Telšių apylinkės teismo įsakymas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2006 m. spalio 6 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį – 5 MGL bauda, kuri išieškota; 2007 m. gruodžio 5 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį – 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2008 m. balandžio 11 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2012 m. gegužės 31 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn.; 2014 m. gegužės 16 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto bausme;,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 30 d. jis kartu su sugyventine V. Č. namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Begeriat tarp jų kilo žodinis konfliktas. Dėl ko jie pykosi, neprisimena. Dėl jo smurto prieš V. Č. buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas, ne kartą jis buvo sulaikytas ir uždarytas, todėl minėto konflikto metu jis pagrasino savo sugyventinei, kad jis paskambins į policiją ir praneš, kad ši prieš jį smurtauja. Jis su V. Č. ir toliau pykosi ir jis, būdamas girtas, ėmė ir paskambino į policiją bei pranešė, kad jo sugyventinė V. Č. prieš jį smurtauja. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė jo sugyventinę ir ją uždarė dviem parom. Jis, norėdamas sugyventinei atkeršyti, norėdamas, kad ir ji pasėdėtų areštinėje, melagingai pranešė, neva ji prieš jį smurtavo, sudavė jam smūgius. Nieko panašaus nebuvo. Jis buvo girtas. Jis mano, kad tikriausiai dėl girtumo taip ir pasielgė. Dėl tokio savo elgesio jis labai gailisi. Sugyventinės jis atsiprašė ir ši jam atleido (75-76 b. l.).

Nukentėjusioji V. Č. parodė, kad 2014 m. gruodžio 30 d. apie 20.30 val. pas ją į namus atėjo V. Š. ir klausė, kur yra jos sugyventinis R. G.. Sugyventinis tuo metu buvo išėjęs į miestą. V. Š. paskambino R. G. ir netrukus sugyventinis grįžo į namus. Kai grįžo sugyventinis, jie trise gėrė alų. Po to V. Š. išėjo. Ji su sugyventiniu liko dviese. Apie 23.30 val. begeriant ji pasakė R. G., kad gerti nebenori, sakė, kad eis miegoti. Dėl to tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas. R. G. pyko dėl to, kad ji nebenori gerti. R. G. sakė, kad tuoj paskambins į policiją ir pasakys, kad ji jį, neva, muša. Netrukus R. G. paskambino į policiją ir pranešė, kad ji jį sumušė. Iš tikrųjų ji sugyventinio nemušė. Sugyventinis taip pasielgė greičiausiai dėl to, kad jis pats prieš ją daug kartų yra smurtavęs ir dėl to buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas. R. G. ne kartą dėl smurto jos atžvilgiu buvo laikinai sulaikytas. Ji mano, kad sugyventinis, būdamas girtas, tyčia policijai melagingai pranešė, kad ji neva prieš jį smurtauja. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir ją sulaikė dviem parom. Šventes praleido areštinėje, tačiau, kai grįžo į namus, ji su sugyventiniu susitaikė ir jam atleido. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (11-12 b. l.).

2014 m. gruodžio 30 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal R. G. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140straipsnio 2 dalyje (1 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyrė visumą įrodymų, kaltinamojo parodymus dėl nusikalstamos veikos aplinkybių. Kaltinamasis nustatytas aplinkybes visiškai pripažino, kaltės neneigė. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo, įrodo nukentėjusiosios parodymai ir kita bylos medžiaga. Teismas, įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių, konstatuoja, kad R. G., būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą. Šie jo veiksmai atitinka BK 236 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Kaltinamasis veikė suprasdamas, kad apie nebūtą nusikaltimą praneša melagingai, taip pat suprasdamas tokio melagingo pranešimo pasekmes, todėl padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis šią veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad R. G. teistas, administracine tvarka baustas, į psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas (15-49, 50-69, 71 b. l.).

Prokuroras siūlo R. G. skirti 9 MGL dydžio baudą. Kaltinamasis neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašo skirti mažesnę baudą (79 b. l.).

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. R. G. padaryta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnį yra nesunkus tyčinis nusikaltimas. Teismui įvertinus visumą aptartų aplinkybių, konkrečiai padarytą veiką, jos pobūdį ir sunkumą, daroma išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prokuroro prašomą baudą, kuri, teismo vertinimu, neabejotinai sukels kaltinamajam neigiamas pasekmes, dėl kurių jis, tikimasi, padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Yra pagrindas manyti, kad toks baudos dydis užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į tai, kad R. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, procesas užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam – 9 MGL - 338,94 Eur (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 94 eurocentų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), galutinę bausmę – 6 MGL – 225,96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 eurocentų) dydžio baudą.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti R. G., kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir pateikti teismui duomenis apie sumokėjimą.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ji bus išieškoma priverstinai.

Išaiškinti, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, priėmusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.