Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-110-460/2015

2015 m. kovo 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-165-588/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos butų ūkis“ ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims UAB „Palangos komunalinis ūkis“, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiams J. K., A. P., Z. G., V. G., A. K., L. K., E. M. Jablonskienei, V. K., G. S. P., A. P., J. P., A. N., E. S., I. A. dėl 2013-11-28 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-1216 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi“ pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo bei restitucijos taikymo, ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos butų ūkis“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Tretieji asmenys V. G. ir E. M. J. palaikė atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos poziciją. Paaiškino, kad namo gyventojų dauguma priėmė sprendimą dėl namo (duomenys neskelbtini), administratoriaus pakeitimo, nes buvęs namo administratorius ieškovė UAB „Palangos butų ūkis“ netinkamai atliko savo paslaugas dėl namo administravimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-28 įsakymu Nr. A1-1216 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pakeistas gyvenamojo namo administratorius ieškovė UAB „Palangos butų ūkis“ į trečiąjį asmenį UAB „Palangos komunalinis ūkis“ (b. l. 17). Nustatyta, kad įsakymas priimtas 2013-11-28 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimo nutarimo pagrindu pakeisti namo administratorių (b. l. 61). Susirinkimą organizavo atsakovė Palangos m. savivaldybės administracija pagal 2013-11-23 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), daugumos savininkų prašymu (b. l. 26–27, 64).

Byloje kilo ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2013-11-28 priimto įsakymo, kuriuo pakeistas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratorius, teisėtumo.

Apeliantė teigia, kad atsakovė priimdama ginčijamą įsakymą veikė kaip viešojo administravimo subjektas bei pažeidė įstatymo viršenybės principą (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis), tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės veiksmų viešąjį administravimą reguliuojančių nuostatų kontekste. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė ginčija Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtą įsakymą, kuriuo iš esmės buvo pakeistas daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės administratorius ir ieškovė įpareigota perduoti naujam administratoriui daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus, nepanaudotas sukauptas lėšas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, teisės aktuose nustatytus daugiabučio namo statybos ir (ar) techninės inventorizacijos dokumentus, techninės priežiūros, daugiabučiam namui ar keliems daugiabučiams namams priskirto žemės sklypo ir kitus su daugiabučiu namu susijusius dokumentus, sutartis, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto atnaujinimo darbų metinius ir ilgalaikius planus. Ginčijamas įsakymas priimtas savivaldos institucijai įgyvendinant CK 4.84 straipsnyje numatytus įgaliojimus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nustatymu bei turto administratoriaus skyrimu, ir juo yra keičiami turto administravimo teisiniai santykiai. Kadangi turto administravimo teisiniai santykiai yra civiliniai teisiniai, o ginčai, kylantys iš turto administravimo teisinių santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą bei vertindamas atsakovės priimto įstatymo teisėtumą, taikė CK 4.84 ir 4.85 straipsnio nuostatas ir nevertino atsakovės veiksmų viešąjį administravimą reguliuojančių nuostatų kontekste.

Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu tai, jog CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.84 straipsnio 2 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu rengia ar susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo šaukia savivaldybės vykdomoji institucija CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.84 straipsnio 4 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimams raštu taikomi CK 4.85 straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 4.85 straipsnio 7 dalis).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai savo valią pakeisti administratorių įformino raštu pareikšdami apie savo valią (b. l. 26–27, 64). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju būtent tokiu būdu buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta butų savininkų valia pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės administratorių. 2013-11-23 susirinkimo dalyvių sąraše (b. l. 62), susirinkimo protokole (b. l. 61), faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (b. l. 26–27) yra nurodyti butų savininkų vardai ir pavardės, buto numeris, ranka daryti parašai šalia jų, išlaikyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai, kaip tai numatyta CK 4.85 straipsnio 1, 2, 7 dalyse, todėl laikytina, jog butų savininkų valia pakeisti administratorių yra aiškiai išreikšta. Iš 12 butų ir kitų patalpų savininkų 8 balsavo už administratoriaus pakeitimą, o ieškovės nepasirinko nė vienas balsavęs gyventojas (b. l. 61).

Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad susirinkimas buvo netinkamai organizuotas, nebuvo įsitikinta, ar susirinkime dalyvavę asmenys yra butų savininkai. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad padaryti pažeidimai laikytini formaliais ir nesudarančiais pagrindo nuginčyti savininkų išreikštą valią, nes tai prieštarautų protingumo, teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis), pažeistų butų savininkų teisę nuspręsti, kam pavesti bendrojo naudojimo objektų administravimą. Atsakovė, gavusi daugiabučio gyvenamojo namo savininkų 2013-10-30 prašymą (b. l. 64), kuriame aiškiai išreikšta jų valia dėl administratoriaus pakeitimo, ir įgyvendindama jai CK 4.85 straipsnyje numatytus įgaliojimus, pagrįstai suorganizavo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, ir įgyvendindama gyventojų valią priėmė įsakymą dėl administratoriaus pakeitimo. Todėl įsakymo naikinimas dėl formalių procedūrinių trūkumų būtų neproporcinga priemonė, nes būtų paneigta butų savininkų besąlyginė teisė pasirinkti bendro naudojimo objektų administratorių. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad atsakovė turėjo pagrindą pakeisti administratorių, todėl atsakovės priimtas įsakymas yra teisėtas ir pagrindo jo naikinti nėra. Pažymėtina, jog šiuo atveju ypatingai svarbus pats civilinių teisinių santykių pobūdis, t. y. gyvenamojo namo butų savininkai per administratorių, kaip atstovą, įgyvendina namo bendrojo naudojimo patalpų nuosavybės teises, todėl šalis sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, ir šio elemento santykyje išlaikymą užtikrina būtent savininkams suteikta teisė bet kada pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių, ji neturėtų būti ribojama vien formaliais pagrindais.

Apeliantė teigia, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 įsakymu Nr. 603 patvirtintuose Pavyzdiniuose butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose nurodyta, jog savivaldybės administracijos direktorius paveda susirinkimą organizuoti administratoriui. Iš bylos duomenų nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai atsakovei 2013-10-30 pateikė prašymą sušaukti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą dėl administratoriaus pakeitimo (b. l. 64). 2013-11-23 buvo sušauktas butų savininkų susirinkimas, jame nuspręsta keisti namo administratorių balsuojant. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, jog atsakovė, kaip savivaldybės vykdomoji institucija, turėjo teisę organizuoti namo savininkų susirinkimą, nes tokia teisė jai numatyta CK 4.85 straipsnyje. Atsakovė vadovavosi įstatymu, kuris turi aukštesnę galią nei apeliantės nurodyti Pavyzdiniai nuostatai.

Apeliantė teigia, jog neteisėtais atsakovės veiksmais trikdoma ieškovės veikla, ribojamas veiklos tęstinumas ir taip pažeidžiamos ieškovės teisės bei teisėti interesai. Teisėjų kolegija pažymi, kad daugiabučių namų butų savininkų teisė pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių yra besąlyginė, tokiu būdu butų savininkai įgyvendina savo nuosavybės teises, todėl jie turi teisę nuspręsti, kas administruos namo bendrojo naudojimo objektus, o administratoriaus ekonominiai interesai negali daryti įtakos bei varžyti savininkų teisių bei sprendimų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisių įgyvendinimu, taigi ir susijusių su bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimu (CK 4.84 straipsnio 2 dalis).

Apeliantė tikina, kad apylinkės teismas pažeidė procesinės teisės normas, kadangi daliai trečiųjų asmenų procesiniai dokumentai bei informacija apie bylos nagrinėjimo vietą, laiką buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Su tokia pozicija kolegija nesutinka. Pirma, toks įteikimo būdas niekaip negali pažeisti apeliantės teisių ir įtakoti jos interesų. Antra, kaip anksčiau minėta, daliai trečiųjų asmenų procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Šioje nuostatoje aiškiai įtvirtinama, kad viešo paskelbimo būdu gali būti įteikiami visi procesiniai dokumentai, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog apylinkės teismas procesinių dokumentų negalėjo įteikti viešo paskelbimo būdu. Trečia, dalyvaujantis byloje asmuo turi ne tik teises, bet ir pareigas, jis privalo sąžiningai naudotis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, veikti dėl greito bylos išnagrinėjimo. Jeigu pats byloje dalyvaujantis asmuo nesirūpina bylos nagrinėjimo eiga, proceso skatinimu, nesiekia dalyvauti teismo posėdžiuose, neteikia įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Tokiu atveju pats asmuo nesinaudoja savo procesinėmis teisėmis. Taigi, kaip minėta anksčiau, jeigu tretieji asmenys patys nesidomėjo bylos eiga, negalima teigti, kad jų teisės yra pažeistos.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.