Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2016-02-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-86-951/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-02-02
Bylos Nr.
1-86-951/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52674-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Kaltinamasis
V. T.
Nukentėjusysis
A. T.
Advokatai
Vidmantas Skaburskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-86-951/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52674-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7; (S) 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.1; 1.1.10.1.; 1.2.4.8.1; 1.2.5.4.; 2.3.6.4.5
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 2 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,dalyvaujant prokurorui G. V.,kaltinamam V. T., jo gynėjui advokatui Vidmantui Skaburskui,nukentėjusiajai A. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 11 klasių išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (nuo 2015-05-11 neturintis deklaruotos gyvenamosios vietos), teistas: 1) 2012-05-25 Šiaulių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. viešųjų darbų bausme 4 mėnesiams, per mėnesį išdirbant po 20 valandų neatlygintinai; 2) 2014-12-05 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d. 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 5.00 val. bei pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą buvusiai sutuoktinei A. T., o būtent 2015 m. rugsėjo 21 d. apie 8.45 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) hole, tyčia suėmė nukentėjusiajai A. T. už plaukų ir juos tampė, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai A. T. fizinį skausmą.

Be to, V. T. 2015 m. rugsėjo 21 d. apie 8.45 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), hole, suėmęs buvusiai sutuoktinei A. T. už plaukų, grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, tai yra sakydamas nukentėjusiajai A. T. žodžius „tu dabar negyvensi“, po ko nukentėjusiajai išbėgus į lauką ir bėgant kiemais, vijosi ją bei sakė, kad „aš vis tiek tave nudėsiu“, tokiais savo veiksmais davė pakankamą pagrindą manyti, kas grasinimas gali būti įvykdytas ir realus.

Kaltinamasis V. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jis neprisimena, bet kaip surašyta, taip ir buvo, smurtavo buvusios sutuoktinės atžvilgiu, jai skaudėti negalėjo, nes už plaukų netampė, nieko jai nedarė. Tą dieną tuo adresu, kur gyvena A. T., lankėsi. Durys buvo neužrakintos, ten ne jo namai. A. T. jo neįleido. Atėjo ten, nes neturi kur gyventi. Nebuvo blaivus, buvo nestipriai išgėręs. Nieko neįvyko. Gal ir ką nors sakė, neprisimena. Nežino, kodėl A. T. kvietė policiją. A. T. pagalbos nesišaukė. Nuėjo į kambariuką miegoti. A. T. nematė. Ilgai negulėjo, buvo lauke, nuėjo į lauko virtuvę parūkyti. Gal grasinimus ir sakė, neprisimena. Prieš atsigulant į ligoninę, gyveno pas A. T., nepamena kiek laiko, gal mėnesį ir daugiau.

