavimo aiškinimu (žr. šios Nutarties 15.1–15.6 p.).
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas, nustatęs, kad Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu buvo apskaičiuota pareiškėjui galutinė mokestinė nepriemoka ir apie ją pranešta, nes iki tol visi Klaipėdos TM priimti sprendimai buvo panaikinti, sutiko su pareiškėju, kad pranešimo dėl skolos terminas buvo sustabdytas tol, kol Muitinės departamentas nagrinėjo pareiškėjo skundus. Tai nustatęs ir pažymėjęs, kad, kai ginčą nagrinėjanti institucija išnagrinėja skundą, termino eiga tęsiasi toliau, teismas padarė išvadą, kad pranešimo apie skolą pateikimo terminas eina toliau, kai ginčą nagrinėjanti institucija panaikina priimtą teritorinės muitinės sprendimą, nes grįžtama į situaciją, kai jokio muitinės sprendimo dėl pranešimo apie skolą nėra. Todėl, teismo vertinimu, aiškinimas, kad vieną kartą teritorinei muitinei priėmus sprendimą dėl informavimo apie skolą, termino eiga nutraukiama, neatitiktų Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes joje numatytas sustabdymas netektų prasmės.
22. Teismas konstatavo, kad Muitinės departamentui priėmus 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą, termino eiga tęsėsi toliau nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki kol buvo priimtas Klaipėdos TM 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimas. Termino eiga tęsėsi ir tada, kai Muitinės departamentas priėmė 2019 m. sausio 22 d. sprendimą iki kada Klaipėdos TM priėmė 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą. Klaipėdos TM priėmus 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą iki termino pranešti apie skolą, atsiradusią pagal TLD Nr. 15LTLU900014B88C89 (kurios skolos atsiradimo data buvo 2015 m. spalio 4 d., o skolos pranešimo termino pabaiga 2018 m. spalio 4 d.), pabaigos buvo likę 5 mėnesiai ir 16 dienų. Įvertinęs tai, kad terminas toliau tęsėsi nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d. (2 mėnesiai) ir nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. (4 mėnesiai ir 1 diena), t. y. papildomai 6 mėnesiai ir 1 diena, teismas padarė išvadą, kad termino likutis (5 mėnesiai ir 16 dienų) jau buvo viršytas. Nustatęs tai, teismas konstatavo, kad 3 metų senaties terminas pranešti apie skolą muitinei, kuri atsirado 2015 m. spalio 4 d., priėmus Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą buvo viršytas.
23. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad skola, susidariusi pagal TLD Nr. 15LTLU900014B88C89 (2015 m. spalio 2 d.), kurios atsiradimo data – 2015 m. spalio 4 d., muitinei negalėjo būti registruojama (ESTT 2006 m. vasario 23 d. sprendimas Microsoft Corp. prieš Commission, C-201/04, ECLI:EU:C:2006:136). Dėl kitų skolų, susidariusių pagal TLD Nr. 15LTLU900014BFF9D6 (2015 m. spalio 22 d.) ir Nr. 15LTLU900014C22EB2, kurių atitinkamai atsiradimo datos – 2015 m. spalio 24 d. ir 2015 m. spalio 30 d., teismas konstatavo, kad situacija kitokia, nes šių skolų atžvilgiu nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 3 metų senaties termino pranešti apie skolą muitinei pabaigos buvo likę atitinkamai 6 mėnesiai ir 5 dienos bei 6 mėnesiais ir 11 dienos. Dėl to teismas padarė išvadą, kad dėl jų Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 metų senaties terminas pranešti apie skolą muitinei nebuvo viršytas. Teismas sutiko su pareiškėju, kad ankstesni Klaipėdos TM sprendimai, kurie Muitinės departamento buvo panaikinti, nebeturi teisinės galios, todėl į juos nereikia atsižvelgti, skaičiuojant pranešimo apie skolą senaties terminą.
24. Teismas pareiškėjui iš Muitinės departamento priteisė 821,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.
V.
