- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-04
- Bylos Nr.
- AN2-167-380/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01199-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. K.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
- Advokatai
- Alisa Kostiuk
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. (V. K.) atstovės advokatės Alisos Kostiuk apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 13 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2020-08-20 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyriausiasis patrulis surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 31-ANR_P-4836-2020, pasiūlant iki 2020-09-04 savanoriškai sumokėti 300 Eur dydžio baudą V. K. už tai, kad jis 2020-08-17 13.11 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiuodamas į stovėjimo vietą nesilaikė saugaus atstumo iki stovinčio automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jį kliudė ir apgadino bei pasišalino iš įvykio vietos, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ir nepranešęs policijos pareigūnams.
2. 2020-09-21 Institucijos Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11134-2020 V. K. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 600 Eur dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė teismui.
3. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2021-04-13 nutartimi skundas buvo netenkintas, o Institucijos 2020-09-21 nutarimas Nr. 30-ANR_N-11134-2020 paliktas nepakeistas.
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. atstovė advokatė A. Kostiuk prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-04-13 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną V. K. nutraukti; 2) nesant teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą dėl skundžiamos nutarties panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo, pakeisti skundžiamą nutartį ir panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių atėmimą; 3) priimti rašytinius įrodymus – medicininius dokumentus ir išrašus iš Nekilnojamojo turto registro.
Šalies argumentai
4.1. Apeliantė nurodo, jog V. K. su skundžiama nutartimi nesutinka. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, jog administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, numatytas ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Pagal formuojamą teismų praktiką šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-303-2018). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių nusižengimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės).
4.2. Apeliantės nuomone šioje konkrečioje situacijoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad V. K. turėjo tiesioginę tyčią pasitraukti iš eismo įvykio vietos. Nuo pat pirmosios apklausos, kai atvyko policijos pareigūnai ir tyrė įvykį, jis aiškino, kad statydamas savo automobilį nepastebėjo, kad kliudė kitą šalia stovintį automobilį. Taip jis aiškino ir teisme administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. Susipažinus su byloje esančiu vaizdo įrašu tenka pripažinti, kad V. K. 2020-08-17 13.11 val. vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiuodamas į stovėjimo vietą iš tiesų nesilaikė saugaus atstumo iki stovinčio automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jį kliudė ir apgadino, t. y. padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą. V. K. po bylos išnagrinėjimo pakartotinai susipažino su vaizdo įrašu. Jis turėjo galimybę įsižiūrėti ir pripažįsta, kad jam judant šalia automobilio „Audi A4“, jis jį kliudė ir automobilis nežymiai sujudėjo. Taip pat sutiko, kad po to ant automobilio „Audi A4“ dešiniojo bamperio atsirado nubrozdinimas. T. y. apeliantas šiuo metu pripažįsta, kad kliudė ir apgadino automobilio „Audi A4“ dešinįjį bamperį. Objektyviai vertinant byloje surinkus įrodymus, būtent vaizdo įrašą, matyti, kad V. K. po to, kai pastatė savo automobilį, elgėsi ramiai, neapžiūrėjo nei savo, nei automobilio „Audi A4“ korpusų ir iš jo elgesio galima suprasti, kad jam nekilo įtarimų dėl susidūrimo. Tad, jokių įrodymų, kad V. K. pasišalino norėdamas nuslėpti eismo įvykio pėdsakus, suprato savo veiksmų neteisėtumą, ignoravo savo pareigą pasilikti įvykio vietoje ir t. t. – nėra. Akivaizdu, kad V. K. nepastebėjo, jog kliudė automobilį „Audi A4“, todėl nuosekliai neigė tai. Pažymėtina, kad automobilio „Audi A4“ savininkas kreipėsi į policiją ne iš karto, o praėjus kelioms dienoms, dėl to eismo įvykių aplinkybių aiškinimasis buvo atliktas ne iš karto po įvykio, o praėjus kelioms dienoms, o tai irgi turėjo įtakos V. K. reakcijai į jam pateiktus kaltinimus dėl autoįvykio. V. K. yra pakankamai senyvo amžiaus, jam (duomenys neskelbtini) metai, autoįvykio pasekmės buvo nežymios, vos apibraižytas automobilis, tad visiškai tikėtina, kad V. K. tikrai nepastebėjo, jog kliudė automobilį „Audi A4“ Greitis buvo nedidelis, susidūrimas buvo ne smūginis, o slystantis ir didelio garso galėjo nebūti. Po įvykio automobilis buvo paliktas vietoje.
