- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-05-12
- Bylos Nr.
- 1A-298-508-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 23-1-00669-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Emilija Akelienė
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Nuteistasis
- L. M.
- Advokatai
- Vitalija Smolenskienė
Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-298-508/10
2010 m. gegužės 12 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nukentėjusiajai V. S., nuteistojo L. M. gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. ir jo gynėjos advokatės Vitalijos Smolenskienės apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-17 nuosprendžio, kuriuo L. M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal LR BK 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikotarpis, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2009-09-08 iki 2010-02-17. Iš L. M. priteista nukentėjusiajai V. S. 242 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. M. pagal LR BK 149 str. 1d. nuteistas už tai, kad 2009-09-02 apie 1 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Nemajūnų pl., Kaune, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su V. S., jėga už kojos ją išsitempė iš automobilio, pargriovė ant žolės ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą, t. y. pagrasinęs pasmaugti, jėga nuplėšė apatines kelnaites, tokiais veiksmais įbaugino V. S. ir palaužė jos pasipriešinimą, po ko vieną kartą vaginaliniu būdu lytiškai santykiavo su V. S. prieš jos valią.
Šalies argumentai
Nuteistasis L. M. apeliaciniu skundu prašė sušvelninti paskirtą bausmę. Skunde nurodė, kad skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis anksčiau neteistas, kad merginos atžvilgiu prievarta naudojama nebuvo, ji pati sutiko su juo turėti lytinius santykius, jis nebuvo girtas. Kaltės neginčija, tačiau neįvertinus švelninančių atsakomybę aplinkybių, paskirta per griežta bausmė.
Nuteistojo L. M. gynėja advokatė apeliaciniu skundu prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-17 nuosprendį pakeisti dėl neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręsto civilinio ieškinio. Skunde prašoma pripažinti L. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, taip pat aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiosios elgesys (LR BK 59 str. 1 d. 2 p., 6 p.), atitinkamai paskirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, skaičiuojant nuo LR BK 149 str. 1 d. sankcijoje numatyto vidurkio ir sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą 10000 Lt neturtinę žalą nukentėjusiajai. Nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas pažeidė LR BK 61 str. 1 d. reikalavimus, ignoravo nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir neįvertino kiekvienos jų reikšmės. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme L. M. kaltu prisipažino dalinai, pačios nusikalstamos veikos neneigė. Dalinai prisipažino tik dėl to, kad neprisiminė lytinio akto pabaigos. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė. Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiosios elgesys, tai patvirtina pačios V. S., liudytojo M. P., nuteistojo parodymai. Esant vienai atsakomybę sunkinančiai ir dviems lengvinančioms aplinkybėms, teismas motyvuotai turėjo parinkti švelnesnę bausmę, skaičiuojant nuo LR BK 149 str. 1 d. sankcijoje numatyto vidurkio. Teismo priteista 10000 Lt neturtinė žala prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Teismas teisingai vertino itin neatsargų nukentėjusiosios elgesį iki nusikaltimo padarymo, bet nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas neatsižvelgė į L. M. turtinę padėtį, į tai, kad jis nedirba, neturi santaupų, jokio nekilnojamo ar vertingo kilnojamo turto, tad atlyginti priteistą 10000 Lt sumą nėra jokios galimybės.
