- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-29
- Bylos Nr.
- II-61-269/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00676-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Nukentėjusysis
- S. K.
- Institucija
- Vilniaus rajono savivaldybė
- Pažeidėjas
- A. Š.
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui, pareiškėjai A. Š. ir jos įgaliotai atstovei J. G.,
administracinį nusižengimą tyrusiam ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusiam Institucijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiajam specialistui T. D. ir šios administracijos atstovei R. D.,
viešame teismo posėdyje šio teismo rūmų administracinio nusižengimo byloje (toliau-teismo b.l.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1964-10-13, gyv. (duomenys neskelbtini), 2019-09-06 skundą (toliau-skundas) dėl 2019 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinių nusižengimų komisijos (toliau-Komisija) administracinio nusižengimo bylos Nr. ANK-77/19 3.41 (ROIK: 19103630232), (toliau-byla, b.l.) 2019-08-20 nutarimo Nr. SAVAD-41-ANR_N-163-2019 Nr. ANK 2-89 (toliau-nutarimas) teisėtumo ir pagrįstumo, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas T. D. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-41-ANR_P-159-2019 Nr. ANK 77 (toliau-protokolas) A. Š. už tai, kad 2019-03-02 apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) A. Š. priklausantis šuo (juodai baltas), (toliau-gyvūnas) lakstė palaidas ir be pavadėlio pasėkoje šuo užpuolė ir sudraskė K. K. priklausantį jorkšyro terjero veislės šunį vardu P. Tokiu būdu A. Š. kaltinama pažeidusi „Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių“ (toliau-Taisyklės), patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-12-03 įsakymu Nr. A27(1)-2876 (toliau-Įsakymas), 8.9. ir 8.10. punktų reikalavimus ir kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 364 straipsnio 4 dalyje (b.l. 8-9).
Nutarimu A. Š. už aukščiau minėtą nusižengimą pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, paskirta 155 Eur bauda bei nukentėjusiajai S. K. pripažino teisę į civilinio ieškinio dėl 300 EUR turtinės žalos atlyginio patenkinimą civilinio proceso tvarka (b.l. 2-4).
Šalies argumentai
Pareiškėja A. Š. (toliau-Pareiškėja) skundu prašo panaikinti nutarimą bei priimti naują sprendimą byloje, baudą skiriant pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį arba 2 dalį. Pareiškėja nurodo, jog su nutarimu nesutinka, kadangi jis neteisėtas, nepagrįstas. Pateiktame paaiškinime, o taip pat ir posėdžio metu sutiko dalinai su kalte, bet ne visiškai kaip nurodoma nutarime, t.y. pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl to, kad jai priklausantis šuo buvo pabėgęs iš jos aptvertos teritorijos, tačiau nesutinka su tuo, kad jos šuo sudraskė K. K. priklausantį šunį. Jos šuo nėra agresyvus, jis negalėjo įšokti į svetimą teritoriją (per tvorą) ir sudraskyti mažo sudėjimo šunį. Šuo buvo sugautas toli nuo nukentėjusios gyvenamosios vietos. Būdamas sugautas šuo nerodė jokių agresijos požymiu ir laisvai leidosi vedamas namo. Šuo neturėjo jokių kraujo žymiu ant snukio (kas turėjo būti jeigu būtų draskęs šunį). Be to, pažymėjo, kad tą vakarą lakstė ne vienas jos šuo, o visas jų būrys, kitas šuo laisvai galėjo sudraskyti suinteresuoto asmens šunį. Jos manymu nutarimas paremtas prielaidomis, priimtas tik formaliai, paviršutiniškai, neįvertinus bylos aplinkybių ir neatsižvelgiant į ypatingai reikšmingų aplinkybių visumą. Be to