4.3. Apeliantė nurodo, kad dėl amžiaus ir klausos problemų V. K. objektyviai galėjo negirdėti susidūrimo garso. Teismui teikia įrodymus dėl jo klausos būklės – jis turi abipusį neurosensorinį prikurtimą. Šie duomenys nebuvo pateikti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, nes į gydytoją apeliantas kreipėsi po to, kai jo atstovė advokatė bendraudama su juo pastebėjo galimą jo klausos problemą. Teismas šito klausimo nekėlė ir nepasiūlė V. K. patikrinti klausos. Apeliantės nuomone tai patvirtina apelianto argumentus, kad jis negirdėjo susidūrimo garso ir jam nekilo įtarimų dėl autoįvykio. Šiuo metu jis įgijo ir naudoja klausos aparatą ir ši problema yra išspręsta. V. K. versija, kad jis nepastebėjo autoįvykio nėra paneigta. Automobilis iš įvyko vietos pašalintas nebuvo, o vairuotojo, nesupratusio tokio savo elgesio neteisėtumo, pasitraukimas iš įvykio vietos, nesudaro ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo sudėties, todėl administracinio nusižengimo teisena nutrauktina. Dėl padaryto ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo administracinio nusižengimo protokolas nebuvo surašytas.
4.4. Skunde teigiama, jog teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, tai yra administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Pagal subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius, minėtas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, tai yra, jis nori taip elgtis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl skundžiamo institucijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, netinkamai įvertino įvykio aplinkybes bei apelianto poziciją ir net nepasisakė dėl paminėtų požymių egzistavimo ir visiškai ne analizavo apelianto veiksmuose tyčios buvimą (ar nebuvimą), tyčios turinį bei jo pasitraukimo iš įvykio vietos tikslus ir motyvus. Būtent dėl to, kad nepastebėjo autoįvykio, apeliantas neįvykdė KET 222 punkte numatytos eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui – nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nesant V. K. veiksmuose tiesioginės tyčios požymių administracinė atsakomybė netaikytina, o administracinė teisena nutrauktina.
4.5. Dėl administracinio poveikio priemonės apeliantė nurodo, jog V. K. už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta 600 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams. ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. Iš ANK 426 straipsnio 7 dalies akivaizdu, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas asmenims, padariusiems ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, numatytas kaip alternatyvi administracinio poveikio priemonė, paliekant teismui diskreciją, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti, taikyti ją, ar ne. Skundžiamoje nutartyje šiuo klausimu nepasisakyta ir neatsižvelgta, kad V. K. neturi administracinių nuobaudų, turi 50 metų vairavimo stažą, neįvertinta, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte – V. K. yra daugiau nei 65 metai, bet teismas paliko galioti Institucijos nutarimo dalį dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
4.6. Apeliantė nurodo, kad Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kai ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, nenumatytas privalomas šios specialiosios teisės atėmimas. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi (ANK 22 straipsnis), o taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais. Šiuo atveju nurodytos teisės normos reikalavimų nebuvo laikomasi. Teismui teikiamas dokumentas – išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, iš kurio matyti, kad V. K., gyvendamas Klaipėdos mieste, turi sodą (duomenys neskelbtini) ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas jam sukeltų neproporcingai didelius nepatogumus. Jo padarytas pažeidimas nesukėlė didelės žalos, jis neturėjo tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tad poveikio priemonės taikymas yra perteklinis ir nebūtinas. Įvertinus aptartas šios konkrečios bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgus į paskirtos nuobaudos dydį – 600 eurų baudą, manytina, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje (atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ir apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus) gali būti pasiekti ir neskyrus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. atstovės advokatės A. Kostiuk apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė, atliekanti skyriaus viršininko funkcijas E. K. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2021-04-13 nutartį be pakeitimų.
Motyvuojamoji dalis
6. Apeliacinis skundas netenkintinas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė teigia, kad V. K. nepadarė jam inkriminuoto ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo ir siekia, jog skundžiama nutartis būtų panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena V. K. nutraukta. Taip pat prašo neskirti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metams). Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
9. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2020-08-20 administracinio nusižengimo protokolu ir 2020-09-21 nutarimu bei bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog V. K. padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Priešingai, nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados dėl V. K. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų, nukrypta nuo teismų praktikos ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos administracinio nusižengimo protokole, nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad V. K. kaltė, padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta.
10. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad administracinio nusižengimo protokole nurodomu laiku ir aplinkybėmis įvyko kontaktas (susidūrimas) tarp V. K. vairuojamo automobilio „Opel Astra“ ir automobilio „Audi A4“, kuris buvo apgadintas. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog V. K. nesuprato, kad padarė administracinį nusižengimą, o iš įvykio vietos neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ir nepranešęs policijos pareigūnams pasišalino, nes nepajuto, nepastebėjo ir neišgirdo susidūrimo su kitu automobiliu, tačiau jo kaltė yra įrodyta administracinio nusižengimo bylos įrodymų visuma. Policijos įvykio išklotinėje ROIK 0120000451156 (BIRT ataskaitų žiūryklė) užfiksuota, kad 2020-08-20 18.04 val. pranešėjas I. P. pranešė apie savo automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimus (b. l. 9–11). 2020-08-20 Klaipėdos AVPK tyrėjo D. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020-08-20, apie 19.20 val., buvo gauta informacija apie pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įvyko eismo įvykis, iš kurio vienas iš vairuotojų pasišalino. Nuvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko pranešėjas I. P., kuris paaiškino, kad jo automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pranešime nurodytu adresu buvo apgadintas 2020-08-17, laikotarpiu nuo 13 iki 14 valandos. Nustatyta, kad įvykio vieta patenka į įvykio vietoje esančio daugiabučio teritoriją stebinčių vaizdo kamerų aprėpiamą plotą. Kontaktas tarp automobilio „Audi A4“ ir „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvyko automobiliui „Opel Astra“ priekiniu dešiniu kampu kontaktuojant su automobilio „Audi“ dešiniojo šono priekine dalimi (priekine iškyša). Ant abiejų transporto priemonių esantys pėdsakai, jų padarymo pobūdis ir išsidėstymas sutampa, abejonių dėl kontakto tarp šių transporto priemonių nekyla. Vaizdo įrašo pranešėjas šiuo metu pateikti negalėjo, nes nurodė, kad vaizdo įrašo neperkėlė į skaitmeninę laikmeną. Pranešėjas pageidavo, kad policija surastų ir į įvykio vietą iškviestų automobilio „Opel“ savininką, jog jie galėtų aptarti žalos atlyginimo klausimus. Pranešėjas teigė, jog nenorėtų reikšti oficialių pretenzijų kaimynui dėl jam gresiančių teisinių pasekmių. Pranešėjui paaiškinta, jog jam neparašius pareiškimo, teisena nebus pradėta, tačiau atsisakymas rašyti pareiškimą neatima iš jo teisės pareiškimą parašyti ateityje. Supratęs situaciją, pranešėjas rašyti pareiškimą dėl eismo įvykio metu patirtos žalos atsisakė, nurodė, kad žalos atlyginimo klausimus su kaimynu išsiaiškins savarankiškai, o jeigu kaimynas ginčys žalos padarymo faktą – pranešėjas pats atvyks į Klaipėdos AVPK ir pateiks pareiškimą, tuo pačiu pristatys skaitmeninę laikmeną su vaizdo stebėjimo kamerų įrašais. Kadangi esant įvykio vietoje pranešėjas žalos nenurodė, pareiškimą rašyti atsisakė, eismo įvykis neįformintas, teisena pradėta nebuvo, įvykio vietoje buvo filmuojama vaizdo registratoriumi B0F1EC609D16. Pareigūnui dar esant įvykio vietoje bei suvedant informaciją apie pranešimą, priėjo pranešėjas I. P., kuris nurodė, kad bendravo su įvykio kaltininku, tačiau pastarasis net neklauso ir teigia, kad jokio eismo įvykio nepadarė, todėl tuoj prieis prie pareigūnų. Priėjus V. K., pastarajam buvo parodyti pėdsakai ant jo automobilio „Opel Astra“ priekinio buferio bei pėdsakai ant automobilio „Audi A4“, tačiau V. K. jo argumentų nesiklausė, dėstė savo argumentus apie tai, kad jo vairavimo stažas yra 50 metų ir jis negali padaryti eismo įvykio ar nepajusti susidūrimo su kita transporto priemone. Bendraujant su kieme esančiais (duomenys neskelbtini) namo gyventojais, jie nurodė, kad V. K. kieme yra apgadinęs ne vieną transporto priemonę, tačiau visada kaltę neigia, o kaimynai į policiją nesikreipia, nes