25. Atsakovas Muitinės departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti VAAT 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta panaikinti Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo ir Muitinės departamento 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dalis, kuriomis apskaičiuota ir patvirtinta 4 976 Eur muito, 497,60 Eur (Muitinės departamento apeliaciniame skunde nurodyta 497 Eur suma laikytina rašymo apsirikimu) muito baudos ir 259 Eur muito delspinigių mokestinė nepriemoka ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Komisijos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą, Muitinės departamento 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą ir Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
26.1. Pirmosios instancijos teismas, išaiškinęs, kad pranešimo apie skolą pateikimo terminas tęsiasi, kai ginčą nagrinėjanti institucija panaikina priimtą teritorinės muitinės sprendimą, nes grįžtama į situaciją, ir dėl to konstatavęs, kad Klaipėdos TM praleido 3 metų senaties terminą pranešti apie skolą muitinei, neteisingi aiškina Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio ir MAĮ 158 straipsnio normas, neteisingai skaičiuoja termino pranešti apie skolą sustabdymo laikotarpį.
26.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, skaičiuodamas pareiškėjo skundų nagrinėjimo trukmę, neįskaitė Muitinės departamento 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo ir Muitinės departamento 2019 m. sausio 22 d. sprendimo apskundimo laikotarpių, vadovaujantis MAĮ 152 straipsnio 2 dalimi, 158 straipsnio 1 dalimi, 159 straipsnio 3 dalimi, nes tik minėtų sprendimų apskundimo laikotarpio pabaiga gali būti prilyginama pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūros pabaigai. Todėl pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas pareiškėjo skundų nagrinėjimo trukmę, nepagrįstai jo pabaigas laikė atitinkamai kitą dieną po Muitinės departamento 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo ir Muitinės departamento 2019 m. sausio 22 d. sprendimo priėmimo dieną. Klaipėdos TM galėjo pradėti pakartotinius mokestinius patikrinimus tik įsigaliojus Muitinės departamento sprendimams, t. y. kai pasibaigia jų apskundimo terminas. Nustačius tai, akivaizdu, kad 3 metų senaties terminas pranešti apie skolą muitinei nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas.
26.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, skaičiuodamas pareiškėjo skundų nagrinėjimo trukmę, neįskaitė Muitinės departamento 2018 m. rugsėjo 11 d. ir 2019 m. sausio 22 d. sprendimų išsiuntimo termino. Terminas pranešti apie skolą muitinei turėtų būti sumažintas atėmus iš šio laikotarpio laikotarpį nuo Muitinės departamento 2018 m. rugsėjo 11 d. ir 2019 m. sausio 22 d. sprendimų priėmimo iki jų įteikimo pareiškėjui, nes nuo Muitinės departamento sprendimų gavimo dienos skaičiuojamas jųų įsigaliojimo terminas. Vadovaujantis MAĮ 164 straipsnio 2 dalimi ir nustačius, kad Muitinės departamento 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimas buvo išsiųstas 2018 m. rugsėjo 12 d., o Muitinės departamento 2019 m. sausio 22 d. sprendimas buvo išsiųstas tą pačią dieną, pareiškėjo skundų nagrinėjimo terminas turi būti prailgintas dar 10 dienų.
26.4. Argumentai, susiję su Muitinės departamento sprendimų įsigaliojimu ir išsiuntimu nustatant pareiškėjo skundų nagrinėjimo trukmę, buvo išdėstyti ir LVAT. LVAT 2021 m. lapkričio 3 d. nutartyje konstatuota, kad Muitinės departamento argumentai yra pakankami jo apeliaciniam skundui patenkinti iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime šių Muitinės departamento apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nenurodė ir jų nenagrinėjo. Todėl tai leidžia daryti išvadą, kad LVAT 2021 m. lapkričio 3 d. nutarties įpareigojimas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš naujo, liko neįvykdytas.
