Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-165-190/2014

Teisėja Nida Vigelienė Teisminio proceso Nr. 1-17-1-00231-2013-2

2014 m. kovo 5 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. H. ir jo gynėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo H. H. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d., ir nuteistas 30 MGL (3900 Lt – trijų tūkstančių devynių šimtų litų) dydžio bauda.

Iš H. H. konfiskuota dvi 20-ties litų Nr. AF 4878941 ir Nr. AE 7450655 kupiūros bei viena 10-ties litų kupiūra Nr. AD 6829094, saugomos Vilniaus apskrities VPK (b. l. 11-13) (LR BK 72 str. 2 d.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. H. nuteistas už tai, kad davė mažesnį negu 1 MGL vertės kyšį, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, o būtent:

jis 2013-01-22 apie 10.35 val. prie Ukmergės g. 283, Vilniuje, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už tai, kad vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, nerodė posūkio signalo, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-o būrio patruliams D. G. ir J. S. siūlė kyšį, po ko 50 Lt(dvi 20 Lt nominalo kupiūras ir vieną 10 Lt nominalo kupiūrą), įdėjęs į automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės draudimo dokumentą, padavė J. S., t.y. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 227 str. 4 d.

Pirmosios instancijos teismas kaltinamojo H. H. parodymus, kad jis nedavė pareigūnams kyšio, susitarti nesiūlė, o mokėjo jam paskirtą baudą, vertino kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais nesivadovavo, nes jie paneigti byloje surinktais įrodymais - liudytojų policijos pareigūnų J. S. ir D. G. parodymais, rašytine bylos medžiaga – įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 7-8), administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 96), kita rašytine bylos medžiaga.

Vertindamas liudytojų A. H. bei R. N. parodymus teismas pažymėjo, kad minėti liudytojai yra artimi kaltinamajam, vienas pastarojo draugas, o kitas brolis. Be to, liudytojas R. N. pačio pinigų perdavimo momento nurodė nematęs, abu liudytojai teigė, kad R. N. davė 50 litų kaltinamajam sumokėti baudai. Liudytojas D. G. nurodė nematęs, kad kaltinamajam būtų skolinami pinigai, kaltinamasis pinigus išėmė iš piniginės. Teismo vertinimu, liudytojo D. G. ir liudytojų R. N., A. H. parodymai šioje dalyje neprieštarauja tarpusavyje. Liudytojų R. N. ir A. H. parodymus dalyje, kad pareigūnai nurodė, jog bauda yra ne daugiau 50 litų, teismas vertino kaip siekimą padėti išvengti atsakomybės kaltinamajam ir jais nesivadovavo.

Teismas pripažino, jog neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis norėjo, jog už posūkio signalo neparodymą persirikiuojant jam nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, t.y. kad policijos pareigūnai neatliktų tų veiksmų, kuriuos pagal pareigas privalėjo padaryti ir būdamas įspėtas dėl galimos atsakomybės už neteisėtus pasiūlymus bei suvokdamas ką daro,- tyčia norėjo papirkti policijos pareigūnus ir tai sąmoningai padarė įdėdamas pinigus į pareigūnas duodamus automobilio dokumentus.

Apelianto manymu, teismo išvados grindžiamos remiantis tik dalimi ir nevisapusiškai bei netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, tokiu būdu pažeidžiant tiek įrodymų vertinimo, tiek nuosprendžio surašymo taisykles.

1. Kelių patrulių rinktinės 1-psios kuopos 1-ojo būrio patrulio J. S. surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10AN-2272830-13, kuriame nurodyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas padarytas 2013-01-22, 10 valandą 40 minučių.

2. Įvykio vietos apžiūros protokole, kurį surašė tyrėja Živilė Chlebopaševaitė, nurodoma įvykio vietos apžiūros atlikimo pradžia 2013-01-22, pradžia 11 val. 00 min., pabaiga 11 val. 10 min.

3. Įvykio liudytojas J. S. teisme paliudijo ir patvirtino, kad jam išsitraukus piniginę ir iš jos išėmus pinigus, juos įdėjus tarp dokumentų ir padavus jam. J. S. jis iš karto pasakęs, kad tai, ką jis padarė yra kyšio davimas ir iškart paskambinęs numeriu „112” pranešė apie įvykį, tačiau iš byloje esančio policijos duomenų bazės išrašo matyti, kad informacija VPK OVS buvo gauta 2013-01-22, 11 val. 02 min., tyrėja Živilė Chlebopaševaitė į įvykio vietą buvo išsiųsta 2013-01-22, 11 val. 11 min., į įvykio vietą tyrėja atvyko 2013-01-22, 11 val. 18 min., iš įvykio vietos tyrėja išvyko 2013-01-22, 12 val. 19 min.