Nukentėjusioji A. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra buvusi V. T. žmona, sutiko duoti parodymus. V. T. išėjo į kaimą gerti, o ji atsigulė po darbo pailsėti. Paskambino V. T. sesei, ką su juo daryti, nes vėl išėjo gerti. V. T. įėjo į namus su triukšmu, stvėrė ją už plaukų sakydamas „dar tau negerai“. Ji pabėgo lauk, išsikvietė policiją. Jai suskaudo, kelias minutes patampė už plaukų. Bėgo lauk. Išbėgo ant kelio, ją vijosi, sakė „tu nebegyvensi, tave nudėsiu“. Tai ne pirmas kartas, V. T. bijo. Jis buvo gerai girtas. V. T. į namus patekti tuo metu jau nebegalėjo. Durys buvo nerakintos. Jis gultis nenuėjo. Įėjęs puolė ant jos. Prieš ją labai daug kartų naudojo smurtą, grasino daug sykių. Po skambučio policijai, praėjus 15-20 min., atvyko du pareigūnai. V. T. kažkur išėjo, po kurio laiko parėjo, pareigūnai jo laukė. Jis nepripažino, kad smurtavo, grasino. Galėjo būti rugsėjo 21 d. 8.30 val. Ji dirba naktimis. Sūnus išeina į mokyklą, būna namie viena. Tą dieną sūnus jau buvo išėjęs. Duryse yra spyna, bet išlaužta. V. T. atsidarė duris su koja, duris išlaužė. Kai tampė už plaukų, tam kartui suskaudo, išsakė, kad nebegyvens. Išbėgo į lauką su treningo kelnėmis ir megztiniu. V. T. ją vijosi. Sakė vis tiek ją pagaus ir nudės. Anksčiau buvo naudojamas smurtas, dėl to buvo nuteistas prieš 4 metus, dar teistas prieš 5-6 metus. Baimės jausmą tai sustiprino, jis yra agresyvus. Miega baimėje. Nežino, kada jis išėjo į kaimą gerti. Kai grįžo iš darbo, jis sėdėjo lauko virtuvėje. Po to jis išėjo. Eidama į darbą, nematė, ar jis jau buvo atėjęs. Vakare einant miegoti, lyg jis buvo savo kambaryje. Vakare jai negrasino, nes nebuvo girtas. Jis pas ją gyvena visada, net po skyrybų. Anksčiau primušdavo, grasindavo, yra išsukinėjęs pirštus, suspardęs stuburą, vos su peiliu tarpduryje nepapjovęs. Durys atsidaro į lauko pusę, nuolat jas spardo įeidamas. Į medicinos ekspertą nesikreipė, nes juk griebė už plaukų, neturi laiko lakstyti pas ekspertus, jai dirbti reikia, jau prisilakstė. Jis ją vijosi 10-15 metrų atstumu, rankose nieko neturėjo. Grasinimai buvo išsakyti žodžiu. V. T. kambarys yra šalia jos kambario. Jo sesė duoda pinigų, nes jam reikia nupirkti išgerti, pavalgyti, dviračiui, radijai detalių nusipirkti. Sesė atneša pinigus ir prašo, kad paimtų, nes nenori imti. Neduoda V. T., nes pragers. Iš ligoninės V. T. grįžo pas ją. Suėmęs už plaukų, išsakė grasinimus, kad ją nudės.

Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiąją žino, kaltinamojo nepažįsta, įvykį kažkiek prisimena. Tiksliai nupasakoti negali, nes senokai buvo, žino, kad Meškuičių seniūnijoje buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Bendravo su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji smurtą patyrė nuo vyro ar sugyventinio. Ji lyg dirbo naktį, grįžo namo ryte, prigulė, tuomet grįžo sugyventinis, kuris nuolat smurtauja. Jis yra išregistruotas iš to namo, ten gyventi neturėtų. Smurto žymių ant moters veido nesimatė, o daugiau jis neapžiūrinėjo. Paėmė iš jos pareiškimą. Nepamena, kiek smūgių nukentėjusioji nurodė. Ji verkė, buvo strese, prastai jautėsi, sakė, kad bėgo nuo jo per laukus, o smurtautojas vijosi. Bėgo, kad daugiau nemuštų. Sakė, kad jis grįžo iš lauko neblaivus, panaudojo smurtą, o ji bėgo. Apie grasinimus pasakojo, sakė, kad grasino nužudyti. Tikslių žodžių įvardinti negali. Moteris verkė, buvo smarkiai susijaudinusi, drebėjo rankos. Siūlė iš tų namų išvykti, klausinėjo, ar neturi vaikų, kurie priimtų, tačiau išvažiuoti nenorėjo, sakė, kad čia jos namai. Kaltinamojo namie nebebuvo, gal patruliai jau buvo sulaikę, o gal pabėgo. Berods, smurtavo koridoriuje. Duris išlaužė smurtautojas. Nepamena, ar būtent tuo metu buvo išlaužtos durys, bet laužimas nesenas. Nukentėjusioji nurodė, kad buvęs vyras išlaužė duris. Nepamena durų lūžių, į kurią pusę jos atsidaro. Gal su laužtuvu buvo laužta, nežino. Moteris nurodė, kas jas išlaužė. Nepamena, ar spyna sveika. Nėra ekspertas, kad žinotų, kaip spyną fotografuoti, užfiksavo, jog išlaužta ir viskas. Durys atsidaro gal į lauko pusę, nepamena. Durų rėmas, jei buvo sulaužytas, tai prie spynos. Spynos išlaužimo smulkiai neaprašinėjo. Nežino, ar jis, ar kolega priėmė nukentėjusiosios paaiškinimą. Durys negalėjo būti išlaužtos vėjo. Įvykio vietoje kaltinamojo nematė.