pareiškėjos manymu šuns atpažinimas buvo sufalsifikuotas. Visu pirma, liudytojai neva matė šunį 2019 m. kovo 2 d. apie 20:30 val., nors tokiu metu ir paros laiku yra jau tamsu, po 4 mėnesių be vargo atpažinti iš nuotraukų šunį mažai tikėtina. Dėl to kyla klausimas, kaip liudininkai, neva matę vieną kartą prieš 4 mėnesį tamsoje šunį (kuris neva draskė jų augintinį) iš karto atpažino jį iš pateiktų nuotraukų ? Pažymėjo, kad Komisijos pirmininkas neleido šios minties išanalizuoti per posėdį, kas tik patvirtina jos spėjimą dėl komisijos pirmininko šališkumo. Nurodė, kad tyrimo eigoje jokių objektyvių įrodymų, kad nukentėjusios šunį sudraskė būtent jos šuo, be suinteresuotų liudininkų (kurie, sprendžiant iš 2019 m. kovo 2 d. įvykusio pokalbio tarp jos ir nukentėjusios, net nebuvo įvykio vietoje), nėra. Kadangi pripažįsta savo kaltę dėl to, kad jai priklausantis šuo buvo ištrukęs iš voljero, o pagrįstų įrodymų patvirtinančių suinteresuoto asmens pretenziją jos atžvilgiu nėra, tikslinga būtų vertinti šį nusižengimą pagal ANK 346 straipsnio 1 arba 2 dalį. Be to pareiškėja nurodė, kad Komisijos sudėtis neatitiko įstatymų nuostatų, posėdžio metu ji nebuvo informuota apie pasikeitusią Komisijos sudėtį, Komisija neturėjo kvorumo, dėl ko posėdis negalėjo įvykti (teimso b.l. 1-9).
Atsiliepimas
Komisija 2019-10-07 atsiliepime (toliau-atsiliepimas) į skundą prašo ją atmesti kaip nepagrįstą ir nutarimą palikti nepakeistu. Susipažinus su skunde išdėstytais teiginiais nesutinka ir mano, kad A. Š. padarytas administracinis nusižengimas buvo įrodytas byloje surinkta medžiaga. Skunde išdėstyta abejonė dėl šališko nusižengimo tyrimo ir išankstinio nusistatymo neparemta jokiais įrodymais ir turėtų būti vertinama kai deklaratyvūs nepagrįsti A. Š. pamąstymai. Vien tai, jog Komisijos nutarimas nebuvo palankus Pareiškėjai, nėra pagrindas daryti išvadą, jog Komisijos sudėtis neteisėta, o tyrimas atliktas šališkai. byloje yra pateikti žuvusio šuns dokumentai (tą patvirtina ir Komisijos posėdžio garso įrašas), taip pat Nukentėjusiojo asmens prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo, šuns fotonuotraukos. Pabrėžtina, kad šuns žuvimo laikas ir laikas, kuomet pabėgo Pareiškėjos šuo sutampa. Per Komisijos posėdį Pareiškėja pati pripažino, kad jos šuo pabėgo per negilų upelį ir šunį pagavo tik per pusvalandį. Jos akiratyje tą pusvalandį šuo buvo ne visą laiką. Dėl Pareiškėjos keliamų abejonių susijusių su šuns atpažinimu, kad jis buvo organizuojamas jai dalyvaujant, Komisija nesutinka. Pareiškėja buvo kviečiama dėl nukentėjusios skundo nagrinėjimo, o ne į šuns atpažinimą, ką pagrindžia protokolo surašymo data (2019-07-18) ir jos skunde minima data (2019-07-18), kurios sutampa. Viešosios tvarkos skyriaus pareigūno tinkamai atliktą šuns atpažinimą, pagrindžia byloje esantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2019-07-16 atpažinimo protokolas Nr. A33 ( 1 ) -51 ir pridėtos atpažinimo procedūros nuotraukos. Taip pat Pareiškėjos šuns atpažinimo faktą paliudija ir A. K. bei R. K. paaiškinimai. Tai, kad Pareiškėja neužtikrino savo laikomo gyvūno tinkamos priežiūros, ko pasėkoje atsirado pasekmės, patvirtina bylos medžiagos surinkti įrodymai: 2019-03-16 V. K. pareiškimas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK; A. K. paštu atsiųstos sudraskyto šuns nuotrauka ir kitos nuotraukos, kuriose užfiksuota, kad Pareiškėjos šuo bėgioja palaidas ir po 2019-03-02 įvykusio įvykio (2019-07-31), (teismo b.l. 16-43, 80-108).
