- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-17
- Bylos Nr.
- ATP-1418-628/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Bieliauskienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarimo, kuriuo S. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 str., ir nubausta 400 (keturių) šimtų litų bauda;
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarimu S. G. pripažinta kalta už tai, kad ji 2013 m. liepos 12 d. melagingai pranešė policijai, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), gaminama naminė degtinė. Patikrinus įvykio aplinkybes, nebuvo nustatytas pašalinis (degtinės ar kitas aitrus) kvapas, nebuvo aptikta naminės degtinės gamybos pėdsakų, nerastas naminės degtinės gamybos įrenginys.
Šalies argumentai
S. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Apeliaciniu skundu nesutinkama, kad apeliantei apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pirmosios instancijos teisme buvo pranešta tinkamai. Nurodoma, kad jai nebuvo įteiktas administracinio teisės pažeidimo protokolas, taip pažeidžiant ATPK 272 str. nuostatas. Be to, S. G. nebuvo susipažinusi ar supažindinta su rašytine bylos medžiaga, kurios pagrindu ir buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Nebuvo įvertinta aplinkybė, kad apeliantė nemoka lietuvių kalbos.
Pažymima, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas grįstas tik prielaidomis ir abejonėmis, nebuvo įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai, nebuvo įvertinta ir jų visuma.
Šalies argumentai
Apeliantės teigimu, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuolat sklinda alkoholio kvapas, S. G. namuose slaugo savo sutuoktinį, po insulto nebevaikščiojantį. Sklindant alkoholio kvapui negali atidaryti langų, alkoholio kvapas sklinda ir per ventiliacijos angas, kas kenkia jos sutuoktinio sveikatai. Aplinkybė, kad nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, alkoholio kvapo iš minėto buto nepašalino. Apeliantės teigimu, policijos pareigūnai aptariamo buto netikrino, aplaidžiai vykdė savo pareigas.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris pateikė atsiliepimą į S. G. apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Institucijos teigimu, apeliantė ne kartą kreipėsi į policijos pareigūnus dėl gyventojų, gyvenančių Vilniuje, Architektų g. 80-12. Nuo 20012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio mėnesio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ajame policijos komisariate iš viso registruota 18 S. G. pareiškimų tais pačiais motyvais – dėl iš minėto buto sklindančių kvapų. Pareiškimus nagrinėjo ne vienas policijos komisariatas – tiek Lazdynų, tiek Karoliniškių policijos nuovados, Nusikaltimų tyrimo skyrius. Pareigūnai ne kartą lankėsi minėtame bute, apklausė kaimynus, buvo tikrinama ir kita informacija, tačiau pareiškimuose nurodyti duomenys nepasitvirtino. Be to, S. G. kreipėsi ir į namo administratorių, į seimo narį A. S., policijos departamentą, tačiau nei vienu atveju jokie nusikalstamos veikos požymiai nebuvo nustatyti.
Pažymima, kad dėl S. G. pareiškimuose išdėstytų aplinkybių policijos komisariate priimti nutarimai, apie ką ji informuota išaiškinant nutarimų apskundimo tvarką. Be to, ji informuota apie galimybę kreiptis į namą administruojančią įmonę esant namo eksploataciniams trūkumams. Pareiškimų patikrinimo metu bendrauta su dauguma namo gyventojų ir S. G. žodžius patvirtinančių faktinių duomenų apie 12-ajame bute daromus pažeidimus negauta. Taip pat minėtas butas buvo patikrintas pareigūnų, jame nerasta jokia įranga, kuri būtų skirta ar pritaikyta namų gamybos alkoholiui gaminti.
Institucijos teigimu, už pranešimus dėl namų gamybos alkoholio gaminimo minėtame bute, S. G. buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 186 str., bylos teisena, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas išsiųstas į Vilniaus miesto apylinkės teismą sprendimui priimti. Apeliantei surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas išsiųstas registruotu paštu ir įstaigai negrąžintas. S. G. pati atsisakė bendrauti su policijos pareigūnais, apie jai surašomą protokolą, jo esmę, ji buvo informuota jai suprantama kalba, tačiau ji atsisakė pasirašyti bet kokius dokumentus. Pažymima, kad į ankstesnius teismo posėdžius ji taip pat nenuvykdavo, nors protokolų kopijos, kuriose buvo nurodyta bylos nagrinėjimo data ir laikas, jai buvo įteiktos, surašant protokolą dalyvavo vertėja. Apeliantė policijos pareigūnams nurodė, kad į jokius teismo posėdžius nevaikščios, nes teismai daro tai, ką jiems liepa daryti policija.
S. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu S. G. pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 str., kuriuo remiantis asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už, žinomai melagingą priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą.
Apeliaciniu skundu S. G. nesutinka su jai inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimu, nurodydama, kad policijos pareigūnai netinkamai atliko savo darbą, netikrino buto, kuriame, pasak apeliantės, gaminama naminė degtinė. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu (ATPK 257 str.), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. G. padarė jai inkriminuojamą teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino byloje pateiktus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kuriomis abejoti apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.
Analizuojant bylos medžiagą matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas S. G. buvo surašytas už tai, kad ji 2013 m. liepos 12 d. melagingai pranešė policijai, kad Vilniuje, Architektų g. 80-12, gaminama naminė degtinė. Patikrinus įvykio aplinkybes, pašalinis kvapas (degtinės ar kt.) nebuvo nustatytas, nebuvo aptikti naminės degtinės gamybos pėdsakai, nerasta ir naminės degtinės gamybai reikalinga įranga (b. l. 2).
Kaip matyti iš 2013 m. liepos 12 d. pasitikėjimo telefonu gautų pranešimų registracijos kortelės, anonimas, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje pranešė, jog kaimynai, gyvenantys aukštu žemiau, t.y. 12-ame namo bute, nuolat, dieną ir naktį, iš bulvių verda naminę degtinę, dvokia visą laiką, kvapą jaučia pranešusi moteris bei gretimo – 14-o buto gyventoja O. S.. Pranešėja nurodė, kad ne kartą dėl šių aplinkybių ji kreipėsi į policijos pareigūnus, tačiau niekas nieko nedaro, atvykę pareigūnai teigia, kad jokio kvapo nėra (b. l. 3).
Tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja R. M. 2013 m. rugsėjo 6 d. bendravo su minėta namo gyventoja O. S. iš 14-o buto, kuri paaiškino, kad jaučia aštrius kvapus, būdama pas savo kaimynę S. G.. Be to, girdėjo, kaip 12-o buto gyventojai savo bute kažką sunkiai tampė. Kad kaimynai gali gaminti namų gamybos alkoholį ji nematė, tačiau įtaria tai iš jaučiamų kvapų bei girdėto garso. Mano, kad policija nieko neranda 12-ame bute, nes šio buto gyventoja draugauja su policija ir jiems perspėjus, viską slepia. Kad į minėtą butą būtų nešiojamos stiklinės, metalinės, plastmasinės talpos, ji nematė (b. l. 24).
Nors šios liudytojos parodymai sutampa su apeliantės nurodytomis aplinkybėmis, tačiau, apeliacinės instancijos teismas juos vertina kritiškai, kaip siekį S. G. padėti išvengti administracinės atsakomybės. Iš O. S. nurodytų aplinkybių matyti, kad ji artimai bendrauja su savo kaimyne S. G., lankosi jos bute, kas suponuoja pagrįstą išvadą apie galimą jos suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, šių asmenų parodymus paneigė kitų namo gyventojų nurodytos aplinkybės, kurie patvirtino, kad S. G. yra konfliktiškas asmuo, ne kartą policijai pranešė apie nebūtus namo gyventojų neteisėtus veiksmus.
Tyrimo metu, policijos pareigūnai, siekdami išsiaiškinti S. G. pranešimų pagrįstumą, apklausė ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojus. Apklausta J. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parodė, kad minėtame bute ji su savo sutuoktiniu V. M. gyvena nuo 2013 metų sausio mėnesio. Pačią pirmą dieną ji laiptinėje sutiko namo gyventoją, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, yra S. G., kuri nepažinodama J. M. iš karto ją užsipuolė, nurodydama, kad pastaroji aptariamame bute negyvens ir S. G. padarys viską, kad taip nutiktų. Papildomai paaiškino, kad jokia neleistina veikla bute neužsiima (b. l. 19). Apklausta buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė S. J. paaiškino, kad nuo pat pirmos J. M. ir V. M. gyvenimo aptariamame bute dienos, kilo konfliktai su S. G., kuri nuolat kartodavo, kad šiame bute niekas negyvens ir ji padarys viską, kad taip būtų. Prieš tai šiame bute gyveno S. J. draugai, kurie neištvėrę S. G. įžeidinėjimų, iš šio buto išsikėlė (b. l. 20).
Remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo T. K. 2013 m. rugpjūčio 19 d. tarnybiniu pranešimu, nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo bendrauta su šio namo 7-o buto gyventoja S. P. ir 8-o buto gyventoja T. B., kurios savo paaiškinimus pateikti raštu atsisakė, motyvuodamos tuo, kad jau pabodo bendrauti su policijos pareigūnais, paaiškindamos, kad jokių kvapų jos nejaučia, nematė ir nemano, kad kaimynai, gyvenantys 12-ame bute, gamintų namų gamybos alkoholį. Be to, minėto namo 11-o buto gyventojai V. K. ir D. K. paaiškino, kad jų kaimynė S. G. nuolat skundžiasi dėl nebūtų dalykų, ankščiau ji skundėsi dėl to, kad jie namuose rūkė mėsą, šiuo pagrindu S. G. rašė skundus į įvairias institucijas, kurių nagrinėjimas V. K. ir D. K. atėmė daug laiko. Po kurio laiko, S. G. nustojo skųstis dėl pastarųjų buto, tačiau savo skundus nukreipė į 12-o buto gyventojų veiksmus. Papildomai paaiškino, kad jokių nusiskundimų dėl 12-o buto namo gyventojų jie neturi (b. l. 21).
2013 m. rugpjūčio 20 d. apeliantė paskambinto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos R. M. tarnybiniu telefonu, nuo pat pokalbio pradžios kalbėjo pakeltu tonu, pradėjo reikšti priekaištus dėl to, kad tyrėja skambino pastarosios sūnui ir su juo bendravo, šaukė, kad tyrėja pažeidė jos privatumą, reikalavo paaiškinti, iš kur gavo jo telefono numerį. Taip pat reiškė priekaištus dėl to, kad būtent ji nagrinėja S. G. pareiškimus, nors pastaroji tiesiogiai į šią tyrėją nesikreipė. Ji užsirašiusi tyrėjos pavardę, paaiškino jai, kad pastaroji skris iš darbo ir jai viskas baigsis bloguoju. Paklausus pastarosios, ar ji grasina R. M., ji nurodė, kad nuo šiol tyrėja ramiai nebegyvens, nes kišasi ne į savo reikalus. Paprašius S. G. atvykti į policijos komisariatą, pastaroji nurodė, kad niekur nevyks, neįsileis jokių pareigūnų į savo namus, su policija nebebendraus, visus reikalus tvarkys per departamentą (b. l. 22).
Iš 2013 m. rugpjūčio 20 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu jokių pažeidimų nebuvo aptikta, jokie daiktai nebuvo paimti, butas tvarkingas, jo gyventojai jokia neleistina veikla neužsiima (b. l. 13-18).
Remiantis aptartais įrodymais, spręstina, kad policijos pareigūnai, gavę apeliantės pranešimą dėl (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bute galimai gaminamos namų gamybos degtinės, atliko visus įstatymo reikalaujamus veiksmus, S. G. pranešime nurodytos aplinkybės po atlikto tyrimo nepasitvirtino, nei vienas iš apklaustų liudytojų – to paties namo gyventojų, jokių priekaištų dėl 12-o buto gyventojų veiksmų neturėjo, jokių pašalinių kvapų nejaučia, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. G. padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, t.y. žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus.
Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantei apie bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme datą ir laiką nebuvo tinkamai pranešta, todėl ji neturėjo galimybės teismui paaiškinti nagrinėjamo įvykio aplinkybių, tačiau, pažymėtina, kad remiantis ATPK 272 str. nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.
Analizuojant bylos medžiagą, matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas apeliantei buvo surašytas 2013 m. rugsėjo 6 d. Remiantis 2013 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos R. M. tarnybiniu pranešimu, apie 11.00 val., tyrėja buvo nuvykusi adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su tikslu pabendrauti su S. G. ir išaiškinti pastarajai, kad jos atžvilgiu bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tačiau buto durų niekas neatidarė, buvo paliktas šaukimas. 2013 m. rugsėjo 6 d. apie 11.40 val. S. G. paskambino tyrėjai R. M., kalbėjo nemandagiai, pakeltu tonu, grasino, kad pastaroji praras darbą už tai, kad be reikalo vaikšto po jos laiptinę, klausė, kokiu pagrindu tyrėja jos ieško. Tyrėjai paaiškinus, kad S. G. reikia atvykti į policijos komisariatą, pastaroji paaiškino, kad niekur neis, nes visi policijos pareigūnai yra aferistai. R. M. nurodžius, kad ji gali pati atvykti pas S. G., ji paaiškino, kad pas ją vykti nereikia. Po pokalbio, tyrėja vėl nuvyko į S. G. namus, bet durų niekas neatidarė, pro duris apeliantė paaiškino, kad nieko neįsileis, su pareigūnais nenori turėti jokių reikalų. Paaiškinus, kad jai bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už melagingus pranešimus, išaiškinta protokolo esmė, tačiau S. G. protokolą pasirašyti atsisakė (b. l. 24). Šios aplinkybės patvirtina, kad S. G. žinojo apie tai, kad jos atžvilgiu bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ji pati atsisakė protokolą pasirašyti bei jį priimti. Be to, remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pateiktu atsiliepimu, administracinio teisės pažeidimo protokolas, surašytas S. G., buvo išsiųstas jai registruotu paštu, jis negrįžo kaip neįteiktas, taigi protokolas apeliantei buvo įteiktas tinkamai, apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką pirmosios instancijos teisme ji buvo informuota.
Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.