Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Liudmilos Zaborovskos ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Sigitai Brasienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. K., atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Dainiui Jasui, atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo atstovei Miglei Einorytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. I., dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Motyvuojamoji dalis

byloje nustatyta, kad 2008-09-08 Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus A. I. nutarimu Nr. 62-257 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo”, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 142 str., pareiškėjui paskirta nuobauda – atimta teisė vieną mėnesį pirkti maisto produktus, už tai, kad jis 2008-09-05, po rytinio kėlimo, nevykdė nustatytos dienotvarkės reikalavimų, t.y. miegojo lovoje po antklode bei savavališkai atjungė dieninio apšvietimo lempą, į reikalavimą įjungti šviesą bei atsikelti iš lovos nereagavo ir tokiais savo veiksmais pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1 p. (laikytis nustatytos įstaigų tvarkos) ir 2 p. (vykdyti pataisos įstaigos administracijos teisėtus reikalavimus) reikalavimus (b.l. 31).

2008-09-09 pareiškėjas kreipėsi su skundu į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) prašydamas panaikinti 2008-09-08 Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus sprendimą ir nubausti direktorių už pareiškėjo teisių pažeidimą (b.l. 44-45).

2008-09-26 Kalėjimų departamento sprendimu Nr. 2S-3242 pareiškėjui nurodyta, kad nuobauda yra paskirta pagrįstai, jokių pažeidimų pareiškėjo atžvilgiu nenustatyta, todėl panaikinti paskirtos nuobaudos nėra pagrindo (b.l. 43).

Pareiškėjas 2008-10-21 kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2008-09-08 direktoriaus įsakymą Nr. 62-257; 2) panaikinti Kalėjimų departamento 2008-09-26 sprendimą Nr. 25-3242; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 4) nustatyti teisme kokiu tikslu Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo direktoriaus 2008-09-18 įsakymu Nr. 1-87 patvirtintos taisyklės, kurios varžo prigimtines teises (b.l. 2-3).

Nurodė, kad 2008-09-09 Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas V. A. atvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, į kurią pareiškėjas 2008-09-08 buvo etapuotas ir pareiškė, kad pareiškėjui pritaikyta nuobauda – vienam mėnesiui atimta teisė pirkti maisto produktus, nurodė pasirašyti nutarime dėl nuobaudos skyrimo. Pareiškėjo teigimu, skiriant nuobaudą, jam nebuvo pateikti kaltinimai, iš pareiškėjo atimta teisė pateikti rašytinius pasiaiškinimus, buvo pažeistas 2006-01-11 Europos kalėjimų taisyklių skyrius ,,Drausmė ir nuobaudos”. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus 2008-09-08 įsakymas neteisingas, neteisėtas. Dėl minėto įsakymo pareiškėjas 2008-09-09 kreipėsi į Kalėjimų departamentą su skundu, nurodydamas anksčiau paminėtas aplinkybes ir kad 2008-09-04 kreipėsi raštu su skundu į Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direkotorių, nurodydamas, jog elektros laidai netvarkingi ir jog kameroje nėra jokių taisyklių ir dienotvarkės. Pareiškėjo teigimu, iš Kalėjimų departamento gautas 2008-09-26 atsakymas (sprendimas) yra neteisingas, neteisėtas, šališkas, biurokratinis ir turėtų būti panaikintas. Minėtame sprendime nurodyta, kad su pareiškėju kalbėjosi Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas ir pareiškėjas kategoriškai atsisakė teikti pasiaiškinimą raštu. Pareiškėjo teigimu, 2008-09-08 jis buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir negalėjo būti jokio pokalbio, nes Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime jo nebuvo. Minėtame sprendime taip pat nurodyta, kad 2008-09-04 Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas pareiškėjui išaiškino Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo taisykles ir dienotvarkę. Pareiškėjo teigimu, iš rašytinių įrodymų byloje matyti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas įrašė į dokumentus, jog su pareiškėju kalbėtasi apie pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, kuriose, pareiškėjo nuomone, kaip ir dienotvarkėje nėra draudimo dienos metu nuteistajam miegoti arba apsikloti antklode. Toks draudimas, pareiškėjo teigimu, yra tik ,,Suimtųjų, suimtųjų nuteistųjų areštu elgesio taisyklėse”, kurios buvo priimtos 2008-09-18 įsakymu Nr. 1-87, t.y. po taikytos drausminės nuobaudos pareiškėjui. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl to, jog jam nepagrįstai paskirta nuobauda, o 2008-09-18 įsakymu nustatytos taisyklės varžo pareiškėjo teisę į sveiką gyvenimą, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 185 str., todėl yra neteisėtos, neteistingos, pareiškėjas patyrė dvasinį sukrėtimą, stiprų pergyvenimą, nerimą, jautė nepatogumus, diskomfortą, pažeminimą, todėl jam turėtų priteista neturtinė žala.