Atsiliepimas
Nukentėjusioji V. S. atsiliepime į nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinius skundus prašė jų skundus atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-17 nuosprendį palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jai priteistas neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką. L. M. prievartiniu aktu ir grasinimais nužudyti pažeidė jos seksualinio apsisprendimo laisvę ir padarė jai didelę neturtinę žalą, pasireiškusią stipriais dvasiniais išgyvenimais, nerviniu stresu, nežymiu kūno sužalojimu. Teismo priteistas neturtinės žalos dydis ir taip jau yra keliskart mažesnis už jos prašytą sumą, todėl priteistos žalos sumažinimas neabejotinai reikštų jos, kaip nukentėjusiosios, pažeistų interesų nuvertinimą.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusią jos ir nuteistojo apeliacinius skundus tenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusiąją, prašiusią apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Nuteistasis ir jo gynėja neginčija kaltės dėl LR BK 149 str. 1 d. nusikaltimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje gynėja pateikė finansinius dokumentus, kurie pažymi apie pilnai atlygintą žalą nukentėjusiajai pagal nuteistojo valią, tai patvirtinus ir nukentėjusiajai.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo L. M. nusikalstamą veiką pagal LR BK 149 str. 1 d., bei pagal tuomet buvusias aplinkybes bausmę paskyrė teisingai, tačiau apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus naujai aplinkybei – pagal nuteistojo valią nukentėjusiajai pilnai atlyginta turtinė žala ir neturtinė žala, kas buvo padaryta po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo bei iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio, atitinkamai pripažįstant tai atsakomybę švelninančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), todėl nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės ( LR BPK 328 str. 2 p.), paskirtoji bausmė švelnintina.
Nuteistojo skunde nurodyta, kad teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes jam nebuvo atlikta jokia ekspertizė. Pažymėtina, kad apsvaigimas nuo alkoholio paprastai nustatomas medicininės apžiūros metu vadovaujantis galiojančiais teisės aktais (Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Žin., 2006, Nr. 56‑2000), Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodika, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (Žin., 2006, Nr. 71-2641). Tačiau apsvaigimas nuo alkoholio gali būti nustatomas ir kitais duomenimis, pavyzdžiui, liudytojų, nukentėjusiųjų tiesiogiai bendravusių su kaltininku iki įvykio ar po jo, parodymais ir pan. LR BPK nenustato kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų, todėl apsvaigimas nuo alkoholio įrodinėjamas pagal bylos duomenų pripažinimo įrodymais taisykles. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teisme apklausta nukentėjusioji V. S. patvirtino, kad Studentų gatvėje esančioje gėrimų parduotuvėje L. M. nusipirko 3-4 butelius alaus, kuriuos gėrė prie Zoologijos sodo. Liudytojas M. P. teisme parodė, kad L. M. pirko porą butelių alaus, kuriuos gėrė prie Zoologijos sodo. O ir pats kaltinamasis teisme parodė, kad prieš kviesdamas nukentėjusiąją susitikti, buvo išgėręs 4-5 butelius alaus, nuvažiavus prie Kauno marių nukentėjusioji gėrė šampaną, o jis gėrė alų. Be to, dar ikiteisminio tyrimo metu L. M. nurodė, jog su Mariaus vairuojamu automobiliu parvežė nukentėjusiąją namo, kokiu adresu neprisimena, nes buvo neblaivus, jau buvo išgėręs 6 butelius 5 procentų stiprumo alaus. Nepavykus susitarti dėl vakaro praleidimo su kitomis merginomis, jis paskambino nukentėjusiajai ir šiai sutikus, nuvažiavo į gėrimų parduotuvę, kur jai nupirko šampano, o sau dar 4 butelius 5 procentų stiprumo alaus. Nuvažiavus prie Kauno marių, nukentėjusioji gėrė šampaną, o jis alų. (1 t., b.l. 117).
Nors L. M. apsvaigimas nuo alkoholio ir nebuvo nustatinėjamas medicininės apžiūros metu, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiosios, liudytojo ir paties kaltinamojo parodymais neginčijamai nustatytas faktas, kad prieš padarant nusikaltimą L. M. vartojo alkoholinius gėrimus ir nusikaltimo darymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, netgi neatsimena esminės įvykio aplinkybės, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę pagrįstai pripažino kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal LR BK 60 str. 1 d. 9 p.