Iš to, kas išdėstyta, anot H. H., akivaizdu, kad jis teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, kad 2013-01-22, 10 val. 35 min. D. G. ir J. S. siūlė kyšį, nepagrįstai, nes kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo padarytas tik 10 val. 40 min., iš ko seka, kad jis pasiūlė kyšį dar vairuodamas automobilį.

Be to, nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio vietos apžiūra atlikta iki atvykstant tyrėjai Živilei Chlebopaševaitei į įvykio vietą, dėl ko kyla klausimas, ar apžiūra buvo realiai atlikta, ar tyrėja buvo įvykio vietoje.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog BK 227 straipsnyje numatyta papirkimo sudėtis yra formali ir ši nusikalstama veika laikoma baigta nuo minėtų veiksmų padarymo momento, todėl byloje turėtų būti įrodymai, nekeliantys abejonių, kad minimus 50 Lt policijos pareigūnams jis siūlė ir davė, suprasdamas, kad duoda būtent kyšį, o ne moka jų jam nurodytą baudą. Apeliantas pabrėžia, kad jis tuo metu duodamas 50 litų kartu su automobilio dokumentais manė, jog iki 200 Lt dydžio bauda gali būti mokama ir pažeidimo padarymo vietoje, policijos pareigūnams pažeidėjui išduodant baudos kvitą. Taigi, duodamas 50 Lt, anot H. H., jis ir siekė sumokėti jam paskirtą baudą į valstybės biudžetą pažeidimo padarymo vietoje, kad nereiktų specialiai vykti į banko skyrių, jis negalėjo ir neturėjo jokio kito tikslo, juo labiau, kad nesuprantama, koks tikslas duoti 50 litų kyšį vietoj 50 litų baudos, kuri ir buvo paskirta už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis H. H. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo H. H. ir jo gynėjo advokato M.Kazlausko apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus bei teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo H. H. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 str. 4 d. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti taip, kaip to reikalauja BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos.

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 2 d. numatyta, kad byloje surinktus duomenis pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis įvykio aplinkybėmis ir padaryta išvada, kad H. H. siūlė 50 Lt kyšį policijos pareigūnams D. G. ir J. S., siekdamas šių valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad jie nesurašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo ir tokiais savo veiksmais padarė BK 227 str. 4 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

Nors apeliantas teigia, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 str. 4 d., ir nepripažįsta kaltės, t. y. nesutinka su įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, kad jis padarė šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė įrodyta liudytojų – policijos pareigūnų - D. G. ir J. S. parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolais. Aukštesnės instancijos teismas, palyginęs šiuos nuteistojo teiginius su visais kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, juos vertina tik kaip nuteistojo pasirinktą gynybos versiją.

Pirmos instancijos teismas išanalizavo nuteistojo, liudytojais apklaustų policijos pareigūnų D. G. ir J. S. parodymus, duotus ikiteisminio bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, palygino juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, tinkamai juos įvertino ir motyvuotai nurodė, kuriais iš jų rėmėsi ir kuriuos atmetė.

Papirkimas, numatytas BK 227 str., yra pasiūlymas, pažadas duoti kyšį arba kyšio davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų. Taigi papirkimas objektyviai gali pasireikšti ir pasiūlymu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui duoti kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus. Pasiūlyme gali būti apibūdinamas konkretus kyšis, nurodomas jo dydis, perdavimo būdas, laikas, vieta ir pan. Pasiūlymas duoti kyšį gali būti ir abstraktus, nekonkretizuojant aplinkybių. Pasiūlymas duoti kyšį gali būti padaromas įvairiais būdais – žodžiu, raštu, veiksmu ir pan., ir šiomis veikomis siekiama informuoti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį apie papirkėjo ketinimus atsilyginti už atitinkamą veikimą ar neveikimą (praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus. Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis.