Institucijos atstovė R. D. teismo posėdžiuose prašo skundą atmesti, palikti nutarimą nepakeistą, laikant, kad įvykis buvo 2019 m. kovo 15 d., todėl prašo ištaisyti klaida (teismo b.l. 59-69, 129-139, 146-148, 159-163).
Teismo posėdyje pareiškėja A. Š. bei jos atstovė J. G. parodė, jog palaiko skundą bei prašo A. Š. veiką kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 1 arba 2 dalį, priimti naują nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą, civilinio ieškinio netenkinti, o taip pat, davė paaiškinimus. Šuo buvo tą dieną pabėgės iš kiemo, tačiau pareiškėja surado ir atvedė namo. Kraujo ant šuns nebuvo (b.l. 35, 57, 69, teismo b.l. 52-55 ¹ , 59-69, 129-139, 146-148, 159-163).
Nukentėjusioji S. K. (toliau-Nukentėjusioji) prašo nutarimą palikti, nurodė, kad įvykis buvo 2019 m. kovo 15 d., matyt brolis rašydamas pareiškimą suklydo. Tai buvo vakare. Ji įvykio nematė, sužinojo paskambinus tėvams, įvykį matė jos tėvai. Kiek žino tai ne pirmas atvejas dėl pareiškėjos šuns nepriežiūros. Kaip pati pareiškėja minėjo, kad kaimynė matė jos pabėgusį šunį. Prašymą dėl žalos atlyginimo palaiko ir prašo tenkinti (teismo b.l. 59-69, 129-139, 146-148, 159-163).
Liudytoja A. K. parodė, kad įvykis buvo 2019 m. kovo 15 d. Tiesiog dėl streso ji suklydo dėl datos pranešant policijai apie įvykį. Tai buvo kažkur apie 18 val., dar buvo šviesu lauke. Jorkšyras vaikščiojo kieme, pastebėjo pro langą didelį baltai - juodą šunį. Tas šuo jorkšyrui griebė už pilvo ir metė link patvorio. Kai jie išėjo, tai tas šuo peršoko ir vėliau iššokęs pagal upelį išbėgo su kitais šuniukais. Visą tą įvykį matė ir jos vyras. Daugiau liudytojai nematė, tik kaimynai gali patvirtini, kad matė A. Š. šunį lakstantį prie jų kiemo. Apie įvykį pranešė policijai. Jorkšyras nebuvo veterinoriumi apžiūrėtas, nes šuo po šuns apdraskimo jau iš karto buvo negyvas. Policijai buvo pranešta kitą dieną, nes ji norėjo gražiai susitarti su Pareiškėja. Prašoma buvo Pareiškėjos, kad atlyginti 300 eurų žalą, nes tiek kainuoja skelbimuose toks šuniukas. A. Š. atsisakė geruoju atlyginti žalą. Per atpažinimą ji ir jos vyras iš krato atpažino tą šunį, kuris mirtinai sužalojo jorkšyras, nes matė jį ne vieną kartą bėgiojusi šalia jų namų (b.l. 31, teimso b.l. 59-69).
Liudytoja K. K. parodė, kad 2019 m. kovo 15 d. vakare atvažiavo pas tėvus. Mama verkė vonioje, šuo buvo be gyvybės ženklų. Tėtis pasakė, kad atbėgęs šuo įšoko į jų kiemą ir perkando jos šuniuką ir numetė. Šuniuko buvo išversti viduriai. Tėtis nufotografavo tuo pačiu metu, veterinorams nevežė, nes jie jau nebūtų padėję. Skrodimas šuniukui nebuvo atliktas. Kitą dieną nuvažiavo pas šuns, kuris sudraskė savininką, pasakė, kad jo šuo buvo pabėgęs. Jau buvo paskambinta policijai ir parašytas pareiškimas. Ji savo šeimos vardu norėjo su A. Š. gražiuoju susitarti. Pareiškėja patvirtino, kad jos šuo buvo pabėgęs iš jo laikymo vietos 2019 m. kovo 15 d. Įvykį matė tėtis. Kai buvo ji atvažiavusi į pareiškėjos kiemą kalbėtis 2019 m. kovo 16 d. ji matė tą šunį ir tai buvo kitą dieną po įvykio 2019 m. kovo 16 d. (teismo b.l. 129-139).
