- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- 1-1014-1165/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29298-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė
- Kaltinamasis
- J. O.
- Nukentėjusysis
- D. Š.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis aukštąjį išsilavinimą, bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ten pat, teistas Kauno apylinkės teismo 2008 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. O. mušdamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis 2021 m. rugpjūčio 24 d., apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, prie buto, pažymėto (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia kumščiu sudavė mažiausiai du smūgius nukentėjusiajai D. Š. į galvos sritį, taip jai padarydamas galvos sumušimą ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šiais savo veiksmais J. O. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis J. O. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažįsta, ir paaiškino, kad konfliktas įvyko, nes nukentėjusioji yra toks žmogus, kuriam visi kliudo. Jis negeria daugiau kaip 18 metų, taip pat nerūko, augino sūnų, o žmona mirusi. V. J. namuose rūkė. Į įvykio vietą atvyko policija ir nustatė, kad nukentėjusioji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, taip pat ji šaukė ant visos laiptinės, buvo didelis riksmas. Ji jam į duris neskambino, jis pats jas atidarė. Jis sveria 160 kg, todėl negali paeiti. Atidaręs duris pasakė, kad negeria, nerūko ir išvis neįdomu jam, todėl uždarė duris. Kai atidarė duris, nukentėjusioji stovėjo tiesiai prieš jį, laiptinės terasoje, ne ant laipto, ir išvadino jį „svolačiumi“, „girtuokliu“. Dėl viso šito buvo sukeltas visas namas ant kojų. Jokio rašto dėl rūkymo nebuvo matęs, tik kitą dieną rado voką su įsakymu pašto dėžutėje. Jis nesudavė jokių smūgių, kadangi yra sportininkas, be to, nenori pyktis su kaimynais, todėl kaimynei nieko nedarė ir į šį jos apsilankymą nekreipė dėmesio. Su kaimynu D. K. jo santykiai šalti, nes pastarajam nepatinka, kad jis šeria balandžius. Policiją iškvietė jis pats, kadangi kaimynė rėkė nesavu balsu. Atvažiavę pareigūnai kartu su savimi išsivežė ir jį. Policijos komisariate prabuvo iki vienuoliktos valandos, o paklausus, kodėl jį čia laiko, jam buvo pasakyta, kad už žmogaus sumušimą, nors jokio pagrindo mušti kaimynę jis neturėjo. V. J. šio įvykio nematė, o pati kaimynė jį kaltina, jog iš jo buto sklinda triukšmas. Policiją kvietė dėl to, nes kaimynė išvadino jį „svolačiumi“.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme ištirti įrodymai.
Nukentėjusioji D. Š., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad buvo išgėrusi dvi taures vyno, taip pat buvo neseniai grįžusi iš atostogų su drauge, kurią vėliau palydėjo iki autobusų stoties, o pati dar nuėjo iki turgelio. 2021 m. rugpjūčio 24 d., 19.00 val. buvo užsiregistravusi į nuotolinį seminarą, o kol vyko prisijungimas, pajuto dūmų kvapą. Dėl šio kvapo buvo surašytas įsakymas dėl rūkymo tam, kad žmonės mokėtų baudas. Šioje vietoje gyvena tris metus. Seminaro metu sugalvojo minėtą įsakymą nunešti kaimynui, kadangi galvojo, kad apsiramins jis. Nurodė, kad čia nesutarimai su V. J.. Neplanavo ilgai užtrukti, nes nėra su jais ką kalbėti, o nuo jų keliamo triukšmo skamba visas namas. Tas butas yra netoli jos buto, ji tuo metu stovėjo priešais to buto duris, pasilipus ant pirmo laiptuko, arčiau sienos. Duris atidarė J. O., kuriam iškart pasakė, kad įsakymą perduotų buto šeimininkui. Pastarasis jai nieko nesakė, tik stovėdamas tarpduryje, truputį pralindęs, sudavė jai du kartus į pakaušį, su kumščiu du kartus į viršugalvį. Tuo metu jai aptemo akyse, dėl patirto streso neatsimena su kuria ranka sudavė jai smūgius. Bandė trauktis, rėkė, šaukėsi pagalbos, tada J. O. jai sudavė dar vieną smūgį. Tuo metu ji buvo pasislinkusi link turėklų. Nežino kiek ilgai visa tai būtų dar užsitęsę jei ne staiga pasirodęs kaimynas, kurio vardo nežino. Kaltinamasis paskui užsidarė duris. Susirinkę kaimynai iškvietė greitąją pagalbą bei policiją. Atvykę policijos pareigūnai klausė ar kažkas iš vietoje esančių matė kaip kaimynas jai trenkė. Vienas kaimynas pasisakė, kad jis matė, o kaltinamasis dar išlindęs pro duris tuo metu pasakė jam „ką tu matei?