Atsiliepimas
27. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Muitinės departamento apeliacinį skundą ir VAAT 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, prašo priteisti išlaidas. Pareiškėjas, atsiliepime į apeliacinį skundą kartoja nustatytas bylos aplinkybes, savo argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose VAAT ir LVAT, pirmosios instancijos teismo motyvus. Jis palaiko Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalies aiškinimą ir teismo atliktą faktinių aplinkybių teisinį vertinimą dėl pareiškėjo skundų nagrinėjimo trukmės skaičiavim. Akcentuoja, kad Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalyje nustatytas senaties terminas, be kita ko, susijęs su teisinio saugumo principu. Nurodo, kad skundo nagrinėjimo procedūra apibrėžtina laikotarpiu nuo skundo pateikimo dienos iki jo išnagrinėjimo, t. y. kol priimamas atitinkamas sprendimas dėl skundo. Nagrinėjamu atveju – nuo skundo dėl atitinkamų Klaipėdos TM sprendimų iki kol bus priimtas atitinkamas Muitinės departamento sprendimas, o jeigu skundžiamas ir atitinkamas Muitinės departamento sprendimas, iki kol bus priimtas galutinis sprendimas, kurio jau nebegalima skųsti. Todėl tai, kiek laiko Muitinės departamentas nagrinėjo pareiškėjo skundus, nėra reikšminga. Pareiškėjas teigia, kad dėl susidariusios situacijos visą vykusio ginčo laikotarpį buvo priverstas gintis nuo Klaipėdos TM priimtų, kaip buvo nustatyta vėliau, nepagrįstų sprendimų. Dėl tokios situacijos pareiškėjas įgijo teisėtus lūkesčius dėl galimo jo, kaip tranzito procedūros vykdytojo, mokestinės atsakomybės panaikinimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su Muitinės departamento apeliacinio skundo argumentais, kad LVAT 2021 m. lapkričio 3 d. nutartyje išdėstyti įpareigojimai pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš naujo, liko neįvykdyti, nurodo, kad teismas, vykdydamas LVAT 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį, išreikalavo papildomus duomenis, išsiaiškino visas reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Muitinės departamentas jau antrą kartą byloje, teikdamas analogišką apeliacinį skundą, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos TM, atsiliepime į apeliacinį skundą kartodamas analogiškus argumentus, išdėstytus Muitinės departamento apeliaciniame skunde, prašo panaikinti VAAT 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta panaikinti Muitinės departamento 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo ir Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo dalis, kuriomis apskaičiuota ir patvirtinta 4 976 Eur muito, 497,60 Eur (Klaipėdos TM atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta 497 Eur suma laikytina rašymo apsirikimu) muito baudos ir 259 Eur muito delspinigių mokestinė nepriemoka ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Komisijos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą, Muitinės departamento 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą ir Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta, be kita ko: „1. Pripažinti, kad atsirado mokestinė prievolė muitinei dėl nebaigtos Bendrijos/bendrosios tranzito procedūros, įformintos naudojantis NTKS priemonėmis (TLD Nr. 15LTLU900014B88C89, 2015-10-02, Nr. 15LTLU900014BFF9D6, 2015-10-22, Nr. 15LTLU900014C22EB2, 2015-10-28): 15 042,00 Eur <...> muito (įmokos kodas A00); <...> 3. Įregistruoti 15 042,00 Eur <...> importo muito (A00) mokestinę nepriemoką muitinei UAB „Arijus“; <...> 7. Skirti UAB „Arijus“ 1 504,00 Eur <...> baudą (įmokos kodas 894) nuo apskaičiuoto 15 042,00 Eur muito mokesčio; <...> 9. Apskaičiuoti ir įtraukti į apskaitą sprendimo priede [„Apskaičiuotų įtraukiamų į apskaitą delspinigių detalizacija“] nurodytus delspinigius.“, t. y. pareiškėjui – 783 Eur importo muito delspinigių.
30.1. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo, priėmė 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą, kuriuo nusprendė pakeisti Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo 9 punktą ir išdėstyti jį taip: „9. UAB „Arijus“ į apskaitą įtraukiama 619,00 Eur importo muito delspinigių <...>.“
30.2. Komisija 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu patvirtino Muitinės departamento 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą.