Liudytojas V. K. parodė, kad 219 m. kovo 15 d. jis matė perkastą šunį. Kai jis parašė policijai pareiškimą, kad įvykis buvo 2019 m. kovo 2 d. jis tiesiog suklydo. Iš tikrųjų 2019 m. kovo 15 d. jis grįžo namo, mama verkė, nes mirė šuo. Tėvas matė, kaip perkando šuo iššokęs į jų kiemą. Policijai pranešė 2019 m. kovo 16 d. nes norėjo susitarti su pareiškėja iš pat pradžių gražiuoju. Kadangi tėtis matė šunį kuris mirtinai sužalojo jo šeimos šunį ir tėvui pasakė kaimynai kieno čia šuo. Tą patį vakarą jis nuvažiavo pas A. Š. ir ji pasakė atvažiuoti rytoj ryte ir išsiaiškinsime. Ryte nuvažiavo su sese ir prašė kompensacijos už šunį 500 eurų. Pareiškėja pagalvojo, kad jie atvažiavo ją terorizuoti, gali būti, kad jie kalbėjo ir netaktiškai. Nesusitarius su pareiškėja buvo iškviesta policija (teismo b.l. 129-139).
Liudytojas R. K. parodė, kad 2019 m. kovo 15 d. išleido šuniuką į kiemą. Jo šeimos šuo jokšyras miego vienas vaikščioti jų namų valdos teritorijoje, o jis stebėjo pro langą ir pastebėjo kitą šunį. Paskutinis vaizdas buvo, kad tas šuo kažką paėmė ir numetė jokšyrą. Tai buvo jų šuniukas jokšyras. Matė maždaug 20 -30 metrų atstumu. Jis išbėgo į lauką, nes įsigando, kad toks didelis šuo jų namų valdos teritorijoje ir tada pamatė sužalotą jų jokšyrą. Tas šuo kuris mirtinai sužalojo jokšyrą buvo baltas su juodomis dėmėmis. Jis dalyvavo atpažinime ir atpažino tą šunį, kuris priklauso A. Š.. Jis yra tvirtai įsitikinęs, kad pareiškėjos šuo mirtinai sudraskė jų šuniuką jokšyrą (b.l. 32, teismo b.l. 129-139).
Liudytojas M. D. parodė, kad pažįsta kaimynus K. Sužinojo, kad 2019 m. kovo mėnesį žuvo K priklausantys šuo. Apie tai sužinojo kai jam buvo paskambinta naktį. Kaimynai jam pasakojo, kad buvo atbėgęs didelis baltas šuo ir sudraskė jų šuniuką (teimso b.l. 158-165).
Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rintinės 3-osios kuopos 1-o būrio vyriausiojo patrulio 2019-03-16 tarnybinio pranešimo matyti, jog 2019 m. kovo 16 d. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) A. Š. priklausantis šuo lakstė palaidas ir be pavadėlio pasėkoje šuo užpuolė ir sudraskė K. priklausantį jorkšyro terjero veislės šunį. Pabendravus su A. Š. ji paaiškino, kad neįsitikinusi, kad jos šuo galėjo sukandžioti kaimynų šunį (b. l. 11).
Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešiosios tvarkos skyriaus atpažinimo protokolo Nr. A33 (13)-51 matyti, kad buvo atliktas atpažinimas šuns kuris užpuolė ir sudraskė K. K. priklausantį Jokšyro terjero veislės šunį. Keturiose nuotraukose buvo pavaizduoti šunys tarpusavyje panašūs. 2019-06-20 9.13 val.-9.24 val. A. K. ir R. K. buvo pasiūlyta iš keturių šunų nuotraukų atpažinti pavaizduotą šunį, kuris užpuolė ir sudraskė K. K. praklausantį Jokšyro terjero veislės šunį. A. K. ir R. K. nurodė į nuotrauką Nr. 1, kurioje buvo pavaizduotas A. Š. priklausantis šuo. A. K. atpažino šunį iš baltai juodų vidutinio ilgio plaukų taip pat kaip atpažinimo požymį nurodė rudą dėmę ant dešinės šuns snukio pusės (b.l. 22-30).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos kaltė dėl protokole ir nutarime inkriminuoto nusižengimo įrodyta ir kita bylos ir teismo bylos medžiaga (b.l. 1, 7, 10,12-21, 33, 36-45, 47-51, teimso b.l. 109-128, 141-145, ).
