Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) vyriausiasis specialistas V. G. 2006 m. vasario 10 d. surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP) protokolą, kuriame nurodė, kad A. B. turi pieno pardavimo perdirbti kvotą, 2004-2005 kvotos metais dalį ūkyje pagaminto pieno pardavė UAB “Rokiškio sūris”, kad patikrinimo metu nustatyta, jog A. B. nesaugoja pieno realizavimo apskaitos dokumentų, nepateikė sąskaitų už 2004 m. spalio ir gruodžio mėnesius, tuo pažeidė Pieno gamybos kvotų sistemos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 3D-495, 11 punkto reikalavimus ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110¹ straipsnį.

II.

Teismas taip pat nurodė, kad Pieno gamybos kvotų sistemos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-539, pieno gamintojams, parduodantiems pieną perdirbti, kaip yra nagrinėjamu atveju, nenumato pareigos pieno pardavimo pagristi dokumentais. Pagal minėtų taisyklių 10 ir 10.1 punktus A. B. , parduodančiai pieną perdirbimo įmonei, pakanka kiekvieną dieną tvarkyti pieno apskaitą ir suvesti kiekvieno mėnesio ir metų balansus pagal Agentūros (Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos) parengtą rekomendacinę apskaitos formą. Tokią apskaitą A. B. vedė, tai patvirtino teismo posėdyje pateiktais dokumentais.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal minėtų taisyklių 10.2 punktą pieno gamintojai pieno pardavimą turi pagrįsti dokumentais, kai pieną ar pieno produktus parduoda šiems vartotojams: prekybos įmonėms, viešojo maitinimo, vaikų švietimo, globos ir gydymo įstaigoms, kitiems ūkiams gyvuliams šerti. Tokiems vartotojams A. B. pieno nepardavinėjo. Taisyklių 11 punktas numato bendrą pareigą, kad gamintojai apskaitos dokumentus turi saugoti ne trumpiau kaip trejus metus nuo jų sudarymo momento. Šis taisyklių punktas nurodytas A. B. surašytame protokole. Šio taisyklių reikalavimo A. B. nepažeidusi, nes jai privalomus apskaitos dokumentus ji saugoja, o pieno pardavimo sąskaitų ji neprivalo turėti.

Teismas taip pat nurodė, kad kaltinti asmenį dėl dokumentų neišsaugojimo galima tik tuo atveju, jei tas asmuo tuos dokumentus yra gavęs. Nagrinėjamu atveju A. B. tikrintojui V. G. ir teismui nurodė, kad 2004 m. Akcinės bendrovės “Rokiškio sūris” Eišiškių pieninė už spalio ir gruodžio mėnesius jai neišdavė sąskaitų dėl parduoto pieno. Kad minėtu laikotarpiu A. B. pardavė pieną būtent šiai įmonei įrodyta pieno tiekėjo atsiskaitymo knygele, kurioje pasirašęs pieno supirkėjas. Akcinės bendrovės “Rokiškio sūris” Eišiškių pieninė į teismo užklausimą atsakė, kad pieno pardavėjai A. B. , gyv. Užuperkasio k., Varėnos r., buvo išduoti pieno pirkimo kvitai už parduotą pieną 2004 m. spalio ir gruodžio mėn., pateikė šių kvitų kopijas. Tačiau įmonė nepateikė jokio dokumento, kur A. B. būtų pasirašiusi, kad tokie kvitai (sąskaitos faktūros) būtų buvę jai įteikti, todėl nepaneigtas A. B. pasiaiškinimas, kad 2004 m. už spalio ir gruodžio mėn. jai nebuvo pateiktos sąskaitos faktūros dėl parduoto pieno. Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojai patikrinimą atlikto formaliai ir vienpusiškai. Jeigu jų reikalavimas dėl sąskaitų būtų teisėtas, jie neturi jokio pagrindo pieno pardavėjui perkelti pareigos dėl dokumentų, kurių išrašymas nuo jų nepriklauso. Nagrinėjamu atveju išduoti sąskaitą būtų pieno supirkėjo pareiga ir tik įrodžius, kad pieno gamintojui atitinkamas dokumentas buvo įteiktas, galima būtų reikalauti jo išsaugojimo, jei tai numato Taisyklės ir esant įstatyminiam pagrindui reikalauti atitinkamos atsakomybės.