Liudytojas T. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015-09-21 (duomenys neskelbtini) buvusių įvykių neprisimena. Nepamena konkretaus įvykio. Teismui pagarsinus liudytojo surašytą 2015-09-21 tarnybinį pranešimą, T. S. jį patvirtino. Papildomai teisme parodė, kad tarnybiniame pranešime nurodė tokias aplinkybes, kokias jam nurodė nukentėjusioji. Nepamena, kaip jautėsi nukentėjusioji. Įvykio vietos nepamena. Kaltinamojo deklaruotos gyvenamosios vietos netikrino. Tarnybiniame pranešime užfiksuoti nukentėjusiosios parodymai. Pareiškimą tikriausiai priėmė jis, nepamena. Tyrimo neatlieka, atlieka tik pirminius veiksmus. Nepamena, ar įvykio vietoje buvo kaltinamasis.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, V. T. kaltė įrodyta ir kitais teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

2015-09-21 A. T. pareiškimu, kuriame ji nurodė, kad 2015-09-21 jai būnant savo namuose (duomenys neskelbtini), apie 9.45 val. girtas buvęs vyras V. T. paėmęs ją už plaukų tempė po namus tuo sukeldamas jai fizinį skausmą (4-6 b. l.).

2015-09-21 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), matyti, kad lauko durų spyna yra sulaužyta, durys praviros (9-13 b. l.).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, iš kurių matyti, kad 2015-09-21 9.45 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) neblaivus V. T. šūkauja, kelia didelį triukšmą, stumdo nukentėjusiąją A. T.. Nuvykus paaiškėjo, kad 2015-09-21 8.45 val. į namus atėjęs girtas V. T. sulaužė duris, grasino užmušti buvusią žmoną A. T., tampė už plaukų, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą (14-19 b. l.).

2015-09-21 vyr. patrulio T. S. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2015-09-21 9.46 val. patruliuojant kartu su būrio vadu E. P. iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) vyksta smurtas artimoje aplinkoje, policiją kvietė A. T., įvykio vietoje nustatė, jog rugsėjo 21 d. pranešėjai būnant namuose, jos buvęs vyras V. T., gim. (duomenys neskelbtini), (kurie yra išsiskyrę) atėjęs pas ją pradėjo konfliktuoti ir paėmęs ją už plaukų tampė po namą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą (20-21 b. l.).

2015-09-21 tyrėjo A. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad bendraujant su A. T., buvo matyti, kad ji labai bijo buvusio sutuoktinio, kalbėdama verkė ir drebėjo. Aiškino, kad prieš ją jis dažnai smurtauja ir jai sakė, kad „geriau jau atsėdės kalėjime, bet ji negyvens“ (25 b. l.).

Asmens blaivumo testo duomenimis, kuriuose matoma, kad V. T. 2015-09-21 10.49 val. nustatytas 2.14 promilių girtumas (34 b. l.).

2015-09-23 akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad A. T. ir V. T. pasiliko prie pirminių savo parodymų (45-47 b. l.).

2015-09-22 V. T. asmens duomenų išrašu, iš kurio matyti, kad nuo 2015-05-11 V. T. deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini) sav. yra panaikinta savininko. Taip pat iš minėto išrašo matyti, kad santuoka su nukentėjusiąja yra nutraukta 1997-10-10 (58-59 b. l.).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė tik esant tyčinei kaltės formai. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-696/2015).

BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-12/2011, 2K-26/2010, 2K-341/2010).