Per teismo posėdį pareiškėjas prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 18-19). Nurodė, kad pareiškėjas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą atvyko 2008-09-02 iš Pravieniškių 2 - ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos. 2008-09-05 pareiškėjas pažeidė tvarką, už tai buvo nubaustas 2008-09-08 Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus nutarimu Nr. 62-257, kuriuo jam buvo atimta teisė vieną mėnesį pirkti maisto produktus, nes savo veiksmais nuteistasis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. Pareiškėjas nubaustas už tai, kad 2008-09-05 nevykdė įstaigoje nustatytos dienotvarkės, t.y. po rytinio kėlimo ji buvo pastebėtas miegantis lovoje po antklode, savavališkai atjungęs dieninio apšvietimo lempą, nors šviesą jungti turi teisę tik Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo pareigūnai. Nurodė, kad 2007-01-01 Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus įsakymu Nr. 1-4 buvo patvirtinta Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo suimtųjų, nuteistųjų dienotvarkė. Vadovaudamiesi šiuo teisės aktu, suimtieji ir nuteistieji privalo atsikelti 6 val. ir iki 7 val. privalo atlikti rytinį tualetą, pakloti lovą, sutvarkyti kamerą, papusryčiauti. Pareiškėjas minėtos tvarkos nevykdė, į reikalavimą įjungti šviesą ir atsikelti iš lovos jis nereagavo. Atsakovo teigimu, kaip matyti iš surinktos dokumentinės medžiagos, 2008-09-05 po pažeidimo padarymo pareiškėjas buvo iškvietas į Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko kabinetą pokalbiui. Dokumentuose yra užfiksuota, kad per pokalbį nuteistasis elgėsi nemandagiai, tik iš dalies atsakinėjo į pateiktus klausimus, pasiaiškinti raštu atsisakė, o savo kaltę pripažinto tik iš dalies. Todėl, atsakovo teigimu, pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai prieštarauja surinktiems rašytiniams įrodymams. Nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis nebuvo supažindintas su įstaigoje galiojančia tvarka ir kitais teisės aktų reikalavimais, taip pat neatitinka tikrovės, kadangi visose kamerose yra iškabintos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjime galiojančios vidaus tvarkos taisyklės ir suimtųjų, nuteistųjų dienotvarkė. Be to, naujai atvykusieji su jomis supažindinami pasirašytinai. Atsakovo nuomone, 2008-09-18 Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus įsakymas Nr. 1-87 ,,Dėl suimtųjų, nuteistųjų areštu elgesio taisyklių patvirtinimo” nėra susijęs su nuobaudos pareiškėjui paskyrimu, nes buvo priimtas vėliau nei nuobauda paskirta, todėl šioje byloje neturėtų būti ginčijamas jo priėmimo pagrįstumas. Atsakovo teigimu, nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir yra proporcinga padarytam pažeidimui, nutarimas dėl pareiškėjo nubaudimo buvo priimtas teisėtai ir naikinti jo nėra pagrindo.

Per teismo posėdį atsakovo Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimo atstovė prašė skundo netenkinti.

Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 40-42). Be atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo atsiliepime išdėstytų atgumentų, Kalėjimų departamentas nurodė, kad išsamiai ištyrė pareiškėjo 2008-09-09 skundą, kuriame prašoma panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus 2008-09-08 nutarimu Nr. 62-257 paskirtą nuobaudą. Nurodė, kad į pareiškėjo skundą buvo atsakyta laiku, atsakymas pagrįstas teisės normomis, nurodyta apskundimo tvarka, todėl Kalėjimų departamento 2008-09-26 sprendimo naikinti nėra pagrindo. Pažymėjo, kad pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nepateikia jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovo nuomone, surinkti įrodymai patvirtina, kad Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas pareiškėjo teisių nepažeidė, todėl neturtinė žala pareiškėjui nebuvo padaryta.