“. Kitas pasirodęs kaimynas ėjo su šuniu pro šoną, tačiau jis nematė paties įvykio, tik sureagavo į tą pagalbos šaukimą. Policijos pareigūnai susirašė įvykio liudininkus. Skausmus jautė dar mėnesį, ką konstatavo atvykę medikai, ji nežino, mašinoje surašė jos parodymus, sekančią dieną vyko į ekspertizę. Iš karto ten nevyko, nes iš ekspertės gavo siuntimą po darbo valandų ir užsiregistravo tik kitai dienai. Pirmą kartą nuvykus pas specialistus, jie pasakė, kad čia tiek plaukų, jog niekas nesimatys, guzo jokio nebuvo , o ji pasakė jiems, kad jai skauda. Taip pat dar nurodė, kad įvykio metu, kai J. O. atidarė duris ir stovėjo tarpduryje, ji nežino ar jis tuo metu laikė kažką rankose, tačiau atsimena, kad pirmą kartą jį pamatė stovintį su lazdele. Panašaus pobūdžio konfliktų ankščiau nebuvo, tik nurodė, kad jis dažnai rėkia. Prieš jį gyveno mokytoja, tuo metu viskas buvo tvarkinga, o dabar kažkoks košmaras. Po akistatos jis vėl meluoja, kad būtent jis iškvietė policiją, tačiau ją iškvietė kaimynas, ėjęs pro šalį. Paskui tyrėja jai pasakė, kad mažai įrodymų dėl sumušimo ir liepė nufilmuoti kaip jis jai trenkė.
Liudytojas V. J., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu į apklausas nevyko. Byloje esantiems įrodymams patikrinti, teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, nutarė pagarsinti liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 61–62). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. J. parodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jam. Kadangi yra našlys, prieš maždaug penkis metus, į savo butą kartu gyventi priėmė savo pusbrolį J. O.. Jie abu sutaria gerai, jis yra rūkantis, o J. O. nerūko. Šalia esančiame bute, pažymėtu (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynė (duomenys neskelbtini), su ja sutaria taip pat gerai, tačiau ji yra truputį nervuota ir kartais pyksta, kai jis atsidaręs savo buto langus pro juos rūko cigaretes. Dėl to ji jam ne kartą yra priekaištavusi. 2021 m. rugpjūčio 24 d., vakare, tikslaus laiko neatsimena, tačiau dar nebuvo sutemę, kažkas paskambino į jo buto duris, kurias atidarė J. O., o jis pats tuo metu buvo buto miegamajame kambaryje. Kai buvo atidarytos durys, jis išgirdo, kaip atėjusi kaimynė pradėjo rėkti ant J. O., kad jai eina cigarečių dūmų smarvė, taip pat, išvadino jį „svoločiumi“. Ką J. O. atsakė (duomenys neskelbtini), jis neatsimena, tačiau jam atrodo, jog šis jos klausė, ko ji veržiasi į butą. Tada jis iš miegamojo kambario atėjo į buto koridorių ir pamatė, kaip J. O. uždarė buto duris kaimynei prieš nosį. Kad būtų buvę kokios muštynės, jis nematė, taip pat negirdėjo ir muštynių garsų, kai buvo uždarytos durys, nematė ir kad laiptinėje būtų buvusių kokių kaimynų. Kas dėl šio įvykio iškvietė policiją, nežino. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, jie bendravo su J. O., jis pats nesikišo, kadangi jis nieko nematė. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. J. patvirtino šiuos jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai patvirtino, jog viso įvykio metu nematė visų įvykio aplinkybių, nes buvo kambaryje ir žiūrėjo televiziorių. J. O. tiksliai jam nepaaiškino kas tiksliai įvyko. Nurodė, kad jis nerūko, o kai nori rūkyti, tai tam tikslui atsidaro langą. Su nukentėjusiąja tą dieną nešnekėjo, nieko negirdėjo.
