- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-15
- Bylos Nr.
- A2.11.-2981-1015/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01503-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Pažeidėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 2.12.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad 2016 m. sausio 20 d., apie 20.00 val., Rodūnios kelias g. 2, Vilniuje, būdamas oro uosto teritorijoje elgėsi agresyviai, įžeidžiančiai kalbėjo su viešo saugumo pareigūnu necenzūriniais žodžiais, nevykdė teisėtų viešo saugumo pareigūno reikalavimų nutraukti neteisėtą veiką, ir tuo, kaip nurodyta protokole, jis padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Teismo posėdžio metu A. B. neprisipažino kaltu dėl pažeidimo. Paaiškino, kad nurodytą dieną ėjo iš darbo su kolega, turėjo leidimą, bet jį buvo ne pasikabinęs ant kaklo, o laikė rankoje. Ėjo karininkas, paklausė, kur leidimas, jis parodė leidimą. Tada karininkas paklausė, ar žino, kur turi būti leidimas, pasakė, kad leidimas turi būti matomoje vietoje, ant kaklo, jis (A. B.) atsakė, kad gerai. Karininkas pasakė, kad įformins, jog neteisingai kabėjo leidimas, iškvietė automobilį. Nurodo, kad jo elgesys buvo normalus, necenzūrinių žodžių nevartojo, nesupranta, kodėl tas pareigūnas galėjo taip pasakyti.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. B. nurodė, kad dirba Viešojo saugumo tarnyboje, vykdydamas savo pareigas, sausio 20 d., apie 20 val. ėjo link pasikeitimo vietos, pastebėjo du einančius asmenis, ant vieno asmens nematė leidimo ant krūtinės, kas privaloma pagal vidaus taisykles, priėjo arčiau, pamatė, kad leidimas kabo tarp jų. Priėjus prie piliečio, prisistatę, paprašė parodyti leidimą, o pilietis atsakė – „što tibie, niechui dielat?“. Dėl to jis nustebo, nes iki šiol tokio atvejo nebuvo, pranešė viršininkui, kol jis atvyko, toliau stovėjo, nieko nesakė, asmuo pabandė nueiti, o jis pasakė, kad pokalbis nėra baigtas ir neleido eiti. Asmuo rusiškai kažką aiškino. Jis dar kažką norėjo pasakyti, o asmuo pasakė: „što baran“. Atvykus pareigūnams, nuėjo į sargybinę, surašė tarnybinius – vieną vietos saugumui dėl leidimo, o kitą teismui. Atvykus pareigūnams, medžiagą perdavė jiems. Nurodė, kad per 5 metus darbo oro uoste tai buvo pirmas toks atvejis, kai žmogus taip agresyviai reagavo.
Liudytoju apklaustas V. J. nurodė, kad su A. B. yra pažįstamas, dirba su juo kartu. Įvykio metu jis ėjo su A. B. po darbo, priėjo apsaugos darbuotojas, pareikalavo leidimo, A. B. leidimą laikė rankoje. Apsaugos darbuotojas pasakė, kad leidimas turi būti matomoje vietoje, pasakė, kad viskas aišku, iškvietė automobilį. Parodė, kad jis negirdėjo keiksmažodžių, kai A. B. kalbėjo su apsaugos darbuotoju.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. B. buvo surašytas pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 187 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, o šio straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už, be kita ko, teisėto viešojo saugumo pareigūno nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.
Teismas pirmiausia pažymi, jog, kaip išplaukia iš administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos pažeidimo esmės, A. B. iš esmės kaltinamas tuo, kad jis su viešojo saugumo pareigūnu kalbėjo necenzūriniais žodžiai, nevykdė jo teisėtų reikalavimų nutraukti neteisėtą veiką, taigi tokio pobūdžio pažeidimo sudėtis yra įtvirtinta ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, o ne 187 straipsnio 1 dalyje, kaip kad nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo medžiagos, A. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą iš esmės grindžiama Viešojo saugumo tarnybos Vilniaus dalinio 5-osios kuopos 3-iojo būrio jaunesniojo specialisto, vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio A. B. parodymais. Pažymėtina, kad A. B. parodymai pripažintini nuosekliais – tiek 2016 m. sausio 20 d. surašytame tarnybiniame pranešime, tiek ir teismo posėdžio metu jis nuosekliai parodė įvykio aplinkybes. Tačiau tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad taip pat ir A. B. tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu nurodė, kad nekonfliktavo su pareigūnu, tiek ir teismo posėdžio metu nuosekliai paaiškino, kad su pareigūnu kalbėjo normaliai, neigė sakęs administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus žodžius. Liudytoju apklaustas V. J., įvykio metu buvęs su A. B., taip pat nurodė, kad A. B. normaliai bendravo su apsaugos darbuotoju, taip pat kad jis negirdėjo keiksmažodžių, A. B. bendraujant su apsaugos darbuotoju. Taigi teismas, atsižvelgdamas į šiuos duomenis, vertina, kad yra kilusių abejonių dėl A. B. kaltės padarius veiką, apibrėžtą administracinio teisės pažeidimo protokole.
Teismų praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad asmuo kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (pvz., Lietuvos A. T. 2015 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-66-697/2015 ir kt.).
Taigi asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas neabejotinai nustačius jo kaltę dėl padaryto pažeidimo, savo ruožtu visos kilusios abejonės traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl teismas, atsižvelgdamas į pastarąjį principą, vertina, kad nagrinėjamu atveju byloje yra kilusių abejonių dėl A. B. kaltės, padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, o galimybių pašalinti šias abejones, renkant naujus įrodymus, nagrinėjamu atveju teismas nemato. Todėl atitinkamai darytina išvada, kad nėra surinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių A. B. kaltę padarius administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą veiką, t. y. pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje (protokole nurodyta ATPK 187 str. 1 d.), todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 250 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Administracinio teisės pažeidimo bylą A. B. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje (administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje), nutraukti, nesant įvykio ir sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.