Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. kasacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 12 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nutarties.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 12 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1–3 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies: jai iš nuteistojo R. K. priteista 1475 Lt turtinės žalos, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt išlaidoms advokato pagalbai apmokėti bei 42 Lt kitų išlaidų.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nutartimi nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. sausio 22 d., apie 12 val., Šilutės r, (duomenys neskelbtini), vairuodamas A. Š. įmonei priklausantį automobilį „Mercedes Benz“ (duomenys neskelbtini), kelio vingio į dešinę pabaigoje, prieš prasilenkdamas su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Audi 80“ (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. B., nevažiavo dešine kelio puse kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, iš anksto palikdamas prasilenkiant saugų eismą galintį užtikrinti šoninį tarpą, sudarė kliūtį ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Audi 80“; taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 164 punkto, kuriame nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, 171 punkto, kuriame nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, reikalavimus ir eismo įvykio metu automobilio „Audi 80“ vairuotojai A. B. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas tinkamai parinkti reikiamo sprendimo, priimamo išnagrinėjus bylą, rūšį, visų pirma turėjo kruopščiai patikrinti, ar nepadaryta įstatymo pažeidimų tiriant bylą bei nagrinėjant ją teisme, o nustatęs pažeidimus ir trūkumus, privalėjo teisingai ir tiksliai teisiškai juos įvertinti. R. K. tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai juridiškai neįvertino akivaizdžių procesinių pažeidimų, kurie suvaržė kasatoriaus teises ginantis nuo nepagrįsto kaltinimo, būtent: iš bylos dingę pirminis autoavarijos vietos planas, pirminis liudytojo R. K. paaiškinimas, pažeisti BPK 179 straipsnio reikalavimai.

Anot kasatoriaus, minėti pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BPK 20 straipsnio ir 305 straipsnio taikymo

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Šiuos duomenis įrodymais pripažįsta tik teisėjas arba teismas, įvertinęs juos pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Vertinant įrodymus vadovaujantis įstatymu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar įrodymai atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintus jiems keliamus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus.

BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas įrodymų leistinumo reikalavimas reiškia, kad įrodymais baudžiamajame procese gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais proceso veiksmais. Teisėtais būdais gautais duomenimis laikomi tokie duomenys, kurie surinkti atliekant BPK numatytus procesinius veiksmus ir iš esmės nepažeidžiant šiems procesiniams veiksmas keliamų reikalavimų bei tinkamai užfiksuojant gautus rezultatus.

R. K. kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl pirminio 2005 m. sausio 22 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – eismo įvykio vietos plano – atitikimo BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatytam įrodymams keliamam teisėtumo reikalavimui buvo patikrinti apeliacinės instancijos teismo. Teismas išsamiai pasisakė dėl pirminės įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotų duomenų patikimumo sprendžiant R. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nustatyti minėtame protokole ir jo priede užfiksuotų duomenų įrodomąją vertę, vadovavosi tinkamu metodu: teismas palygino byloje esantį pirminį 2005 m. sausio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolą ir jo priedą – planą su kitais byloje esančiais duomenimis (pirminės įvykio vietos apžiūros metu darytomis nuotraukomis, papildomu 2005 m. sausio 25 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokolu bei jo priedu, kitais byloje esančiais duomenimis: specialisto išvada, jo paaiškinimais teismo posėdžio metu) ir nustatęs, kad jokių neatitikimų tarp pirminės įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotų duomenų ir kitų byloje esančių įrodymų nėra, pagrįstai pripažino, jog minėtas 2005 m. sausio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedas, kiek tai susiję su transporto priemonių išsidėstymu po eismo įvykio ir stabdymo pėdsakų fiksavimu, atitinka įrodymams keliamą teisėtumo reikalavimą. Nėra pagrindo nesutikti su tokia teismo išvada. 2005 m. sausio 22 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedas turi trūkumų (protokole nenurodytas R. K. dalyvavimas apžiūrint įvykio vietą, protokole bei jo priede taip pat nėra R. K. parašo, o pirminis (juodraštinis) eismo įvykio vietos planas, pasirašytas nuteistojo R. K., neišsaugotas), tačiau šie trūkumai pagrįstai pripažinti neesminiais. Kadangi 2005 m. sausio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedas – planas yra tinkamas įrodymų šaltinis, 2005 m. gegužės 19 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje remiamasi šiuo protokolu bei jo priedu, šiuo aspektu taip pat laikytina teisėtu įrodymu.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad pirminiame įvykio vietos apžiūros protokole, jo plane nėra užfiksuota po automobilių susidūrimo likusių šukių, nuolaužų buvimo vieta. Teismas teisingai pripažino šią aplinkybę akivaizdžiu 2005 m. sausio 22 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokolo trūkumu, tačiau savo nutartyje įtikinamai ir argumentuotai paneigė R. K. iškeltas abejones dėl teismo nuosprendyje nustatytos automobilių susidūrimo vietos. Remdamasis byloje nustatytais ir nutartyje išdėstytais duomenimis, teismas pagrįstai pripažino, kad objektyvus, pagrindinis ir lemiamas automobilių susidūrimo vietos nustatymo kriterijus yra asfalte užsifiksavę dygliuotų padangų stabdymo pėdsakai bei šių pėdsakų krypties pasikeitimas po susidūrimo ir kad nukentėjusiosios automobilio dygliuotų padangų pėdsakai kelyje leidžia patikimai nustatyti automobilių susidūrimo vietą. Tuo tarpu šukės, nuolaužos negalėtų turėti esminės įtakos, nes jos susidūrimo metu dėl fizinio poveikio gali pasklisti pakankamai dideliu atstumu nuo susidūrimo vietos. Kolegija daro išvadą, kad byloje buvo pakankamai duomenų nustatyti eismo įvykio mechanizmą, o šukių kiekio ir jų išsidėstymo nepažymėjimas įvykio vietos apžiūros protokole specialisto išvados nepaneigia ir neturi lemiamos reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Liudytojo R. K. parodymai viso proceso metu buvo vienodi ir teismų sprendimuose dėl jų vertinimo buvo pasisakyta.

Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo R. K. apeliacinį skundą nepažeisdamas BPK reikalavimų, teisingai aiškindamas ir taikydamas šio kodekso nuostatas. Skirtingai nei nurodo kasatorius, teismas išsamiai ir nešališkai patikrino byloje esančius duomenis, o nustatęs BPK pažeidimus dėl jų pateikė motyvuotas išvadas.

Nesant teismų sprendimų panaikinimo arba pakeitimo pagrindų, numatytų BPK 369 straipsnyje, kasacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. K. kasacinį skundą.