30.3. VAAT priėmė 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, kuriame pripažino, kad pareiškėjas yra atsakingas už skolą muitinei ir mokestinę prievolę, kilusią iš tranzito procedūros vykdytojo veiklos, konstatavo, kad skolos, susidariusios pagal TLD Nr. 15LTLU900014BFF9D6 (2015 m. spalio 22 d.) ir Nr. 15LTLU900014C22EB2 (2015 m. spalio 28 d.), muitinei galėjo būti registruotos, nes Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo priėmimo metu nebuvo suėjęs 3 metų senaties terminas pranešti apie skolą muitinei. VAAT nustatė, kad skola, susidariusi pagal TLD Nr. 15LTLU900014B88C89 (2015 m. spalio 2 d.), muitinei negalėjo būti registruota, nes Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo priėmimo metu buvo viršytas 3 metų senaties terminas pranešti apie skolą muitinei. VAAT nusprendė pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies ir atitinkamai panaikinti Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo 3 punkto dalį dėl 4 976 Eur muito, 7 punkto dalį dėl 497,60 Eur muito baudos, 9 punkto dalį, pagal kurią apskaičiuoti ir į apskaitą įtraukti 259 Eur importo muito delspinigiai, Muitinės departamento 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo ir Komisijos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalis, kuriomis paliktos galioti panaikintosios Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo dalys.
30.4. LVAT 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi VAAT 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalis dėl 3 metų senaties termino pranešti apie skolą muitinei taikymo panaikinta ir perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Paminėtą administracinę bylą nagrinėjusi LVAT kolegija nustatė, kad byloje nėra pakankamų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skundų pateikimo mokestinį ginčą nagrinėjusioms institucijoms datas.
31. Pirmosios instancijos teismas, surinkęs papildomus įrodymus, priėmė 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą analogišką VAAT 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo daliai dėl 3 metų senaties termino pranešti apie skolą muitinei taikymo. Teismas padarė išvadą, kad skola, susidariusi pagal TLD Nr. 15LTLU900014B88C89 (2015 m. spalio 2 d.) dėl muito, muitinei negalėjo būti įregistruota, nes, priėmus Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą, 15 dienų buvo viršytas Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas 3 metų senaties terminas pranešti apie skolą muitinei. Pastarąją išvadą teismas padarė nustatęs, kad (i) priėmus Klaipėdos TM 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą buvo likę 5 mėnesiai ir 16 dienų senaties termino pranešti apie skolą muitinei, (ii) senaties terminas pranešti apie skolą muitinei buvo sustojęs iki 2018 m. rugsėjo 12 d. (kitos dienos, kai buvo išsiųstas Muitinės departamento 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimas), (iii) senaties terminas pranešti apie skolą muitinei tęsėsi nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d. (t. y. iki Klaipėdos TM 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo priėmimo) – viso 2 mėnesius, (iv) senaties terminas pranešti apie skolą muitinei sustojo nuo 2019 m. sausio 22 d., kai buvo priimtas Muitinės departamento 2019 m. sausio 22 d. sprendimas, (v) senaties terminas pranešti apie skolą muitinei tęsėsi nuo 2019 m. sausio 23 d. (nuo kitos dienos po Muitinės departamento 2019 m. sausio 22 d. sprendimo priėmimo) iki 2019 m. gegužės 24 d. (kai buvo priimtas Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimas) – viso 4 mėnesius ir 1 dieną.
32. Atsakovas Muitinės departamentas apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatytas 3 metų senaties terminas pranešti apie skolą muitinei, taikymu. Teigia, kad Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalyje nustatytą 3 metų senaties terminą pranešti apie skolą muitinei stabdo skundo nagrinėjimo procedūra, kuri tęsiasi ne iki atitinkamo Muitinės departamento sprendimo priėmimo ar jo išsiuntimo, o iki Muitinės departamento sprendimo įsiteisėjimo.
33. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos. Todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų, kurios nagrinėjamu atveju apsiriboja pirmosios instancijos teismo atliko Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalyje nustatyto 3 metų senaties termino pranešti apie skolą, susidariusią pagal TLD Nr. 15LTLU900014B88C89 (2015 m. spalio 2 d.) dėl muito, muitinei taikymo patikra.
