- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- e2S-1057-861/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-001122-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aderealis“
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aderealis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Aderealis“ atstovas nemokumo administratorius UAB „Draugo petys“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. T. žalą, padarytą atsakovui netinkamai įvykdžius įstatyme nustatytas (duomenys neskelbtini) pareigas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovui D. T. ir nurodė, kad ji su ieškiniu turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
2.1. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis nustato, kad nemokumo bylos nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Įstatymo 1 straipsnis įtvirtina šio įstatymo normų prioritetą prieš kitus įstatymus. Šio įstatymo nuostatos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į bylą dėl žalos atlyginimo inicijuojantį subjektą – reikalavimus reiškia bankrutavusi įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teisme sprendžiamas įvertinus, ar nenustatytos specialiosios teismingumo taisyklės;
2.2. juridinių asmenų nemokumo bylos keliamos apygardų teismuose pagal juridinio asmens buveinės vietą; juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, o iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui visus duomenis ir informaciją;
2.3. buvusiam bankrutavusios bendrovės vadovui reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, o teismų praktikoje yra nurodoma, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams turi būti suprantami kaip bankrutuojančios (ar bankrutavusios) įmonės vardu administratoriaus pareikšti ieškiniai ir reikalavimai bankrutuojančios (ar bankrutavusios) įmonės skolininkams, kuriais siekiama sugrąžinti į bankroto turto masę tai, kas buvo nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleista kitiems asmenims, ir taip padidinti kreditorių galimybę patenkinti savo finansinius reikalavimus;
2.4. patenkinus ieškovo reikalavimą padidėtų bankrutuojančios įmonės turtas, o kartu ir galimybė kreditoriams patenkinti savo reikalavimus bankroto byloje, todėl pripažino, kad ieškinys pagal ieškovo buveinės vietą ((duomenys neskelbtini)) yra teismingas Vilniaus apygardos teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. 2024 m. balandžio 3 d. Vilniaus apygardos teismui ieškovas pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir nurodė, kad ieškinys yra teismingas Vilniaus rajono apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
5. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta ieškinį priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Nagrinėjamu atveju aktualios Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatos. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis.
7. Lietuvos apeliacinis teismas yra aiškiai suformavęs praktiką, kad JANĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatos nekeičia bendrų teismingumo taisyklių dėl nemokumo administratoriaus naujai reiškiamų ieškinių, o yra taikomos tik byloms, kuriose ieškiniai priimti iki bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-330/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-655-1120/2020).
8. Vadovaujantis LR CPK 26 straipsniu, galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio kodekso 27, 28 straipsniuose. CPK 27 straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d., nustato, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
9. Kaip pagrįstai nurodė ieškovas, nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas dėl 62 646,56 Eur turtinės žalos priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio suma mažesnė nei 100 000 Eur, ieškinys yra neteismingas apygardos teismui, todėl pirmosios instancijos teismas jį atsisakė priimti nepagrįstai.
10. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai sudaro pagrindą panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartį, netinkamai taikius procesines teisės normas, pripažinti, kad byla yra teisminga Vilniaus regiono apylinkės teismui ir perduoti ieškovo ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismui iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsniu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.