Per teismo posėdį atsakovo Kalėjimų departamento atstovas prašė skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. I. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 83-84), remdamasis atsakovų atsiliepimuose nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad pareiškėjas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą buvo perkeltas 2008-07-04 Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų direktoriaus nutarimu – perkelti į kamerų tipo patalpas 4 mėnesių laikotarpiui iki 2008-11-04. Pareiškėjas buvo priskirtas drausmės grupei. Nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę bei siuntimas nuobaudą atlikti kalėjime skiriamas tik tiems nuteistiesiems, kurie sistemingai ar piktybiškai pažeidinėja režimą.

Į teismo posėdį trečiasis suinteresuotas asmuo neatvyko.

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas ginčas dėl 2008-09-08 Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus nutarimo Nr. 62-257, Kalėjimų departamento 2008-09-26 sprendimo Nr. 2S-3242 teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad 2006-02-08 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu V. K. yra pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 104 str. (tyčinis nužudymas) ir nuteistas laisvės atėmimu 9 metams, bausmę atliekant pataisos namuose (b.l. 72-81). Pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2 - uosiuose pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. 2008-09-02 Kalėjimų departamento Nuteistųjų perkėlimo (siuntimo) į kitą pataisos įstaigą paskyra nuspręsta pareiškėją perkelti atlikti nuobaudų į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą (b.l. 71). Remiantis byloje pateiktu trečiojo suinteresuoto asmens A. I. atsiliepimo turiniu, nustatyta, kad pareiškėjas buvo perkeltas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą atlikti drausminės nuobaudos 4 mėnesių laikotarpiui. 2008-09-08 Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus nutarimu Nr. 62-257 pareiškėjui paskirta nuobauda – atimta teisė pirkti maisto produktus vieną mėnesį (b.l. 31).

Iš byloje pateiktų Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos Nr. 1 korpuso vyresniojo R. S. ir prižiūrėtojos E. M. tarnybinių pranešimų bei nurodytų asmenų apklaustų teisme liudytojais paaiškinimų (b.l. 33, 34) nustatyta, kad 2008-09-05 pareiškėjas, jam priskirtoje kameroje 380, nevykdė dienotvarkės, t.y. miegojo lovoje po antklode, savavališkai atjungė dieninio apšvietimo lempą, į reikalavimą įjungti šviesą bei atsikelti iš lovos nereagavo.

Bausmių vykdymo kodekso (2006-06-01 redakcija Nr. IX-994) 110 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos teisėtus reikalavimus. Byloje yra pateikta 2007-01-10 Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus įsakymu Nr. 1-4 patvirtinta Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo suimtųjų, nuteistųjų dienotvarkė (toliau – Dienotvarkė), kuri galiojo pareiškėjo nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu (b.l. 24-27). Minėtoje dienotvarkėje yra numatyta, kad nuteistieji keliasi 6 val., nuo 6 iki 7 val. laikas skiriamas rytiniam tualetui, lovų klojimui, kamerų tvarkymui ir pusryčiams. Minėtoje dienotvarkėje taip pat numatyta, kad apie kėlimosi ir miego laiką nuteistieji įspėjami, įjungus 5 sekundėms sutartinį skambutį. Pareiškėjas nurodė, kad su minėta tvarka jis supažindintas nebuvo. Pareiškėjo teiginiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Kaip matyti iš byloje pateikto Nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais registracijos žurnalo išrašo (b.l. 29), pareiškėjas buvo paskelbęs bado akciją ir apie tai su juo buvo kalbėta, pokalbio metu jam taip pat išaiškintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, pareiškėjo teisės ir pareigos bei dienotvarkės reikalavimai. Įrašas patvirtintas pareiškėjo parašu (b.l. 29). Tai, kad pareiškėjas atisakė pasirašyti raštišką įsipareigojimą, kuriame nurodyta, kad jis yra su vidaus tvarkos taisyklėmis ir dienotvarkės reikalavimais susipažinęs ir įspėtas apie galimą atsakomybę, nelaikytina, jog pareiškėjas su jomis supažindintas nebuvo. Taigi pareiškėjas apie Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime taikomą tvarką žinojo ir buvo su ja supažindintas, tačiau savavališkai atsisakė jos laikytis ir tuo pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 ir 2 punktų reikalavimus.