III.

A. B. (toliau – ir Gamintojas) turėjo pardavimo perdirbti kvotą (gamintojui nustatytą pieno kiekį, kurį jis gali parduoti supirkėjui, nemokėdamas apskaičiuotos sumos už kvotos viršijimą) ir pardavimo tiesiogiai vartoti kvotą (gamintojui nustatytą pieno kiekį, kurį jis gali parduoti arba nemokamai atiduoti tiesiogiai vartoti arba sunaudoti tiesiogiai vartoti parduodamų arba atiduodamų pieno produktų gamybai, nemokėdamas apskaičiuotos sumos už kvotos viršijimą) laikotarpiui nuo 2004 m. balandžio l d. iki 2005 m. kovo 31 d. Reikalavimus gamintojams ir supirkėjams nustato Pieno gamybos kvotų sistemos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 3D-495 (toliau – ir Pieno gamybos kvotų administravimo taisyklės). Reikalavimus pieno apskaitos tvarkymui nustato Pieno supirkimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 146 (toliau - Pieno supirkimo taisyklės);2006 m. vasario 9 d. NMA Kontrolės departamento Alytaus skyriaus specialistas, atsakingas už patikros vietoje atlikimą ir patikros vietoje ataskaitos surašymą, Gamintojo ūkyje atliko patikrą vietoje. Pieno gamybos kvotų administravimo taisyklių 11 punkte nustatyta, kad gamintojai apskaitos dokumentus turi saugoti ne trumpiau kaip trejus metus nuo jų sudarymo momento. Pieno supirkimo taisyklių 33 punkte nustatyta, kad superkamo pieno apskaita tvarkoma pagal nustatytos formos pirkimo-pardavimo dokumentus. Pieno supirkimo taisyklių 34 punkte nustatyta, kad iš fizinių asmenų, išskyrus tuos, iš kurių pienas superkamas tiesiogiai iš ūkio, superkamo pieno apskaitos dokumentai yra pieno supirkimo ir priskaitymo knygelė bei pieno pirkimo apskaitos žurnalas (žiniaraštis). Pieno supirkimo taisyklių 38 punkte nustatyta, kad pieno pirkimo apskaitos žurnalą (žiniaraštį) pildo supirkėjas ir juo remdamasis gamintojams – fiziniams asmenims išrašo pieno pirkimo kvitą. Patikros vietoje metu Gamintojas NMA atstovui nepateikė pieno pirkimo-pardavimo kvitų ar kitų supirkėjų išrašytų atsiskaitymo už supirktą pieną dokumentų už 2004 m. spalio ir gruodžio mėnesius, tuo pažeisdamas Pieno gamybos kvotų administravimo taisyklių 11 punktą. Dėl to buvo surašytas ATP protokolas dėl administracinės teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110¹ straipsnyje, kuris nustato atsakomybę už žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo ar tiekimo į rinką tvarkos pažeidimus;Pieno gamybos kvotų administravimo taisyklių 11 punkte nustatyta, kad gamintojai apskaitos dokumentus turi saugoti ne trumpiau kaip trejus metus nuo jų sudarymo momento. NMA turi teisę patikrinti, ar Gamintojas saugo Pieno gamybos kvotų administravimo taisyklėse nurodytus dokumentus trejus metus nuo jų sudarymo momento, o jų nepateikus – konstatuoti administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 110¹ straipsnį padarymą bei surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Šiuo nagrinėjamu atveju, Gamintojas, turėdamas pieno gamybos kvotą laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio l d. iki 2005 m. kovo 31 d., privalėjo Pieno gamybos kvotų administravimo taisyklėse nurodytus dokumentus saugoti iki 2007 m. balandžio l d. - 2008 m. kovo 31 d., priklausomai nuo jų sudarymo momento. Šiuo nagrinėjamu atveju, Gamintojas Agentūros atstovui nepateikė pieno pirkimo-pardavimo kvitų ar kitų supirkėjų išrašytų atsiskaitymo už supirktą pieną dokumentų už 2004 m. spalio ir gruodžio mėnesius, vadinasi jų nesaugojo iki patikros vietoje atlikimo dienos. Pabrėžtina tai, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio l d. iki 2006 m. vasario 9 d. (jo paaiškėjimo dienos), o atsakomybė už šį administracinės teisės pažeidimą yra numatyta nuo 2005 m. liepos 7 d. galiojančiame ATPK 110¹ straipsnyje. Pabrėžtina ir tai, kad administracinis teisės pažeidimas, kaip trunkamasis teisės pažeidimas, laikomas paaiškėjusiu nuo patikrinimo atlikimo momento, o ATPK nustatytas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti turi būti skaičiuojamas nuo šio momento.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, NMA mano, kad Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimas nėra teisėtas bei pagrįstas teisės aktų reikalavimais. Pažymi, kad nepateikus visų pieno gamybos apskaitos dokumentų nebuvo galima apskaičiuoti, ar pieno supirkėjui parduoto pieno kiekis sutampa su pieno supirkėjo deklaruotu supirkto pieno kiekiu/pieno gamintojo deklaruotu pieno supirkėjui parduoto pieno kiekiu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 110¹ straipsnis nustato atsakomybę už žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo ar tiekimo į rinką tvarkos pažeidimą. ATPK neapibrėžia žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo ar tiekimo į rinką tvarkos, neatskleidžia šių sąvokų turinio. Todėl ATPK 110¹ straipsnyje įtvirtinta teisės norma pagal savo turinį yra iš esmės blanketinė.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 26 dalis nustato, kad žemės ūkio produktų gamyba – veikla, kurios metu yra sukuriami arba iš gamtos išgaunami žemės ūkio produktai, o paminėto straipsnio 27 dalyje nurodoma, kad žemės ūkio produktų perdirbimas – žemės ūkio produktų paruošimas pakeičiant jų pirminę fizinę ar cheminę sudėtį. Žemės ūkio produktų tiekimas į rinką įprastinėje kalboje gali būti suprantamas kaip žemės ūkio produktų pardavimas, paskirstymas ar kitoks jų perdavimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad plečiamasis administracinę atsakomybę nustatančių teisės normų aiškinimas ir taikymas iš esmės negalimas, todėl taikyti administracinę atsakomybę pagal ATPK 110¹ straipsnį galima tik tada, kai pažeidžiama žemės produktų gamybos, perdirbimo ar jų tiekimo į rinką tvarka, o ne kokia nors kita tvarka.