34. Skolos, susidariusios pagal TLD Nr. 15LTLU900014B88C89 (2015 m. spalio 2 d.), muitinei atsiradimo metu (t. y. 2015 m. spalio 4 d.) galiojusios Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad: „Pranešimas skolininkui nebegali būti pateikiamas pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo skolos muitinei atsiradimo dienos. Šis laikotarpis sustabdomas nuo 243 straipsnyje nustatyto skundo pateikimo dienos per visą laikotarpį, kol jis nagrinėjamas teisme.“ Aiškindamas šios teisės normos turinį LVAT 2021 m. lapkričio 3 d. nutartyje konstatavo, kad 3 metų senaties termino pranešti apie skolą muitinei eiga sustabdoma, kol vyksta skundo nagrinėjimo procedūra ne tik teisme, bet ir mokestinį ginčą nagrinėjančioje institucijoje (taip pat žr. šios Nutarties 15.3 p.).
35. Skundo nagrinėjimo procedūrą mokestinį ginčą nagrinėjančioje institucijoje (inter alia (be kita ko), Muitinės departamente) ne teismo tvarka reglamentuoja MAĮ. Šio įstatymo 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia. MAĮ 158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad praėjus MAĮ nustatytiems sprendimo dėl mokestinio ginčo apskundimo terminams, centrinio mokesčių administratoriaus ar Komisijos priimtą sprendimą privalo vykdyti ginčo šalys, taip pat su ginču susiję tretieji asmenys.
36. Įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, kai centrinis mokesčių administratorius panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą ir paveda vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą (MAĮ 154 str. 4 d. 5 p.), 3 metų senaties termino pranešti apie skolą muitinei sustabdymo laikotarpis baigiasi, kai yra išnagrinėjamas mokesčių mokėtojo skundas dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimo. Skundo (skundų) nagrinėjimo procedūra mokestinį ginčą nagrinėjančioje institucijoje prasideda, kai mokesčių mokėtojas paduoda (išsiunčia) skundą dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimo (MAĮ 152 str. 1 d.) ir baigiasi, kada centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas, priimtas išnagrinėjus mokesčių mokėtojo skundą, įsiteisėja, t. y. baigiasi jo apskundimo terminas (MAĮ 158 str. 1 d.).
37. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo (skundų) nagrinėjimo procedūros Muitinės departamente trukmei, kuri sustabdo Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalyje nustatytą 3 metų senaties terminą pranešti apie skolą muitinei, apskaičiuoti pakanka nustatyti, kada Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos TM sprendimo, priėmė atitinkamą sprendimą ar kada Muitinės departamento sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjui.
38. Tikrinant pirmosios instancijos teismo atliktą 3 metų senaties termino pranešti apie skolą muitinei, kurios atsiradimo data – 2015 m. spalio 4 d., taikymą nustatyta, kad Klaipėdos TM, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 22 straipsnio 6 dalimi („Prieš priimdama sprendimą, kuris galėtų būti nepalankus pareiškėjui, muitinė praneša pareiškėjui priežastis, kuriomis ji ketina pagrįsti savo sprendimą, ir suteikia jam galimybę per nustatytą laikotarpį, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jis gauna tokį pranešimą arba laikomas jį gavusiu, pareikšti savo nuomonę. Pasibaigus šiam laikotarpiui, pareiškėjui tinkama forma pranešama apie sprendimą“) ir 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo Sąjungos muitinės kodeksas papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 8 straipsnio 1 dalimi („Laikotarpis, per kurį pareiškėjas gali pareikšti savo nuomonę prieš priimant sprendimą, kuris galėtų būti jam nepalankus, trunka 30 dienų“), apie numatomą priimti nepalankų sprendimą pareiškėją informavo Klaipėdos TM 2018 m. kovo 8 d. pranešimu Nr. (8.1)11D-3588 „Apie numatomą priimti nepalankų sprendimą“ (Komisijos byla, 1 t., b. l. 50), kuriuo pareiškėjas buvo paprašytas per 30 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pareikšti savo nuomonę dėl numatomo priimti nepalankaus sprendimo. Vadinasi, pirmasis Klaipėdos TM pranešimas apie numatomą priimti nepalankų sprendimą pareiškėjui priimtas dar nepasibaigus Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalyje nustatytam 3 metų senaties terminui pranešti apie skolą muitinei, bet jau galiojant Sąjungos muitinės kodeksui, kuris nuo 2016 m. gegužės 1 d. panaikino Bendrijos muitinės kodeksą.