nenori konfliktų. Esant įvykio vietoje, I. P. pristatė vaizdo įrašą, kuris buvo objektyvus ir akivaizdus įrodymas, kaip V. K. vairuojamu automobiliu bandydamas priparkuoti vairuojamą automobilį smūgiškai atsitrenkia į automobilį „Audi A4“, o automobilis „Opel Astra“ sustojo dėl stabdomojo smūginio poveikio į stovėjusį automobilį. Po šio atsitrenkimo V. K. vairuojamu automobiliu pakeitė judėjimo trajektoriją ir įvažiavo į parkavimo vietą. Net ir peržiūrėjęs vaizdo įrašą, V. K. kaltę dėl eismo įvykio neigė, reikalavo atlikti medžiagų tyrimą, paėmus dažų lyginamuosius pavyzdžius, teigdamas, kad jo kaltė neįrodyta. Kaltės nepripažinimą jis motyvavo savo autoritetu ir pasiekta karjera. Įvykio vietoje atlikus pėdsakų, vaizdo įrašo ir apklausų metu surinktų įrodymų tyrimą, atsižvelgiant į V. K. asmenybę, jo elgesį atliekant įvykio aplinkybių tyrimą, jo garbų amžių, jis už KET 9,126 ir 219 punktų pažeidimus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį bei 426 straipsnio 1 dalį, jam surašant administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu ROIK 20121466732. Vertinant visas bylos aplinkybes, nuspręsta, jog tam, kad administracinė nuobauda pasiektų savo tikslus, V. K. privalomai turi būti paskirta poveikio priemonė, atimant teisę vairuoti transporto priemones minimaliam vienerių metu laikotarpiui. Surašant protokolą buvo padaryta techninė klaida nurodant ANK straipsnius, t. y. neįrašant ANK 417 straipsnio 7 dalį (pažeidimo fabula bei KET punktai nurodyti tinkamai) (b. l. 12–13). Byloje esančiame vaizdo įraše iš įvykio vietos ch06_20200817131100.mp4 užfiksuota, kad filmuojama automobilių stovėjimo aikštelė prie gyvenamojo namo. Aikštelėje stovi automobiliai. Matosi kaip į aikštelę įvažiuoja pilkos spalvos automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo vairuotojas bando automobilį pastatyti į siaurą tarpą tarp kitų automobilių – „Audi A4“ bei „Volkswagen Touareg“. „Audi A4“ stovi priekiu į aikštelės vidurį, ant šio automobilio priekio nesimato jokių pažeidimų. „Opel Astra“ vairuotojas privažiuoja artyn prie „Audi A4“, šiek tiek pavažiuoja atgal, po to važiuoja į priekį ir bando įvažiuoti į tarpą. Matosi, kad automobilis „Opel Astra“ netelpa įvažiuoti ir vairuotojas du kartus bando važiuoti į priekį taip kliudydamas automobilį „Audi A4“, kuris nuo smūgio du kartus stipriai sujuda (00:34 val.). Tada „Opel Astra“ vairuotojas pavažiuoja atbuline eiga ir įvažiuoja į tarpą tarp dviejų automobilių. Matosi, kad ant „Audi A4“ bamperio atsiranda šviesi dėmė (01:27 val.). „Opel Astra“ vairuotojas išlipa iš automobilio, jį apeina, apeidamas šiek tiek palenkęs galvą trumpai žvilgteli į savo automobilio priekinę dešinę dalį, po to atvėręs galines dešines keleivio dureles iš automobilio salono pasiima krepšį ir nueina link laiptinės, tada sustoja prie žolyno, pasideda krepšį ant žolės. Tada kelias minutes žiūri į savo pastatyto automobilio pusę, po to pasiima krepšį ir išeina iš vaizdo kameros filmuojamos zonos (b. l. 4). Iš nuotraukos DSC06048.jpg matyti, kad ant automobilio „Audi A4“ dešinės pusės priekinio sparno bei bamperio yra baltas slystančio pobūdžio pažeidimas, įlenkimas, dažų pažeidimai. Iš nuotraukos DSC06049.jpg matyti, kad ant automobilio „Audi A4“ dešinio priekinio sparno matosi įlenkimas ir dažų pažeidimas. Iš nuotraukos DSC06050.jpg matyti, kad fotografuota su liniuote, užfiksuoti automobilio „Audi A4“ slystančio pobūdžio subraižymai aukščiausioje vietoje ties 53 cm. Iš nuotraukos img_1582.jpg matyti, kad ant automobilio „Opel Astra“ dešinės pusės priekinio bamperio dažų pažeidimai aukštyje nuo 32 cm iki 55 cm. Iš nuotraukos IMG_20200820_195235.jpg matyti, kad sugretinus automobilius jų pažeidimai yra vienodame aukštyje. Aptarti automobilių apgadinimai akivaizdžiai sutampa (b. l. 4).