Nėra pagrįsti pareiškėjo argumentai, jog minėtas dienotvarkės reikalavimas atsikelti nustatytą valandą prieštarauja įstatymo reikalavimams ar pažeidžia pareiškėjo teises, kad pareiškėjas negali laikytis tokio reikalavimo dėl sveikatos problemų ar dėl kitų objektyvių priežasčių. Dienotvarkės nustatymas reikalingas yra tvarkos palaikymui. Laisvės atėmimo bausmės vienas iš taikomų apribojimų ypatumų ir yra tai, jog asmuo, kuriam yra atimta laisvė, privalo lakytis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos.

Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad po padaryto pažeidimo su juo kalbėta nebuvo, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti rašytinius paaiškinimus ir skiriant drausminę nuobaudą buvo pažeistas 2006-01-11 Europos kalėjimo taisyklių skyrius ,,Drausmė ir nuobaudos”.

Iš byloje pateikto Nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais registracijos žurnalo išrašo (b.l. 30), Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko V. A. 2008-09-08 pažymos Nr. 53-302 ,,Dėl nuteistojo V. K.” (b.l. 36), Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko V. A. 2008-10-14 pažymos Nr. 24-1342 (b.l. 38) nustatyta, kad po pareiškėjo padaryto pažeidimo, t.y. 2008-09-05 su pareiškėju bendravo V. A.. Iš minėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas pats bendravo nenoriai, elgėsi nemandagiai, tik iš dalies atsakydavo į jam užduodamus klausimus, pasiaiškinti raštu atsisakė. Dėl pareiškėjo atsisakymo pasiaiškinti raštu 2008-09-05 užpildytas protokolas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas raštu pateikti pasiaiškinimą atsisakė (b.l. 37). Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad su juo kalbėta nebuvo, nes jis tuo metu buvo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, neatitinka tikrovės. Kaip nustatyta iš byloje esančios medžiagos, su pareiškėju buvo kalbėta 2008-09-05, t.y. pažeidimo padarymo dieną, o pareiškėjas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę etapuotas tik 2008-09-08 (b.l. 7). Pareiškėjo teiginio, kad jis 2008-08-04 pateikė skundą Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriui, kuriame be kitų aplinkybių nurodė, kad kameroje nėra pataisos įstaigos taisyklių ir dienotvarkės, nepatvirtina minėto pareiškėjo skundo turinys, nes jame nėra nurodyta minėta aplinkybė (b.l. 10).

2006-01-16 Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ yra nustatomi tam tikri rekomendaciniai kriterijai, kuriais vadovautis siūloma valstybių narių vyriausybėms įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje bausmių vykdymo sistemos srityje. Pareiškėjo skunde paminėtame skyriuje ,,Drausmė ir nuobaudos” 57.1 p. nurodyta, kad drausmės pažeidimu gali būti laikomas tik toks elgesys, kuris gali kelti grėsmę tinkamai tvarkai, saugumui ar apsaugai, o 60.2. p numatyta, kad bet kokios nuobaudos griežtumas turi atitikti pažeidimo rimtumą. Taip pat minėtame skyriuje išvardintos teisės, kurios turėtų būti suteikiamos nuteistajam, jam skiriant drausminę nuobaudą, nurodyta, kokios nuobaudos nuteistiesiems neturėtų būti skiriamos apskritai, t.y. tokios, kurios gali žeminti asmens garbę ir orumą. Nagrinėjamoje byloje jokių minėtos Rekomendacijos pažeidimų nenustatyta.