Nagrinėjant bylą teisme, V. T. kaltę pripažino iš dalies ir įvykio aplinkybes aiškino prieštaringai, nurodydamas, kad neprisimena įvykio, bet kaip surašyta kaltinime, taip ir buvo, smurtavo buvusios sutuoktinės atžvilgiu, bet už plaukų netampė, A. T. jo neįleido, bet durys buvo neužrakintos, gal ką nors ir sakė, gal ir grasino. Teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip nenuoširdžius, t.y. kaip V. T. pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant atriboti save nuo įvykio ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, tokius kaltinamojo paaiškinimus paneigia ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme.

Priešingai nei kaltinamasis, nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu nurodė aiškias įvykio aplinkybes, jog V. T. į namus įėjo su triukšmu, su koja išspirdamas laukinių durų spyną, įėjęs puolė ant jos, kelias minutes ją tampė už plaukų, jai skaudėjo, V. T. smurtaudamas sakė, kad ji nebegyvens, jai išbėgus į lauką, V. T. ją vijosi sakydamas, kad ją pagaus ir nudės. A. T. teismui taip pat parodė, kad ji iš karto iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvyko po 15-20 minučių ir sulaikė V. T., V. T. anksčiau ją mušdavo, grasindavo, yra išsukinėjęs pirštus, spardęs stuburą, vos nepapjovęs su peiliu, teigė ir tai, kad V. T. buvo girtas, agresyvus, jo labai bijojo. Teismas remiasi šiais nukentėjusiosios parodymais, nes jie yra nuoseklūs, išsamūs, A. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme analogiškai aiškino įvykio aplinkybes, be to, parodymai duoti davus priesaiką teisme, o juos patvirtina ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisminio nagrinėjimo metu.

Nukentėjusiosios parodymus, jog kaltinamasis įvykio metu buvo girtas patvirtina byloje esantis asmens blaivumo testas, iš kurio matoma, kad V. T. 2015-09-21 10.49 val. nustatytas 2.14 promilių girtumas. Dar daugiau, liudytojas A. K. patvirtino, jog namo durys buvo išlaužtos, laužimas nesenas. Tokios aplinkybės nustatytos ir apžiūrint įvykio vietą bei surašant įvykio vietos apžiūros protokolą. Kaltinamasis V. T. taip pat teismui pripažino, (duomenys neskelbtini) yra ne jo namai, o A. T. jo neįleido. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju buvo apklaustas ir į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas A. K.. Pastarasis teismui patvirtino, jog jis bendravo su nukentėjusiąja, kuri verkė, buvo strese, prastai jautėsi, buvo smarkiai susijaudinusi, drebėjo rankos, pasakojo, kad V. T. grįžo iš lauko neblaivus ir namo koridoriuje panaudojo jos atžvilgiu smurtą, todėl ji bėgo, bėgo per laukus nuo vyro, kad daugiau nemuštų, o smurtautojas vijosi, taip pat pasakojo, kad grasino ją nužudyti. Teismas remiasi ir šiais liudytojo parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, nenustatytas šio liudytojo suinteresuotumas bylos baigtimi, pažymėtina ir tai, kad šie parodymai yra nuoseklūs. A. K. tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, jog bendraujant su A. T., buvo matyti, kad ji labai bijo buvusio sutuoktinio, kalbėdama verkė, drebėjo, nukentėjusioji aiškino, jog prieš ją kaltinamasis dažnai smurtauja, įvykio dieną griebė jai už plaukų, tampė, taip sukėlė fizinį skausmą, grasino nužudyti ir jai sakė, jog „geriau jau atsėdės kalėjime, bet ji negyvens“. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas T. S. dėl įvykių gausos negalėjo prisiminti įvykio aplinkybių, tačiau teismui pagarsinus jo surašytą tarnybinį pranešimą, T. S. patvirtino jame nurodytas aplinkybes, kad V. T., atėjęs pas nukentėjusiąją, tampė ją už plaukų po namą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Pažymėtina ir tai, kad nors teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis ir jo gynėjas teigė, kad nukentėjusioji apkalba kaltinamąjį, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog bylos medžiaga liudija, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra seniai išsiskyrę, V. T. yra išregistruotas iš A. T. priklausančio namo, adresu (duomenys neskelbtini) , ir teisės gyventi pas A. T. neturi, tačiau A. T. su juo vis tiek bendraudavo geranoriškai, priimdavo gyventi pas save, nes V. T. neturėjo kur gyventi. Pats kaltinamasis taip pat patvirtino, kad net po įvykio, iki jam atsigulant į ligoninę, jis gyveno pas A. T.. Tokios aplinkybės tik rodo, jog nukentėjusioji yra geranoriška kaltinamojo atžvilgiu ir duodama parodymus neturėjo pagrindo nepagrįstai apkaltinti V. T..