Nagrinėjamu atveju A. B. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad ji pažeidė Pieno gamybos kvotų sistemos administravimo taisyklių 11 punktą, kuris numatė, kad gamintojai apskaitos dokumentus turi saugoti ne trumpiau kaip trejus metus nuo jų sudarymo momento. Apeliaciniame skunde Nacionalinė mokėjimo agentūra taip pat mini atitinkamus Pieno supirkimo taisyklių punktus, kurie buvo šių taisyklių skyriuje, pavadintame “Superkamo pieno apskaita”. Taigi ATP protokolas iš esmės surašytas už parduoto pieno apskaitos taisyklių pažeidimą. Tuo tarpu administracinė atsakomybė pagal ATPK 110¹ straipsnį numatyta ne už apskaitos taisyklių pažeidimus, o už žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo ar tiekimo į rinką tvarkos pažeidimus. Žemės ūkio produktų pardavimo dokumentų ar kitų žemės ūkio produktų apskaitos dokumentų nepateikimas institucijai, turinčiai teisę atlikti jų patikrinimą, nėra ta veikla, kuri suponuotų administracinę atsakomybę pagal administracinį teisės pažeidimą inkriminuojamą A. B. . ATP protokole nėra nurodyta žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo ar tiekimo į rinką tvarkos pažeidimų.

Be to, įstatymų leidėjas administracinę atsakomybę pagal ATPK 110¹ straipsnį numatė tik 2005 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. X-249, kuris įsigaliojo nuo 2005 m. liepos 7 d. Pagal ATPK 8 straipsnio 2 dalies nuostatą, aktai, nustatantys arba sugriežtinantys atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, neturi atgalinio veikimo galios, todėl asmuo negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 110¹ straipsnyje numatytą pažeidimą, padarytą iki 2005 m. liepos 7 d.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, nes A. B. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.