Teismas vadovavosi liudytojų D. G. ir J. S. parodymais, kurie tvirtino, kad nuteistasis žinojo, jog už posūkio nerodymą persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą bus nubaustas administracine tvarka bei už pažeidimą bus skiriama bauda, tačiau nebuvo įvardytas baudos dydis. Be to, pažymėtina, kad apeliantas H. H. pinigus perdavė dar iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, kurie vertintini kaip kyšio davimas.

Teismas nevertino kitų liudytojų R. N. ir A. H. parodymus kaip patikimus ir nešališkus, nes šie asmenys yra artimi nuteistajam, vienas yra pastarojo brolis, kitas draugas bei paties pinigų perdavimo momento nematė, nors abu liudytojai teigė, kad R. N. 50 litų kupiūrą davė susimokėti baudai. Teismas šių liudytojų parodymus įvertino kaip siekimą padėti išvengti atsakomybės nuteistajam ir jais nesivadovavo.

Kolegijos nuomone, apelianto kaltę apylinkės teismas pagrįstai iš dalies grindė jo paties teisme duotais parodymais, kad policijos pareigūnams sustabdžius jo automobilį, jis neneigė, kad persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą neparodė posūkio ženklo, tačiau siūlė nerašyti jam protokolo, kalbėdamas apie „susitarimą“. Apeliaciniame skunde H. H. nurodo, kad jis nesiūlė kyšio, o norėjo susimokėti iš karto policijos pareigūnams baudą bei teigia nežinojęs, kad Lietuvos Respublikoje negalima to padaryti.

Apelianto skundo teiginį, kad jis policijos pareigūnams nesiūlė jokio kyšio, o tik norėjo susimokėti baudą pažeidimo padarymo vietoje, paneigia ir kartu jo kaltę pagrindžia kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų D. G. ir J. S. parodymai, duoti pirmos instancijos teisme, kurie parodė, kad jie paaiškino nuteistajam, kad jo pasiūlymas „susitarti“ yra neteisėtas, t.y. kyšio siūlymas pareigūnams, tačiau H. H. ir toliau kalbėjo apie „susitarimą“, kad policijos pareigūnai jam nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo. Netikėti šiais liudytojų policijos pareigūnų D. G. ir J. S. parodymais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo, nes jie yra detalūs, neprieštaringi, kuriuos patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai ir teismas neturėjo jokio pagrindo jais abejoti. Be to, šie asmenys nėra nuteistojo pažįstami ar draugai, todėl nėra suinteresuoti bylos baigtimi.

Apeliantas skunde teigia, Kelių patrulio 1-osios kuopos 1-ojo būrio patrulio J. S. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10AN-2272830-13 užfiksuota, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo padarytas 2013-01-22, 10 val. 40 min., įvykio vietos apžiūros protokole, kurį surašė tyrėja Živilė Chlebopaševaitė, nurodoma, kad įvykio vietos apžiūros atlikimo pradžia 2013-01-22, 11 val. 00 min., pabaiga 11 val. 10 min. Tačiau iš byloje esančios policijos duomenų bazės išrašo matyti, kad informacija buvo gauta 2013-01-22, 11 val. 02 min., tyrėja Ž.Chlebopaševaitė į įvykio vietą atvyko 2013-01-22, 11 val. 18 min., išvyko 2013-01-22, 12 val. 19 min. Tai pasak apelianto, kas yra išdėstyta, jis 2013-01-22, 10 val. 35 min. kyšį siūlė policijos pareigūnams dar vairuojant automobilį, todėl policijos pareigūnų parodymai apie tai, kad jis 2013-01-22, 10 val. 35 min. siūlė kyšį yra nepagrįsti. Tačiau kolegija pažymi, kad nors pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl galimų netikslumų įvykio vietos apžiūros protokole, t.y. dėl apžiūros pradžios laiko nustatymo, tačiau juos vertina kaip techninę klaidą, kuri nepaneigia bylos faktinių aplinkybių ir H. H. kaltę patvirtinančių įrodymų.

Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju surinktų ir pirmos instancijos teisme ištirtų įrodymų pakanka nuteistojo H. H. kaltei dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pagrįsti. Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Taigi, atsižvelgusi į pirmiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai H. H. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistasis H. H., siekdamas neteisėto valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus – kad valstybės tarnautojai nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, jiems siūlė 50 Lt. kyšį, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 4 d., todėl nėra teisinio pagrindo H. H. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Nuteistojo H. H. ir jo gynėjo advokato M.Kazlausko apeliacinį skundą atmesti.