11. Aptartų įrodymų visuma patikimai paneigia apeliaciniame skunde keliamą versiją, jog 2020-08-17 įvykio metu V. K. pasišalino iš įvykio vietos neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ir nepranešęs policijos pareigūnams, nes nepajuto, nepastebėjo ir neišgirdo susidūrimo su kitu automobiliu. Iš byloje esančio vaizdo įrašo, kuris yra objektyvus įrodymas, akivaizdžiai matyti, jog įvykio metu oro sąlygos buvo geros, V. K. vairuojamo automobilio vairuotojo durelių stiklas buvo trečdaliu nuleistas, o jo vairuojamas automobilis priekine dešine korpuso dalimi porą kartų atsitrenkia į automobilį „Audi A4“, kuris nuo šių smūgių stipriai sudreba. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir pateikiami medicininiai dokumentai, kurie patvirtina, kad jis turi klausos sutrikimų, o automobilių susidūrimas buvo ne smūginis, todėl jis galėjo jo neišgirsti, tačiau pažymėtina, jog Lietuvos Respublikoje siekiant gauti vairuotojo pažymėjimą ar pasikeisti pasibaigusį vairuotojo pažymėjimą, reikia turėti galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, kuri patvirtina, jog asmuo neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negali vairuoti. Be to, nagrinėjamu atveju net ir esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, yra visiškai neįtikėtina, kad net ir prastai girdėdamas V. K., turėdamas 50 metų vairavimo stažą, manevruodamas savo automobiliu (apgadinimai automobiliui „Audi A4“ buvo padaryti būtent priekine administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio dalimi), galėjo nepamatyti ir nepajausti šio eismo įvykio (susidūrimo, smūgio), nes priešingai nei teigia apeliantė, kontaktas tarp automobilių buvo nevienkartinis, smūginio pobūdžio ir pakankamai stiprus – automobilis „Audi A4“ stipriai sujudėjo du kartus. Be to, priešingai nei teigia apeliantė, akivaizdūs šio įvykio padariniai buvo objektyviai užfiksuoti vaizdo įrašu (akivaizdžiai matosi, kad po susidūrimo ant automobilio „Audi A4“ bamperio atsiranda šviesi dėmė, kurios prieš tai nebuvo) ir fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti aiškūs įvairaus pobūdžio apgadinimai – priekinio sparno įlenkimas, bamperio pažeidimas, dažų pažeidimai ir pan., todėl nėra pagrindo teigti, jog šiam automobiliui padaryti pažeidimai nebuvo žymūs ir matomi. Pastebėtina, jog vaizdo įraše užfiksuoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai išlipus iš automobilio (žvilgtelėjimas į savo automobilio priekinį dešinį sparną, ilgiau nei minutę trukęs žiūrėjimas į savo pastatyto automobilio pusę priėjus prie gyvenamojo namo laiptinės) taip pat nesuteikia pagrindo išvadai, jog jis niekaip nereagavo į įvykį. Tai, kad iš įvykio vietos pasišalino tik administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o automobilis „Opel Astra“ po įvykio buvo paliktas stovėti toje vietoje, kurioje jį pastatė V. K., taip pat patvirtina, jog jis ne tik siekė tyčia pasišalinti iš įvykio vietos, bet ir jo atsainų požiūrį į padarytą pažeidimą ir kelių eismo taisyklių laikymąsi. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje surinktų įrodymų visuma be jokių abejonių patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. veiksmuose esant ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumą.
Dėl administracinio poveikio priemonės
12. Apeliaciniu skundu nesutinkama su sprendimu V. K. paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams, prašoma ją panaikinti, nurodoma, kad ši poveikio priemonė yra per griežta, neadekvati administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybei. Su šiais argumentais apygardos teismas negali sutikti.
13. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
14. ANK 426 straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. Iš Institucijos 2020-09-21 nutarimo matyti, jog V. K. už ANK 426 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą buvo paskirta nuobauda – minimali 600 Eur dydžio bauda ir minimalios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metams terminas. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas analizuodamas V. K. paskirtos administracinės nuobaudos klausimą padarė išvadą, jog Institucija administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskyrė tinkamą administracinę nuobaudą – baudą ir administracinio poveikio priemonę. Apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti tokiai apylinkės teismo išvadai. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė ir neatsižvelgė į tai, kad V. K. neturi administracinių nuobaudų, turi 50 metų vairavimo stažą, neįvertino, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte – V. K. yra daugiau nei 65 metai. Tačiau apygardos teismas pažymi, jog administracinio poveikio priemonė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo paskirta Institucijos 2021-09-21 nutarimu, o pirmosios instancijos teismas nors iš lakoniškai, tačiau šios administracinio poveikio priemonės pagrįstumą įvertino. Be to, iš V. K. apylinkės teismui pateikto skundo dėl Institucijos 2021-09-21 nutarimo turinio matyti, jog jame jis apskritai neminėjo administracinio poveikio priemonės, tik nenurodydamas jokių motyvų teismo prašė panaikinti ar sumažinti jam paskirtą baudą (b. l. 3), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo plačiai pasisakyti šiuo klausimu.
15. Kaip jau minėta, apygardos teismas pritaria išvadai, jog nagrinėjamu atveju administracinė nuobauda V. K. buvo individualizuota tinkamai. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog nusižengimo padarymo metu V. K. neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų buvo įvertinta ir lėmė tai, kad Institucija surašė jam 2020-08-20 administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, kuriuo jam buvo siūloma iki 2020-09-04 savanoriškai sumokėti 300 Eur dydžio (pusės ANK 426 straipsnio 1 dalies numatytos minimalios baudos dydžio) baudą ir skiriamas minimalios trukmės specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas 1 metams, tačiau jis šio nurodymo neįvykdė, todėl Institucijos 2020-09-21 nutarimu jam buvo paskirta minimali ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta 600 Eur dydžio bauda ir paskirtas specialiosios teisės atėmimas 1 metams. Nors apeliantė nurodo, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas asmenims, padariusiems ANK 426 straipsnio 1 numatytą administracinį nusižengimą, numatytas kaip alternatyvi administracinio poveikio priemonė, paliekant administracinį nusižengimą nagrinėjančiai institucijai / teismui diskreciją įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti dėl jos taikymo ir mano, jog šiuo atveju ji neturėtų būti skiriama, tačiau apygardos teismo vertinimu ši administracinio poveikio priemonė yra paskirta pagrįstai. V. K. padarė vieną šiurkštų tyčinį ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, susijusį su transportu ir kelių ūkiu. Byloje nenustatyta nei V. K. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Dėl administracinio nusižengimo padarymo jis neprisipažino ir nesigaili, nesutiko atlyginti administraciniu nusižengimu padarytos žalos automobilio „Audi A4“ savininkui I. P.. Priešingai nei mano apeliantė, vien tai, kad V. K. yra daugiau nei 65 metai, nesudaro pagrindo teismui savaime (automatiškai) konstatuoti ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes tai yra teismo diskrecija, o ne pareiga. Be to, nėra aišku, kaip aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra garbaus amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų) nagrinėjamu atveju gali lengvinti jo atsakomybę dėl gyvenamojo namo kieme stovinčio automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kliudymo, apgadinimo ir pasišalinimo iš įvykio vietos, ypač atsižvelgiant į tai, kad turinčių vairuotojo pažymėjimą asmenų amžius nėra ribojamas ir jie turi atitikti transporto priemonių vairuotojams keliamus sveikatos būklės reikalavimus. Dėl šios priežasties apygardos teismas taip pat neturi pagrindo konstatuoti ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nors apeliantės pateikti dokumentai patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gyvena Klaipėdoje, o jo sodas yra (duomenys neskelbtini), tačiau ši aplinkybė taip pat savaime nesuteikia pagrindo išvadai, jog minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimas 1 metams šiuo atveju sukelia jam neproporcingai didelius nepatogumus, ypač atsižvelgiant į tai, jog administracinio poveikio priemonės taikymo laikotarpiu V. K. turi galimybę pasinaudoti iš Klaipėdos į (duomenys neskelbtini) nuolat kursuojančiu viešuoju transportu. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką.
16. Apygardos teismas konstatuoja, jog V. K. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl neskirti jam ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytos minimalios 1 metų trukmės administracinio poveikio priemonės nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Be to, tiek administracine nuobauda, tiek kartu su ja skiriama administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnios nuobaudos asmeniui skyrimas gali jį paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir daryti naujus administracinius nusižengimus.
17. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2021-04-13 nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės advokatės apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 13 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. atstovės advokatės Alisos Kostiuk apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.