Nepagrįstas ir kitas apelianto teiginys, kad jis prieš nukentėjusiąją prievartos nenaudojo. Teisme apklausta nukentėjusioji V. S. parodė, kad L. M., sugriebęs už kojos, ištempė ją iš automobilio, pargriovė ant žolės, nuplėšė kelnaites, užkėlė jos kojas sau ant pečių ir atliko prievartinį lytinį aktą. Tokius pačius parodymus ji davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 79-80). 2009-09-02 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 3048/09(02) nurodyta, kad V. S. konstatuota odos nubrozdinimai šlaunyse, poodinė kraujosruva nugaroje, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais trijų ir daugiau trauminių poveikių pasekoje ir šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 71-72). Kaip matyti iš 2009-09-02 įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vietoje buvo rastos suplėšytos apatinės kelnaitės (1 t., b.l. 6-11), jos apžiūrėtos kaip daiktinis įrodymas ir nustatyta, kad jos perplėštos per pusę (1 t., b.l. 51-54). Be to, 2009-09-22 parodymų patikrinimo vietoje metu L. M. nurodė vietą, kurioje vietoje jis ištempė nukentėjusiąją iš automobilio, pargriovė ant žolės, pakėlė suknelę, nuplėšė apatines kelnaites, nurodo, kad mergina prašė paleisti ją, tačiau jis ją užgulė, išsitraukė savo varpą, norėdamas patenkinti lytinę aistrą, tačiau mergina spurdėjo ir jam nepavyko to padaryti (1 t., b.l. 123-128). Šių įrodymų pagrindu darytina pagrįsta išvada, kad nukentėjusiosios atžvilgiu prievarta buvo naudojama, jos atžvilgiu buvo atliktas prievartinis lytinis aktas.
Šalies argumentai
Nuteistasis L. M. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis anksčiau neteistas. Priešingai, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas į tai atsižvelgė ir nuosprendyje nurodė, kad L. M. teisiamas antrą kartą, tačiau ankstesnis teistumas išnykęs ir kaltinamasis laikomas neteistu. Taigi, ši aplinkybė teismo buvo vertinama, tačiau vien jos nepakako švelnesnės bausmės skyrimui, kadangi bausmė asmenims skiriama atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus LR BK 54 str. 2 d.
Gynėjos apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nepripažino L. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jog jis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiosios elgesys.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš bausmės individualizavimo sąlygų, numatytų bendruosiuose bausmės skyrimo pagrinduose (LR BK 54 str.). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, šis prisipažinimas gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas prisipažino ikiteisminio bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Jei nagrinėjant bylą teisme, skirtingai nei ikiteisminiame tyrime, asmuo pradeda neigti nusikalstamos veikos padarymą, keičia parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, ši aplinkybė nepripažintina lengvinančia. Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. M. savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 149 str. 1 d. padarymo, pripažįsta tik iš dalies. Teisme jis parodė neprisimenąs, ar pavyko varpą įvesti į makštį, mano, kad nepavyko. Ikiteisminio tyrimo metu L. M. kaltu prisipažino taip pat tik iš dalies ir davė tapačius parodymus (1 t., b.l. 117,119,121, 122). Gynėja savo apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad jos ginamasis kaltu prisipažino dalinai. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė nustatoma tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teisme L. M. parodė, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau teisėjų kolegija nuomone, nuoširdus gailėjimasis neįmanomas pilnai nepripažinus savo kaltės. Kadangi byloje esančių įrodymų visetas patvirtina L. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 149 str. 1 d., o jis pats savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Jei veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, tai yra aplinkybė, apibūdinanti objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas. Ši aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Provokuojančiu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu arba kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numanyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą atsižvelgė į itin neatsargų nukentėjusiosios elgesį iki nusikaltimo padarymo, tačiau jos elgesys nebuvo vertinamas sprendžiant L. M. kaltės klausimą ar individualizuojant bausmę nuteistajam. Pats L. M. teisme patvirtino, kad nukentėjusioji nenorėjo su jais važiuoti prie Kauno marių, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas M. P.. Nukentėjusioji V. S. parodė, kad užsirašė automobilio valstybinį numerį, ji nesutikusi su vaikinais