Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-05-22 · Civilinė byla Nr. 2-321/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-22
Bylos Nr.
2-321/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė, Donatas Šernas
Atsakovas
T. A., P. A.
Trečiasis asmuo
M. M.
Ieškovas
S. B., I. B.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-321/2008Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gegužės 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų T. A. , P. A. , P. A. ir trečiojo asmens M. M. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 19 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1699-28/2008 pagal ieškovų S. B. ir I. B. ieškinį atsakovams P. A. , P. A. ir T. A. dėl 2007 m. balandžio 19 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys antstolė J. G. , G. Ž. , K. Ž. , J. T. , G. A. , M. M. .

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai S. B. ir I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams P. A. , P. A. ir T. A. , kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2007 m. balandžio 19 d. turto pardavimo be varžytinių skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, pagal kurį T. A. už 300 000 Lt buvo parduotas 77,78 kv. m. bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją ir grąžinti P. A. ir P. A. ginčo butą, grąžinti T. A. 300 000 Lt, kurie yra antstolės J. G. depozitinėje sąskaitoje, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šiam ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti T. A. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei areštuoti 300 000 Lt, kuriuos T. A. įmokėjo į antstolės depozitinę sąskaitą, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 19 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino, areštavo atsakovui T. A. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Taip pat areštavo į antstolės depozitinę sąskaitą T. A. įmokėtus 300 000 Lt. Teismas nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str., 145 str. 1 d., 1, 2, 3 p.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu tretysis asmuo M. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šias argumentais:

1. Teismas apsiribojo formaliu motyvu, nurodydamas, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

2. Pagal CPK 178 str. šalys turi rodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius jo interesams kylančią tam tikrą grėsmę, dėl kurios būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nesant tokių įrodymų, teismui nebuvo pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo siekti kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros, kad šios priemonės nebūtų nepagrįstos, užtikrintų ir atsakovo teisių bei turtinių interesų apsaugą. Palikus galioti skundžiamą nutartį, būtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai.

Atskiruoju skundu atsakovas T. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartį ir ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, nutaręs areštuoti antstolės depozitinėje sąskaitoje jo įmokėtus 300 000 Lt, nenurodė, kam iš atsakovų tie pinigai priklauso. Pagal CPK 145 str. 1 d. 3 p. galima areštuoti tik pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenims. Teisėjui patvirtinus pardavimo aktą, laikoma, kad turtas parduotas, o jo įmokėti 300 000 Lt už parduotą butą tapo ne jo nuosavybe. Būtų galima manyti, kad pinigai, esantys antstolio depozitinėje sąskaitoje, yra skolininko P. A. nuosavybė. Tačiau išieškojimo procedūra pasibaigė po ginčo buto priverstinio pardavimo ir pardavimo akto patvirtinimo. Todėl į antstolio sąskaitą patekusios lėšos, gautos realizavus skolininko turtą, nepriklauso skolininkui ir turi būti skirstomos tarp išieškotojų.

2. Ieškovai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę jų turtiniams interesams, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Be to, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi siekti kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros.

3. Ieškovai, ne pirmą kartą reikšdami reikalavimą dėl išieškotų 300 000 Lt arešto, trukdo antstoliui įvykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus ir taip piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Atskiruoju skundu atsakovai P. A. ir P. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Laikinųjų apsaugos priemonių suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Nagrinėjamu atveju teismas, areštuodamas ir ginčo butą, ir pinigines lėšas, dvigubai viršijo ieškinio sumą.

2. Piniginių lėšų areštas pažeidžia trečiųjų asmenų interesus. Patekusios į antstolių kontoros sąskaitą lėšos, gautos realizavus skolininko turtą, nebepriklauso skolininkui ir turi būti paskirstomos tarp išieškotojų. Po pinigų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą, atsakovai nebelaikomi pinigų savininkais ir prasidėjo kita sprendimų vykdymo stadija – išieškoto turto paskirstymas išieškotojams. Išieškotojai, kurie įtraukti byloje trečiaisiais asmenimis, negali būti atsakingi už ieškovo ir atsakovo santykius, todėl apribojimai, kurie pritaikyti jiems paskirstytinų piniginių lėšų atžvilgiu negali būti taikomi.

3. Ieškovai yra nesąžiningi ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl jų interesai negali būti ginami procesinėmis priemonėmis. Ieškovai procesinėmis priemonėmis bando užvilkinti vykdymo proceso veiksmus, dėl ko yra pažeidžiami tiek skolininkų, tiek išieškotojų interesai.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į atskiruosius skundus ieškovai S. B. ir I. B. prašo apeliantų atskiruosius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai atmestini.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindu taikyti minėtas priemones yra grėsmė, jog jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.), tai yra minėtų priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką ši aplinkybė preziumuojama ir tuomet, kai ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos ar didelės vertės turto, nes akivaizdu, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Nagrinėjamu atveju pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas. Ieškovai ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 2007 m. balandžio 19 d. turto pardavimo be varžytinių skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, pagal kuri T. A. už 300 000 Lt buvo parduotas ginčo butas ir taikyti restituciją. Pažymėtina, kad teismas areštavo būtent ginčo dalyku esantį, atsakovui T. A. priklausantį, nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti ir paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Neareštavus šio turto ir atsakovui jį perleidus tretiesiems asmenims, būsimo teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Be to, teismas pagrįstai areštavo į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėtus 300 000 Lt. Ieškinio tenkinimo ir restitucijos taikymo atveju, minėti 300 000 Lt turėtų būti grąžinti atsakovui T. A. , todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių šių pinigų atžvilgiu, restitucija negalės būti įvykdyta visa apimtimi. Taigi, kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė ieškinio užtikrinimo priemones, kurios atitinka pareikšto reikalavimo esmę ir yra susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsauga.

Apeliantų argumentai, kad ieškovai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė įrodymų, patvirtinančių grėsmę jų turtiniams interesams ir dėl to nebuvo pagrindo tenkinti jų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrįsti. Kaip minėta, dėl didelės ieškinio sumos yra preziumuojama, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu, todėl kitų įrodymų šiai prezumpcijai patvirtinti nereikalaujama.

Apeliantų T. A. , P. A. ir P. A. nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovų nesąžingumu ir piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, susiję su bylos nagrinėjimo esme. Šie jų argumentai teisiškai nereikšmingi nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kadangi ieškinio pagrįstumo klausimas bus vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant teismo sprendimą dėl ginčo esmės.

Be to, pažymėtina, kad vienas iš pagrindų, kuriuo remiantis ieškovai prašo pripažinti turto pardavimo aktą negaliojančiu, yra tas, kad ginčo butas parduotas už pernelyg mažą kainą. Šia prasme atmestini apeliantų argumentai, kad teismas pažeidė trečiųjų asmenų interesus. Priešingai, jei ši aplinkybė būtų nustatyta, padidėtų trečiųjų asmenų (kreditorių) galimybės gauti didesnį savo reikalavimų patenkinimą.

Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamu atveju, jų taikymą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskiruosiuose skunduose nurodomais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėKonstantinas GurinasDonatas Šernas