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje
Nutarimas byloje priimtas ne teismo tvarka. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tam institucija privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus byloje, kuriuos institucijos pareigūnas įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Šio straipsnio dalies dispozicija yra tiek nukreipiančioji, tiek blanketinė, pirmiausia nukreipianti į Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, taip pat kitus gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus, t.y. į Taisykles, todėl administracinei atsakomybei kilti būtina nustatyti jų pažeidimą. Be to, šio administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali, o tai reiškia, kad ne tik turi būti nustatytas atitinkamų teisės aktų pažeidimas, bet ir padaryta žala asmens sveikatai ar turtui, kurie būtų susiję priežastiniu ryšiu. Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį (toliau-teisės aktas) gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui (3 punktas), taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (4 punktas). Atitinkama teisės norma įtvirtinta ir Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklėse, patvirtintuose Įsakymo (toliau-teisės aktas) Taisyklių 8.9. ir 8.10. punktuose pagrindu gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. Šių teisės aktų nuostatų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį.
Skundą padavęs – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžiamu nutarimu buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėja skundu prašo minėtą nutarimą panaikinti ir bei priimti naują sprendimą byloje, baudą skiriant pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį arba 2 dalį.
Pagal ANK 569 straipsnį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (ANK 563, 567, 569 straipsniai).
Kaip matyti, teismo byloje protokoline nutartimi nukentėjusiąja (toliau-nukentėjusioji) pripažinta liudytojos K. K. sesuo S. K., nes Žvėryno veterinarijos gydyklos skiepų pažymėjime (toliau-skiepų pažymėjimas) Jokšyro terjero veislės šuns vardu P. pastaroji nurodyta savininke. Nukentėjusioji bei jo šeimos nariai, liudytojai, nuo pat nusižengimo tyrimo pradžios ir per visą teismo bylos nagrinėjimą teisme, nuosekliai teigė, jog 2019 m. kovo 15 d. vakare kaimynės A. Š. didelis baltas šuo lakstė palaidas, pateko į namo kiemą, kur užpuolė ir sudraskė nukentėjusiajai priklausantį jorkšyro terjero veislės šuniuką. Nors nukentėjusioji pati įvykio nematė, tačiau įvykį matė jos tėvas, liudytojas R. K.. Nukentėjusios parodymus patvirtino ir liudytojai A. K. ir R. K., kurie nurodė, kad 2019 m. kovo 15 d. išleido šuniuką į kiemą, stebėjo pro langą ir pastebėjo kitą šunį ir paskutinis vaizdas buvo, kad tas šuo kažką paėmė ir numetė. Tai buvo jų šeimos šuniukas. Matė maždaug 20 -30 metrų atstumu. R. K. išbėgo į lauką, nes įsigando, kad toks didelis šuo yra jų teritorijoje, tada pamatė sužalotą jų jokšyrą. Tas šuo buvo baltas su juodomis dėmėmis. Dalyvavo šie liudytojai atpažinime ir atpažino tą šunį, kuris priklauso A. Š.. Tvirtai įsitikinę, kad būtent A. Š. šuo sudraskė jų šuniuką. Nurodė, kad norėjo susitarti su A. Š. geruoju dėl žalos atlyginimo dėl mirtinai sužaloto šuniuko, tačiau pareiškėja nesutiko su jų nurodytos žalos atlyginimo dydžiu. Liudytojas R. K. per savo kaimyną, liudytoją M. D., kuris matė pareiškėjos šunį šalia savo namų valdos, nustatė, kad šuo kuris mirtinai sužalojo šunį priklauso pareiškėjai. Liudytojo M. D. parodymai atitiko liudytojo R. K. parodymams. Pareiškėja A. Š. nors neprisipažįsta, kad jos šuo galėjo sudraskyti kitą šunį, tačiau nurodė, kad nurodytą dieną jos šuo buvo pabėgęs iš jos kiemo. Iš byloje esančių nuotraukų gyvūnelio dokumento nustatyta, kad pareiškėjai ir jos vyrui S. Š. priklauso kaip nurodyta protokole gyvūnas (šuo vardu Puma, veislė-vidurinės azijos aviganis ir kurio kailio spalva-balta su ruda dėme). Teismas sutinka su atsiliepime išreikšta nuomone, kad vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens poziciją, t. y. jam neigiant, kad jo šuo galėtų užpulti ir sužaloti kitą šunį, vis tik pažymėtina, kad nei teikdamas paaiškinimus, nei apklausiamas Komisijos posėdžio metu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą, kas leidžia pagrįstai teigti, jog sakyti tiesą atitinkamos ANK nuostatos jo neįpareigoja. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti Komisija neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti/ asmens kaltę. Analizuojamu atveju nesant pagrindo netikėti nukentėjusios ir jos šeimos narių, liudytojų parodymais, tikėti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais, kad jo šuo neužpuolė kito augintinio, sprendžiant jo kaltės klausimą, teisinio pagrindo nėra. Iš prijungtų prie bylos ir teismo bylos nuotraukų, liudytojų ir nukentėjusios parodymų nustatyta, kad nukentėjusiajai priklausančio mirtinai sudraskyto šuns nuotrauka buvo padaryta 2019-03-15 18.09 val. Įvertinus byloje ir teismo byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdyje pateiktus pareiškėjo, institucijos atstovės, Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto T. D., nukentėjusiosios ir liudytojų paaiškinimus bei kitus išanalizuotus dokumentus, surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad A. Š. veikoje, yra visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymiai ir A. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, t. y. jog 2019 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) jai priklausantis šuo vardu Puma lakstė palaidas ir be pavadėlio pasėkoje šuo užpuolė ir mirtinai sudraskė S. K. priklausantį jorkšyro terjero veislės šunį vardu P., tuo padarant nukentėjusiajai nežymią turtinę žalą, todėl pareiškėjai, teigiamai charakterizuojančiai ir pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį ankščiau nebaustai, nutarimu paskirtos baudos (toliau-bauda) dydis, nustatant arčiau minimalaus 150 Eur, be administracinio poveikio priemonės-gyvūno konfiskavimo skyrimo, teisėtas ir pagrįstas (ANK 346 straipsnio 20 dalis).
Teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas (ANK 589 straipsnio 1 dalies 82) punktas, 615 straipsnis). Bylą išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškino visas bylos aplinkybes bei priėmė pagrįstą sprendimą, konstatavo ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Nenustatė atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių bei paskyrė nuobaudą – baudą (b.l. 53).
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nutarimas byloje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, o skundas netenkintinas.
Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, nutarime išdėstytas sprendimas nutarti paskirtą 155 Eur baudos mokėjimą išdėstyti į 3 dalis, apmokant visą baudos sumą iki 2019-12-02 panaikintinas, nes byloje nebuvo Institucijai paduotas asmens rašytinis prašymas.
Vadovaujantis ANK 638 straipsnyje, nutartimi ištaisytini nutarime išdėstyti netikslumai dėl nusižengimo laiko ir asmens, kuriam priklausė jokšyro terjero veislės šuo, vardo ir pavardės, įrašų, kurių ištaisymas nekeis nutarimo esmės ir laikytina, kad yra teisingi įrašai laiko-„2019-03-15“ ir vardo ir pavardės-„S. K.“.