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, susiedamas juos į visumą, teismas konstatuoja, kad V. T., smurtaudamas prieš nukentėjusiąją A. T., t. y. tampydamas ją už plaukų ir sukeldamas jai fizinį skausmą, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Sprendžiant klausimą dėl nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėtinu atveju aukščiau įvardinti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis V. T. nukentėjusiajai išsakė grasinančius žodžius, tačiau šiuo atveju būtina nustatyti ir tai, ar nukentėjusioji pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo. Iš bylos aplinkybių matyti, kad V. T. pas nukentėjusiąją į jos namus įėjo išlaužęs duris, būdamas girtas, nusiteikęs agresyviai, puldamas nukentėjusiąją ir jos atžvilgiu panaudodamas fizinį smurtą, tampydamas jai už plaukų. V. T. išsakytų žodžių turinys, aplinkybės, kurioms esant tie žodžiai buvo išsakyti (tampant nukentėjusiąją už plaukų, vejantis ją kieme) rodo, kad nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą būti įbauginta. Be to, kaip nurodė nukentėjusioji, grasinimų realumą jai sustiprino tai, jog kaltinamasis praeityje buvo teistas už smurto naudojimą. Šią nukentėjusiosios nurodytą aplinkybę taip pat patvirtina byloje esantys duomenys, kad V. T. buvo nuteistas už veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymą. Be to, nukentėjusioji tvirtino, jog V. T. praeityje ne kartą yra prieš ją smurtavęs. Teismui nukentėjusioji patvirtino, jog dėl V. T. grasinimų ji jautė baimę, tą patvirtino ir po įvykio su nukentėjusiąja bendravęs pareigūnas, kuris nurodė, kad nukentėjusioji verkė, buvo strese, prastai jautėsi, sakė, kad bėgo nuo jo per laukus, o smurtautojas vijosi grasindamas nužudyti, jai drebėjo rankos. Iš bylos aplinkybių matyti, kad tokie kaltinamojo veiksmai sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, jog V. T. išsakyti grasinimai yra realūs. Atsižvelgiant į tokias įvykio aplinkybes, V. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę V. T. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kaltinamasis V. T. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus, kas remiantis BK 27 str. 1 d., pripažįstama nusikaltimų recidyvu (66-71 b. l.), baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus, turėdamas galiojančių nuobaudų (72-78 b. l.), neįtrauktas į psichikos ir priklausomybės ligų pacientų sąrašus (61-63 b. l.), nedirbantis (79 b. l.), registruotas darbo biržoje (80 b. l.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti skyrus V. T. už padarytus nusikaltimus sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, nes yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bausmės vykdymas atidedamas, esant pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas taikytinas, nes kaip rodo bylos duomenys, daugiau ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu nėra, byloje nėra itin neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, taip pat iš byloje esančios V. T. epikrizės matyti, kad jis turi sveikatos problemų, serga epilepsija, vaikšto poinsultinės lazdos pagalba, yra neįgalus, nedirbantis. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2015-09-21 10.30 val. iki 2015-09-23 9.53 val. (dvi paros) (37-38 b. l.).

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinė registracija policijos įstaigoje – taikytinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (53-55, 56-57 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. nuostatomis, V. T. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir V. T. skirti subendrintą 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 9 punktu, 10 punktu, V. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, per šį laikotarpį kaltinamąjį įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. T., ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-09-21 10.30 val. iki 2015-09-23 9.53 val. (dvi paras).

V. T. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, periodinę registraciją policijos įstaigoje - taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė