Kauno apygardos teismo nutartis

2020-12-08 · Civilinė byla Nr. e2S-1989-254/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-08
Bylos Nr.
e2S-1989-254/2020
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00048-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Prekuva“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1989-254/2020Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00048-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38.; 3.3.2.5.; 3.5.14. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 8 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Prekuva“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Voltaga“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus G. B., prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Voltaga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Prekuva“ dėl administravimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Voltaga“ 2020 m. spalio 8 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodė, kad atsakovė nevykdo 2020 m. birželio 29 d. teismo patvirtintos taikos sutarties. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „Prekuva“ pagal taikos sutartį įsipareigojo 13 104,74 Eur įsiskolinimą už administravimo išlaidas padengti tokia tvarka ir terminais: 2 284,12 Eur iki 2020 m. rugsėjo 1 d.; 2 284,12 Eur iki 2020 m. spalio 1 d.; 2 284,12 Eur iki 2020 m. lapkričio 1 d.; 2 284,12 Eur iki 2020 m. gruodžio 1 d.; 2 284,12 Eur iki 2021 m. sausio 1 d.; 2 284,14 Eur iki 2021 m. vasario 1 d., tačiau atsakovė UAB „Prekuva“ nesumokėjo nei vienos įmokos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi išdavė ieškovei BUAB „Voltaga“ vykdomąjį raštą pagal Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1078-887/2020 patvirtintos taikos sutarties 5.1 ir 5.2 papunkčius dėl skolos išieškojimo iš UAB „Prekuva“.

3. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė, jog UAB „Prekuva“ nevykdo taikos sutarties sąlygų. Teismas konstatavo, kad nesant duomenų apie UAB „Prekuva“ tinkamą taikos sutarties vykdymą, ieškovės prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas ir pareiškėjai išduotinas vykdomasis raštas pagal taikos sutarties 5.1 ir 5.2 papunkčius.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Prekuva“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

4.1. Teismas ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėjo nepranešęs atsakovei ir nesudaręs galimybės pateikti atsiliepimą. Be to, vykdomasis raštas negali būti išduotas, nes atsakovė yra pateikusi prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.

5. Ieškovė BUAB „Voltaga“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, kuriame prašė jį atmesti, paskirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ji nebuvo informuota apie ieškovės prašymą. Šiuo aspektu nurodė, kad teismas išsiuntė atsakovei pranešimą apie 2020 m. spalio 29 d. numatomą teismo posėdį, kurio metu bus svarstomas vykdomojo rašto išdavimo klausimas. Pažymėjo, kad minėtame pranešime ir teisėjos rezoliucija buvo nurodyta atsakovės teisė iki teismo posėdžio pateikti atsiliepimą. Pasak ieškovės atstovo, atsakovė privalo būti rūpestinga ir domėtis vykstančiu procesu, ypatingai tuomet, kuomet žino, jog nevykdo pasirašytos taikos sutarties.

5.2. Nurodė, kad atsakovė, teikdama atskirąjį skundą, sąmoningai siekia vilkinti procesą, kurio metu būtų nukeliamas vykdomojo rašto išdavimo, tuo pačiu ir lėšų sumokėjimo klausimas, tokie veiksmai jokiu būdu negali būti suderinami su operatyviu ir sąžiningu teismo procesu. Ieškovės atstovo vertinimu, atsakovė jai įstatymo suteikta procesine teise pateikti atskirąjį skundą byloje naudojasi ne pagal paskirtį, vengdama prievolės vykdymo. Nurodė, kad atsakovei už sąmoningą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirtina bauda pusę jos skiriant ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo išduotas vykdomasis raštas dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas). CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Taigi, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, pirmiausia reikia nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog taikos sutarties sąlygos neįvykdytos/nevykdomos ir ar jos gali būti priverstinai įvykdomos.

10. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Alytaus apylinkės teismas 2020 m. birželio 29 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria atsakovė 13 104,74 Eur įsiskolinimą ieškovei įsipareigojo padengti tokia tvarka ir terminais: 2 284,12 Eur iki 2020 m. rugsėjo 1 d. (taikos sutarties 5.1. punktas); 2 284,12 Eur iki 2020 m. spalio 1 d. (taikos sutarties 5.2. punktas); 2 284,12 Eur iki 2020 m. lapkričio 1 d. (taikos sutarties 5.3. punktas); 2 284,12 Eur iki 2020 m. gruodžio 1 d. (taikos sutarties 5.4. punktas); 2 284,12 Eur iki 2021 m. sausio 1 d. (taikos sutarties 5.5. punktas); 2 284,14 Eur iki 2021 m. vasario 1 d. (taikos sutarties 5.5. punktas). Ieškovė BUAB „Voltaga“ 2020 m. spalio 8 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodydama, kad atsakovė nesumokėjo nei vienos įmokos pagal minėtą taikos sutartį. Teismas skundžiama nutartimi išdavė vykdomąjį raštą pagal Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 5.1 ir 5.2 papunkčius.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad atsakovė UAB „Prekuva“ 2020 m. rugsėjo 1 d. ir 2020 m. spalio 1 d. sumokėjo ieškovei įmokas kaip tai numatyta šalių sudarytos taikos sutarties 5.1 ir 5.2 papunkčiuose (CPK 178 straipsnis). Priešingai, atsakovė 2020 m. lapkričio 4 d. pateiktame prašyme dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo nurodė, kad yra nukentėjusi nuo paskelbto karantino, todėl negali vykdyti taikos sutarties. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas skundžiama nutartimi pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą, nes taikos sutarties sąlygos nėra įvykdytos ir jos gali būti priverstinai įvykdomos (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Įvertintina ir tai, kad atsakovė su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, jog teismo patvirtinta taikos sutartis vykdoma ir šiomis aplinkybėmis nesirėmė. Pažymėtina, kad nustačius, jog teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis nėra vykdoma, galimai sunki atsakovės finansinė padėtis nėra teisinis pagrindas neišduoti vykdomojo rašto (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

12. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad teismas ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėjo nepranešęs atsakovei ir nesudaręs galimybės pateikti atsiliepimą. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad teisėja 2020 m. spalio 12 d. rezoliucija priėmė ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, prašymą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso 2020 m. spalio 29 d. 10 val. ir nurodė informuoti suinteresuotą asmenį UAB „Prekuva“ apie teisę pateikti atsiliepimą iki teismo posėdžio datos. Atsakovei 2020 m. spalio 12 d. buvo išsiųstas teismo pranešimas, kuriame išaiškinta teisė pateikti atsiliepimą iki teismo posėdžio datos. Duomenų, kad šis pranešimas grįžo neįteiktas byloje nėra. Be to, byla yra tvarkoma elektronine forma, atsakovė yra prisijungusi prie Lietuvos teismų elektroninio paslaugų portalo (toliau – EPP) ir gali susipažinti su visais byloje esančiais dokumentais. Minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė žinojo apie ieškovės pateiktą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir turėjo teisę pateikti atsiliepimą, tačiau šia teise nepasinaudojo.

13. Atmestinas apeliantės argumentas, kad vykdomasis raštas negali būti išduotas, nes ji yra pateikusi prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Nustatyta, kad apeliantė prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą pateikė tik 2020 m. lapkričio 4 d., t. y. jau po vykdomojo rašto išdavimo skundžiama teismo nutartimi, todėl ši atsakovės nurodyta aplinkybė nebuvo pagrindas atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Pažymėtina, kad tenkinus atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, tai būtų pagrindas spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, nes ir vykdymo procese skolininkas turi teisę prašyti vykdomąjį dokumentą vykdančio antstolio atidėti vykdymo veiksmus ar sudaryti taikos sutartį su išieškotoju (CPK 595 straipsnis, 627 straipsnis).

14. Ieškovės atstovas prašo paskirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Lietuvos Aukščiausias Teismas išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė, siekdama Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties, kuria jos atžvilgiu išduotas vykdomasis raštas, apeliacine tvarka peržiūrėjimo, pasielgė akivaizdžiai nesąžiningai, todėl jos elgesys nepripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.

15. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis, kuria buvo išduotas vykdomasis raštas pagal teismo patvirtintą, tačiau atsakovės nevykdomą taikos sutartį, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė