Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-339-133/2011

2011 m. gegužės 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajai A. M., gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nukentėjusiajam V. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-24 nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir nuteista 2 (dviejų) MGL dydžio, t.y. 260 (dviejų šimtų šešiasdešimt) Lt bauda.

Nukentėjusiojo V. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš A. M. 200 (du šimtai) Lt V. B. naudai.

V. B., privataus kaltinimo tvarka A. M. kaltintas padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 155 str. 1 d., išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. M. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. už tai, kad 2009-08-05 apie 09³⁰ val. atėjo į V. B. darbovietę - AB (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Kaune ir, norėdama jį paniekinti bei pažeminti, viešai skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, teigdama, kad V. B. motinos antrasis sutuoktinis pasikorė tik dėl V. B. elgesio; kad V. B., nuvažiavęs į Maskvą, viską išvogė; kad dėl cento V. B. galėtų žmogų užmušti; kad V. B. yra parazitas, o A. M. – penktoji V. B. šeimos auka; kad V. B. laiko savo tėvą užrakintą bute ir neišleidžia į lauką. Dėl tokio A. M. šmeižto nukentėjusysis V. B. patyrė moralinę žalą, kurią vertina 5000 litų.

Nukentėjusiojo nuomone, jo patirta neturtinė žala dėl A. M. veiksmų įvertinta per maža priteista suma. Žala padaryta žymiai didesnė, todėl ji visa – 5000 litų – priteistina iš nuteistosios.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusįjį, prašiusį apeliacinį skundą tenkinti, nuteistąją, gynėją, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, prokurorą prašiusį apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo A. M. nusikalstamą veiką, bei teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų nenustatyta.

Nukentėjusysis V. B. nesutinka su per mažu priteistu neturtinės žalos dydžiu ir išlaidų, susijusių su gynėjo dalyvavimu, nepriteisimu. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Kaip matyti iš bylos duomenų matyti, pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį, neturtinės žalos priteisimo klausimą išsprendė tinkamai. BPK 44 str. 10 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys yra įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, tačiau taikomos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratą ir jos apskaičiavimo kriterijus įtvirtina CK 6.250 str. nuostatos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, o nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad CK nėra numatytas nei minimalus, nei maksimalus neturtinės žalos dydis – jis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju. Teismas byloje nustatydamas 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį, kurį priteisė iš A. M., vadovavosi CK 6.250 str. 1 d. nurodytų kriterijų visuma ir nuosprendyje motyvuotai pasisakė, kodėl tokio dydžio neturtinė žala priteisiama. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad V. B. dėl A. M. kalbų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kaip asmenybė buvo pažemintas, taip pat įvertino ir A. M. realią galimybę atlyginti žalą. Teisėjų kolegijos nuomone, neturtinė žala įvertinta tinkamai, tačiau visiškai nepagrįstai nebuvo priteistos V. B. patirtos išlaidos dėl jam suteiktos teisinės pagalbos.

Baudžiamojoje byloje yra duomenys – advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės išduotas kvitas, kuriuo patvirtinama, kad V. B. sumokėjo už advokatės paslaugas 1700 Lt. (b.l.32). Šios išlaidos patvirtintos rašytiniu įrodymu - kvitu, todėl 1700 litų priteistini iš nuteistosios A. M..

Įvertinus tai kas išdėstyta, nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl nepriteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.

nutarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-24 nuosprendį pakeisti.

Priteisti iš nuteistosios A. M. 1700 (vieną tūkstantį septynis šimtus) litų nukentėjusiajam V. B. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti už suteiktą teisinę pagalbą šioje byloje ir darbą pirmos instancijos teisme.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.