važiuoti prie Kauno marių, tačiau pagalvojusi, kad prie Pažaislio vienuolyno aikštelė yra filmuojama, persigalvojo. Ji neneigia, kad ji išgėrė šampano, o L. M. gėrė alaus, kad buvo kalbama apie jos krūtinę, tačiau parodo, kad krūtinės liesti vaikinams neleido, ji nebuvo girta. Nors kaltinamasis ir liudytojas M. P. tvirtino priešingai, jų parodymai vertinami kritiškai, kaltinamojo atžvilgiu kaip asmens, siekiančio išvengti baudžiamosios atsakomybės ir liudytojo atžvilgiu, kaip asmens, turinčio subjektyvų suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi kaltinamasis yra jo draugas. Kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių L. M. ir M. P. tokius parodymus, byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms nukentėjusiosios V. S. elgesys nelaikytinas tiek provokuojančiu ar rizikingu, kad būtų galėjęs išprovokuoti L. M. padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja informavo, kad turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajai yra atlyginta, pateikė tai patvirtinančius dokumentus, todėl atsisako skundo dalyje dėl civilinio ieškinio sumažinimo ir prašo jo nenagrinėti. Nukentėjusioji V. S. patvirtino, kad jai yra atlyginta teismo nuosprendžiu priteista 242 Lt turtinė ir 10000 Lt neturtinė ir žala. Kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 3p). Žalos atlyginimo motyvai gali būti įvairūs, tačiau svarbiausia, kad kaltininkas šiuos veiksmus padaro savo noru arba tai padaryta jo valios įtakoje. Kaip matyti iš gynėjos pateiktų kvitų ir jos paaiškinimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, ji bendravo su nuteistuoju, kuris gailisi dėl nusikaltimo, pagal nuteistojo valią pervesti pinigai nukentėjusiajai (2 t., b.l. 78-79), lėšų pervedimą atliko nuteistojo tėvai, pripažintina, kad L. M. žalą atlygino savo noru, nes jam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, jis yra izoliuotas, už jį tai padarė šeimos nariai. Ši aplinkybė teigiamai apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir parodanti besitaisantį jo požiūrį.
Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra aplinkybė, parodanti teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. Lengvinančios aplinkybės buvimas leidžia teismui pagal taikomo straipsnio sankcijos ribas paskirti švelnesnę bausmės rūšį ar jos dydį. LR BK 61 str. reglamentuoja bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmė dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas nustatė L. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), apeliacinės instancijos teismas nustatė ir jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad savo noru atlygino padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Skiriant bausmę pirmosios instancijos teismas jau vertino LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai jų nevertina, tačiau pažymi, kad jeigu nustatomos ir atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo pobūdį, faktines bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, sprendžia, kurios iš jų yra reikšmingesnės skiriant bausmę. Šiuo atveju reikšmingesnė aplinkybė bausmės skyrimui yra žalos atlyginimas nukentėjusiajai, nei buvęs nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio. Nukentėjusiajai buvo iš anksto žinomas L. M. neblaivumas, ir vėl susitikus bendraujant abu vartojo alkoholį, nukentėjusioji su anksčiau nepažįstamais asmenimis nakties metu važiavo į nuošalesnę vietą, tai buvo konstatuota ir įvertinta nuosprendyje kaip itin neatsargus nukentėjusiosios elgesys. Skiriant bausmę įvertintina ir tai, kad darant nusikaltimą L. M. panaudotas fizinis smurtas pasireiškė be smūgių sudavimo ar kitokių sunkesnių sveikatos sužalojimų nukentėjusiajai, nusikaltimas netruko ilgai.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, kad nukentėjusiajai atlyginta padaryta žala, kas pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, yra pagrindas paskirtą bausmę švelninti, todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė negu LR BK 149 str. 1 d. sankcijos vidurkis. Naikintina nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl civilinio ieškinio tenkinimo, kadangi žala atlyginta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2p., 328 str. 2 p.,
nusprendė:
nuteistojo L. M. ir jo gynėjos advokatės Vitalijos Smolenskienės apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nuosprendį – L. M. pagal LR BK 149 str. 1 d. nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2010-02-17.
Vadovaujantis LR BK 66str., į bausmės laiką įskaičiuoti kardomojo kalinimo laikotarpį 2009-09-08 – 2010-02-17.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo.
Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.