39. Sąjungos muitinės kodekso 103 straipsnio 3 dalies b punkte (galiojanti redakcija, kuri galiojo ir Klaipėdos TM 2018 m. kovo 8 d. pranešimu Nr. (8.1)11D-3588 „Apie numatomą priimti nepalankų sprendimą“ priėmimo metu) nustatytas naujas (papildomas) 3 metų senaties termino pranešti apie skolą muitinei sustabdymo pagrindas, pagal kurį 3 metų senaties terminas pranešti apie skolą muitinei sustabdomas, jeigu: „laikydamasi 22 straipsnio 6 dalies, muitinė praneša skolininkui apie priežastis, kuriomis remdamasi ji ketina pranešti apie skolą muitinei; toks sustabdymas taikomas nuo to pranešimo pateikimo dienos iki laikotarpio, per kurį skolininkui suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę, pabaigos.“
40. Analogiška situacija dėl Sąjungos muitinės kodekse nustatyto naujo (papildomo) 3 metų senaties termino pranešti apie skolą muitinei sustabdymo pagrindo taikymo skolai muitinei, atsiradusiai iki Sąjungos muitinės kodekso įsigaliojimo, bet skolininkui apie priežastis, kuriomis remiantis dar tik ketinama pranešti apie skolą muitinei, pranešus jau po Sąjungos muitinės kodekso įsigaliojimo, buvo vertinama ESTT (2021 m. birželio 3 d. sprendimas Staatssecretaris van Finaciën prieš Jumbocarry Trading GmbH, C-39/20, ECLI:EU:C:2021:435). ESTT išaiškino, kad Sąjungos muitinės kodekso 103 straipsnio 3 dalies b punktas, sietinas su teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principais, turi būti taikomas skolai muitinei, atsiradusiai iki 2016 m. gegužės 1 d., ir kurios senaties terminas tuo metu dar nebuvo suėjęs.
41. Nutarties 38 punkte nustatytas bylos aplinkybes įvertinusi Nutarties 39–40 punktuose aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju apskaičiuojant Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalyje (Sąjungos muitinės kodekso 103 str. 1 d.) nustatyto 3 metų senaties termino pranešti apie skolą muitinei trukmę retroaktyviai (būsimoms pareiškėjo padėties dėl skolos muitinei pasekmėms) taikytinas ir Sąjungos muitinės kodekso 103 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytas naujas (papildomas) 3 metų senaties termino pranešti apie skolą muitinei sustabdymo pagrindas, pagal kurį aptariamą 3 metų senaties terminą pranešti apie skolą muitinei sustabdo laikotarpis nuo dienos, kada pareiškėjui pateikiamas pranešimas apie numatomą priimti nepalankų sprendimą iki laikotarpio, per kurį skolininkui suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę, pabaigos.
42. Vadovaudamasi aptartu ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, teisingumo ir protingumo kriterijais, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai pakartotinai išnagrinėjusi visą bylos rašytinę medžiagą, teisėjų kolegija nustatė, kad: (i) nuo skolos, susidariusios pagal TLD Nr. 15LTLU900014B88C89 (2015 m. spalio 2 d.) dėl muito, muitinei atsiradimo dienos – 2015 m. spalio 4 d. (ginčo dėl to nėra) iki Klaipėdos TM 2018 m. kovo 8 d. pranešimo Nr. (8.1)11D-3588 „Apie numatomą priimti nepalankų sprendimą“ gavimo dienos – 2018 m. kovo 13 d. (Komisijos byla, 1 t., b. l. 50; 2 t., b. l. 9) iš 3 metų (1 096 dienų – toliau dėl aiškumo aptariamas senaties terminas bus skaičiuojamas dienomis) senaties termino pranešti apie skolą muitinei liko ne daugiau nei 204 senaties termino pranešti apie skolą muitinei dienos; (ii) likęs senaties terminas pranešti apie skolą muitinei sustabdytas (Sąjungos muitinės kodekso 103 str. 3 d. b p.) nuo 2018 m. kovo 14 d. iki 2018 m. balandžio 12 d., kai Klaipėdos TM gavo pareiškėjo 2018 m. balandžio 4 d. atsakymą Nr. 3.30-338 „Į 2018-03-08 pranešimą Nr. (8.1)11D-3588 dėl numatomo priimti nepalankaus sprendimo“ (Komisijos byla, 1 t., b. l. 50; 2 t., b. l. 9); (iii) praėjus laikotarpiui nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. liko ne daugiau nei 177 senaties termino pranešti apie skolą muitinei dienos; (iv) likęs senaties terminas pranešti apie skolą muitinei sustabdytas (Bendrijos muitinės kodekso 221 str. 3 d. ir Sąjungos muitinės kodekso 103 str. 3 d. b p.) nuo 2018 m. gegužės 10 d., kai laikoma, kad pareiškėjas išsiuntė 2018 m. gegužės 10 d. skundą „Dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 1(LM18)-327“ (Komisijos byla, 1 t., b. l. 77–81) iki 2018 m. spalio 29 d., kai Klaipėdos TM gavo pareiškėjo 2018 m. spalio 26 d. atsakymą Nr. 3.30-910 „Į 2018-09-27 pranešimą Nr. (8.1)11D-12509 dėl numatomo priimti nepalankaus sprendimo“ (Komisijos byla, 1 t., b. l. 144–145, 146–150); (v) praėjus laikotarpiui nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d. liko ne daugiau nei 140 senaties termino pranešti apie skolą muitinei dienų; (vi) likęs senaties terminas pranešti apie skolą muitinei sustabdytas (Bendrijos muitinės kodekso 221 str. 3 d.) nuo 2018 m. gruodžio 6 d., kai pareiškėjas elektroniniu paštu (Klaipėdos TM gauta 2018 m. gruodžio 6 d.; Nr. 10D-16831) išsiuntė 2018 m. lapkričio 30 d. skundą „Dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 1(LM18)-745“ (Komisijos byla, 1 t., b. l. 133–138) iki 2019 m. vasario 11 d., kai laikytinas įsiteisėjusiu Muitinės departamento 2019 m. sausio 22 d. sprendimas (Komisijos byla, 1 t., b. l. 130); (vii) praėjus laikotarpiui nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. liko ne mažiau nei 75 senaties termino pranešti apie skolą muitinei dienos; (viii) likęs senaties terminas pranešti apie skolą muitinei sustabdytas (Sąjungos muitinės kodekso 103 str. 3 d. b p.) nuo 2019 m. balandžio 18 d., kai pareiškėjas gavo Klaipėdos TM 2019 m. balandžio 18 d. pranešimą Nr. (8.1)11D-5660 „Apie numatomą priimti nepalankų sprendimą“ iki 2019 m. gegužės 17 d., kai Klaipėdos TM gavo pareiškėjo 2019 m. gegužės 15 d. atsakymą Nr. 3.30-138 „Į 2019-04-18 pranešimą Nr. (8.1)11D-5660 dėl numatomo priimti nepalankaus sprendimo“ (Komisijos byla, 1 t., b. l. 124–125); (ix) praėjus laikotarpiui nuo 2019 m. gegužės 18 d. iki 2019 m. gegužės 23 d. ir priėmus Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą buvo likę ne mažiau nei 69 senaties termino pranešti apie skolą muitinei dienos.
43. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatytų bylos aplinkybių kontekste netinkamai aiškindamas ir taikydamas kilusį ginčo klausimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, padarė nepagrįstą išvadą, kad Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimas buvo priimtas praleidus Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalyje (Sąjungos muitinės kodekso 103 str. 1 d.) nustatytą 3 metų senaties terminą pranešti apie skolą muitinei, dėl to nepagrįstai patenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir panaikino Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo, Muitinės departamento 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo ir Komisijos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo atitinkamas dalis, susijusias su skola, atsiradusia pagal TLD Nr. 15LTLU900014B88C89 (2015 m. spalio 2 d.) dėl muito, muitinei. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta (ABTĮ 147 str.).
44. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Likę neaptarti Muitinės departamento apeliacinio skundo argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
45. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Muitinės departamento apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas naujai išdėstant jo rezoliucinę dalį. Patenkinus Muitinės departamento apeliacinį skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip: „Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Arijus“ skundą atmesti.“
Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.