Kaip jau minėta, pareiškėjui nuobauda paskirta už tai, kad jis nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos. Bausmių vykdymo kodekso 142 str. įtvirtintos galimų skirti nuobaudų rūšys, kurių viena - draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktus (Bausmių vykdymo kodekso 142 str. 1 d. 3 p.). Minėta nuobauda gali būti skiriama tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu (Bausmių vykdymo kodekso 143 str. 1 d.). Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (Bausmių vykdymo kodekso 142 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad po pažeidimo padarymo su pareiškėju buvo kalbėtasi, jam buvo suteikta teisė pateikti pasiaiškinimą, tačiau pareiškėjas šios teisės atsisakė. Atsižvelgiant į pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos rūšį ir trukmę, laikytina, kad ji yra proporcinga padarytam pažeidimui. Bausmių vykdymo kodekso 143 str. 4 d. numatyta, kad nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. Byloje nustatyta, kad dienotvarkės pažeidimą pareiškėjas padarė 2008-09-05, o nuobauda Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus nutarimu jam paskirta 2008-09-08, t.y. laikantis nustatytų nuobaudos skyrimo terminų. Bausmių vykdymo kodekso 143 str. 8 d. įtvirtinta, kad nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Pareiškėjas turėjo galimybę priimtą nutarimą skųsti ir minėta teise pasinaudojo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Suimtųjų, nuteistųjų, nuteistųjų areštu taisyklės, kuriose įtvirtinta pareiga griežtai laikytis dienotvarkės, į patalpą įėjus pareigūnui, ne dienotvarkėje numatytu miego laiku, atsistoti, uždengti ar savavališkai atjungti gyvenamosiose patalpose įrengtas apšvietimo lempas ir kt. priimtos 2008-09-18, t.y. jau pareiškėjui paskyrus drausminę nuobaudą. Nurodytų taisyklių nebuvimas, skiriant drausminę nuobaudą pareiškėjui, nepaneigė pareiškėjo pareigos laikytis nustatytos dienotvarkės. Todėl atsakomybė pareiškėjui kilo ne už minėtų taisyklių, bet už nustatytos dienotvarkės pažeidimą, todėl pareiškėjo argumentai dėl 2008-09-18 Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus įsakymo Nr. 1-87, kuriuo minėtos taisyklės patvirtintos, pagrįstumo, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo reikalavimas nustatyti teisme kokiu tikslu Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo direktoriaus 2008-09-18 įsakymu Nr. 1-87 patvirtintos taisyklės, kurios varžo prigimtines teises, gali būti suprantamas kaip prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 2 str. 13 d., 18 str. 2 d. 1 p., 110 str.). Šis pareiškėjo prašymas negali būti patenkintas dėl to, kad prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla, nes taisyklės nebuvo priimtos pareiškėjo ginčijamo pažeidimo padarymo metu ir pareiškėjas nebuvo nubaustas už šių taisyklių pažeidimą (ABTĮ 111 str. 2 d. 1 p.).

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad 2008-09-08 Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus nutarimas Nr. 62-257 yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę skirti nuobaudas, todėl skundžiamo nutarimo naikinti nėra pagrindo.

Byloje nustatyta, kad 2008-09-09 pareiškėjas kreipėsi su skundu į Kalėjimų departamentą, prašydamas panaikinti 2008-09-08 Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus sprendimą ir nubausti direktorių už pareiškėjo teisių pažeidimą (b.l. 44-45). 2008-09-26 Kalėjimų departamento sprendimu Nr. 2S-3242 pareiškėjui nurodyta, kad jokių pažeidimų pareiškėjo atžvilgiu nenustatyta, todėl panaikinti paskirtos nuobaudos nėra pagrindo (b.l. 43).

Byloje yra pateiktas skundžiamas 2008-09-26 Kalėjimų departamento sprendimas, iš kurio matyti, kad jame nustatytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir nagrinėjamoje byloje, t.y. nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė pataisos įstaigos vidinės tvarkos, dėl ko jam pagrįstai paskirta drausminė nuobauda. Minėtas sprendimas priimtas, laikantis teisės aktų reikalavimų, remiantis pateiktais įrodymais, jame išanalizuotos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, nurodytos pareiškėjo pažeistų teisės aktų nuostatos ir sprendimo apskundimo tvarka. Todėl laikytina, kad priimtas 2008-09-26 Kalėjimų departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad nepagrįstas nuobaudos paskyrimas, neteisėti pareigūnų veiksmai jam sukėlė didelį dvasinį sukrėtimą, stiprų jaudinimąsi, nerimą, nepatogumą, diskomfortą, pažeminimą.

Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 49 str., turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.).

Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.

Byloje nustatyta, kad nuobauda pareiškėjui yra paskirta teisėtai ir pagrįstai. Nenustačius byloje neteisėtų atsakovų veiksmų, nėra būtinų sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio) deliktinės atsakomybės atsiradimui ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.