2020-01-14 nukentėjusios prašymas dėl 300 Eur turtinės žalos (toliau-žala) atlyginimo (toliau-2020-01-14 nukentėjusios prašymas) pagrįstas skiepų pažymėjimu, skelbimais iš įvairių portalų nustatantys rinkos kainą, veterinarijos išrašais ir kita bylos bei teismo bylos medžiaga. Žalos dydis yra realus. Teismas atmeta pareiškėjos atstovės J. G. paaiškinimą nukentėjusiajai priteisti mažesnį negu 2020-01-14 nukentėjusios prašyme išdėstytą žalos dydį, nes atstovė teismui nepateikė argumentuotų rašytinių įrodymų dėl nukentėjusiajai padarytos žalos dydžio nustatymo kai pastaroji patyrė žalą nutarime nurodytomis aplinkybėmis dėl mirtinai sužaloto gyvūno būtent kurio gimimo data: 2007-08-12. Vadovaujantis ANK 665 straipsnio 1 dalimi, nutarime išdėstytas sprendimas pripažinti K. K., gim. 1991-11-15, teisę į civilinio ieškinio dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo patenkinimą civilinio proceso tvarka panaikintinas, 2020-01-14 nukentėjusios prašymas tenkintinas ir priteistini iš pareiškėjos nukentėjusios naudai 300 Eur turtinei žalai atlyginti, pervedant į jos banko atsiskaitomąją sąskaitą LT18 7044 0600 0795 3483 (b.l. 2-4, teismo b.l. 55-56, 124, 141-145, 152-157, 166).
Nutarčiai įsiteisėjus, dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-byla pridėta prie teismo bylos grąžintinas Komisijai (teismo b.l. 10).
Nutarčiai įsiteisėjus, dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinė laikmena su 2019-08-20 Nr. ANK 1-87 Komisijos posėdžio garso įrašu, saugomas teismo byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (b.l. 7, teismo b.l. 74)
Nutarčiai įsiteisėjus, dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-nukentėjusios pateiktas USB raktas su nuotraukomis grąžintinas šiai nukentėjusiajai (teismo b.l. 144-145).
SEB banke 2019-09-06 mokėjimo nurodymu pareiškėjos sumokėti 30 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžintini pareiškėjai, nes galiojantys ANK nagrinėjant skundus dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nenumato skundo padavusio asmens pareigos paduodant skundą mokėti mokesčius (teismo b.l. 9).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 638 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 665 straipsnio 1 dalimi, -
nutaria:
Netenkinti pareiškėjos A. Š. 2019-09-06 skundo.
Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinių nusižengimų komisijos administracinio nusižengimo bylos Nr. ANK-77/19 3.41 (ROIK: 19103630232) 2019-08-20 nutarime išdėstytą sprendimą, nutarti paskirtą 155 Eur baudos mokėjimą išdėstyti į 3 dalis, apmokant visą baudos sumą iki 2019-12-02, panaikinti.
Vadovaujantis ANK 638 straipsniu, šiame nutarime laikyti, kad teisingi įrašai yra dėl laiko-„2019-03-15“ bei dėl vardo ir pavardės-„S. K.“.
Vadovaujantis ANK 665 straipsnio 1 dalimi, minėtame nutarime išdėstytą sprendimą pripažinti K. K., gim. 1991-11-15, teisę į civilinio ieškinio dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo patenkinimą civilinio proceso tvarka panaikinti.
Nurodytą nutarimą likusioje dalyje palikti nepakeistą.
Nutarčiai įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinių nusižengimų komisijos administracinio nusižengimo bylą Nr. ANK-77/19 3.41 (ROIK: 19103630232) grąžinti šiai Komisijai.
Nutarčiai įsiteisėjus, dokumentą turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinę laikmeną su 2019-08-20 Nr. ANK 1-87 šios Komisijos posėdžio garso įrašu, saugoti teismo byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.
Nutarčiai įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-nukentėjusios S. K. pateiktą USB raktą su nuotraukomis saugomą teismo byloje grąžinti šiai nukentėjusiajai.
2020-01-14 nukentėjusios S. K. prašymą tenkinti ir priteisti iš pareiškėjos A. Š. šios nukentėjusios naudai 300 (trijų šimtų) Eur turtinei žalai atlyginti, pervedant į jos banko atsiskaitomąją sąskaitą LT18 7044 0600 0795 3483.
SEB banke 2019-09-06 mokėjimo nurodymu pareiškėjos A. Š. sumokėtus 30 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai jam grąžinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.