Liudytojas D. K., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad vedant šunį į lauką pasivaikščioti, išgirdo triukšmą, t. y., girdėjo kaip žmonės šaukė vienas ant kito. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, buvo pamiršęs pasiimti raktelius, todėl grįžo atgal juos pasiimti bei tikėjosi, jog į tą laiką žmonės bus baigę konfliktuoti. Vėl besileidžiant žemyn, išgirdo duslų garsą, lyg smūgį, vėliau pradėjo spiegti nukentėjusioji, o nusileidęs prie jos, pamatė ją ištampytais plaukais. Tuo metu taip pat nusileido dar kitas kaimynas, vardu (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) aukšte, jis ir iškvietė policiją. Kas toliau vyko, jis nežino, nes ėjo vesti šunį į lauką. Kai leidosi į apačią, būdamas antrame aukšte, girdėjo kaip buvo šnekama dėl rūkymo, girdėjosi grasinimai iš vyro pusės, kuris sakė, jog „paimsiu tau už plaukų, trenksiu į sieną“. Kai nusileido į jų aukštą, nukentėjusioji jam pasakė, kad ją sumušė tas kaimynas, jos veidas buvo raudonas, tačiau taip galėjo būti dėl pykčio, plaukai buvo sudraikyti, daugiau nieko nematė, J. O. taip pat nematė, nes jis buvo užsidaręs duris. Tame name gyvenant pro langą kaltinamąjį mato kiekvieną dieną, tačiau ar jis vaikšto su lazdele, pasakyti negali. Kai grįžo iš lauko, jau buvo atvykusi policija ir greitoji pagalba.
Liudytojas A. A., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad tuo metu buvo namuose, neatsimena tiksliai kada, tačiau galėjo būti 2021 m. rugpjūčio 24 d., kai laiptinėje išgirdo triukšmą. Išėjęs pasižiūrėti, išgirdo kaip moteris šaukėsi pagalbos, ji buvo susiėmusi už galvos, prašė iškviesti policiją. Skausmą sukėlęs kaimynas buvo pasišalinęs, jo jau nebuvo, kaimynė papasakojo visą eigą, kad jai per galvą trenkė kumščiu. Jis gyvena antrame aukšte, virš šios kaimynės, butas yra virš nukentėjusiosios. Atėjęs pasižiūrėti kas vyksta, pamatė, kaimynė buvo tarpduryje tarp kaltinamojo ir savo buto durų, laiptinės aikštelėje, ji buvo susiėmusi už viršugalvio, buvo ginčo pobūdžio triukšmas. Kaimynės pagalbos šauksmą girdėjo, tuo metu, kai nukentėjusioji kvietėsi pagalbos. Ten nebuvo paprastas ginčas, kaimyną matė, kai jis užsidarinėjo savo duris, iškart suprato, kad čia jis, nes kitų asmenų balsų negirdėjo. Daugiau jokio triukšmo nebuvo, kai pamatė, tada kaimynės paklausė ar jai reikia policijos ir medikų pagalbos, kadangi nežinojo koks smūgis jai buvo suduotas ir ji atrodė labai sumišusi, pasimetusi, susiėmusi už galvos bei prašė pagalbos, todėl paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškart iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Kaimynė vėliau papasakojo, kad kaimynas jai sudavė į galvą, o pas jį buvo nuėjusi dėl rūkymo namuose, tai jau nebe pirmas kartas, kai ėjo pas jį dėl rūkymo namuose su prašymu taip nedaryti. Atvažiavusi policija viską užfiksavo, policijos pareigūnai apklausė jį ir dar vieną kaimyną iš viršaus, paskui atsirado kaimynas, vardu (duomenys neskelbtini), kuris vedžiojo šunį. Po įvykio dar kaltinamąjį matė, nes jis buvo išėjęs į laiptinę, tačiau jis viską neigė, rankose nieko neturėjo. Įprastai jį mato einantį su lazdele, tačiau įvykio metu jis nebuvo su lazdele. Kaimynas neneigė, kad įvyko ginčas, bet neigė smurtavęs, minėjo, kad pati kaimynė jam daužė į duris. V. J., kuris gyvena su kaltinamuoju, žino iš matymo, tačiau jo nematė įvykio metu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagarsino specialistės Z. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus (1 t., b. l. 82–84), kuriuose ji nurodė, jog greitosios medicinos pagalbos apžiūros metu, D. Š. palpuojant, maumeninė galvos dalis skausminga, yra paraudimas. Vykti į priėmimo skyrių atsisakė, diagnozė – galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas. Pagal pateiktus dokumentus moteriai nustatytas galvos sumušimas. Apžiūros metu palpuojant, D. Š. konstatuotas dešinėje ir kairėje pusėje skausmingumas. Apžiūros metu paspaudus moters galvos vietą, kur ji skundėsi, jog jai skauda, pagal paspaudimą buvo galima nustatyti, jog moteriai išties skauda. Vizualiai matomų išorinių sužalojimų žymių nebuvo konstatuota. Apžiūrėjimo metu buvo konstatuotas skausmingumas, tad specialisto objektyvaus tyrimo metu išvada nebuvo pateikta vien tik iš nukentėjusiosios nusiskundimų.
Teisiamojo posėdžio metu specialistė Z. M. patvirtino šiuos jos ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, papildomai paaiškino, jog atėjo moteris į apžiūrą ir paaiškino, kad namo laiptinėje ją sumušė kaimynas, t. y. keletą kartų sudavė smūgius į viršugalvį, tačiau ji pargriuvusi nebuvo, be sąmonės taip pat nebuvo. Tada tiriamoji dalis parodė, kurioje vietoje ir kur skauda. Apžiūrėjus skausmingumą praskleidusi plaukus, pradėjo ieškoti kraujosruvų ir nubrozdinimų, kuriš nesimatė. Paspaudimo metu toje vietoj skaudėjo, moteris iškart pakėlė galvą, net šaukti pradėjo, tačiau nieko nebuvo, jokių kraujosruvų, nubrozdinimų, nes buvo praėjusios trys paros. Taip pat greitosios pagalbos dokumentuose buvo pažymėta apie paraudimą. Odos paraudimas, galėjo būti ir patinimas, bet paraudimas pasireiškė dėl sumušimo, o patinimas buvo priklausomai nuo panaudotos smūgio jėgos, jis į mėlynę neperėjo, paraudimas be kraujosruvų, čia buvo nežymus sumušimas, kietu, buku daiktu, galėjo būti smūgiai kumščiu, delnu, ties riešu, galėjo spirti. Skausmas buvo užfiksuotas ir kairėje, ir dešinėje vietoje, ne pakaušio srityje, momeninėje dalyje. Tyčinis savęs žalojimas jai buvo nebūdingas.
2022 m. rugpjūčio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra: (duomenys neskelbtini), penkių aukštų, mūrinis, gyvenamasis namas. Namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje, (duomenys neskelbtini) aukšte po kaire yra buto, pažymėto (duomenys neskelbtini), durys, priešais matomos buto, pažymėto (duomenys neskelbtini), durys. Apžiūrėjus laiptinę nusikaltimo pėdsakų nėra. Laiptinė ir namo teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 11–16). Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atstumas nuo pirmosios laiptų pakopos iki (duomenys neskelbtini) buto durų yra 56 cm (2 t., b. l. 91–102).
2021 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d., apie 19.36 val. buvo gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), kaimynas ką tik sumušė kaimynę, trenkė rankomis į galvą, asmenys sukonfliktavo dėl rūkymo laiptinėje. Moteris, (duomenys neskelbtini) metų, patiria galvos skausmą. Lauks prie buto, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini). ROIK: 0121000553905 prieš 5 min pranešėjo giminaitis bute rūkė išlindęs per langą ir jį užpuolė kaimynė, konfliktavo žodžiu. Dabar kaimynė yra atėjusi prie buto skambina ir daužo duris. Laukia pareigūnų. Tikslinant įvykio aplinkybes su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėja A. D., buvo nuvykta adresu: (duomenys neskelbtini), kur pareigūnus pasitiko neblaivi (nustatytas 1,22 prom. neblaivumas) D. Š., kuri paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d., apie 19.00 val. grįžusi į namus adresu: (duomenys neskelbtini), ir būdama savo kambaryje, vėl užuodė cigarečių kvapą, todėl nuėjo pas kaimyną J. O., gyvenantį (duomenys neskelbtini), ir pasibeldė į jo duris, nes norėjo jam įteikti įstatymo kopiją dėl rūkymo daugiabučiuose. Kaip nurodė moteris, kaimynas supykęs ranka jai trenkė du kartus į galvos sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tada moteris pradėjo šauktis pagalbos, tai išgirdę kaimynai paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę sulaikė minėtą kaimyną ir išsivežė į policijos įstaigą. Pasak moters, minėtas kaimynas nuolat rūko pro langą, todėl visi dūmai eina pas ją į kambarį, todėl moteris neapsikentusi bandė kaimynui išaiškinti, kad daugiabučiuose rūkyti negalima. Kadangi moteris buvo neblaivi, todėl su ja procesiniai veiksmai atliekami nebuvo (b. l. 19).
2021 m. rugpjūčio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1665/2021(02) nurodyta, kad D. Š. konstatuota galvos sumušimas. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. rugpjūčio 24 d. Sužalojimas nebūdingas tyčiniam savęs žalojimui (1 t., b. l. 71–72 ).
VšĮ Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelėje Nr. 2115184187-1-1 užfiksuota, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d. D. Š. atvykusiems medikams nurodė, kad kilus ginčui dėl rūkymo teisėtumo, jai užpuolikas trenkė du kartus per galvą. Apžiūros metu palpuojant momeninė galvos sritis skausminga, paraudimas nykstantis. D. Š. diagnozuotas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas (1 t., b. l. 77–78).
Žemesnės instancijos teismas
Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad D. Š. parodė kaip ji priėjo prie įtariamojo buto durų, paskambino, truputį atsitraukė, parodo, kiek įtariamasis išlindo, kur jis stovėjo kaip kumščiu sudavė visus smūgius, parodė su ranka į savo galvą, demonstruodama J. O. smūgį. Taip pat parodė, kad ant laiptuko stovėjo, pradėjo rėkti „gelbėkit, padėkit, kaimynai“, parodė kaip gavo dar vieną, antrą smūgį ir paskui trečią, parodė kaip stovėjo, pasisuko šiek tiek, gavo truputį į šoną. Po to parodė vietą ant laiptų, kur stovėjo vyriškis, o įtariamasis, kai pamatė tą vyriškį, iš karto uždarė duris. Po to D. Š. parodė kiek buvo pravertos durys, kiek įtariamasis išlindęs buvo. D. Š. patvirtina, kad lazdos nebuvo, įtariamasis lazdą dabar tik tai kaip įvaizdį turi (1 t., b. l. 86–88).
2021 m. rugpjūčio 24 d. tarnybiniame pranešime dėl sulaikyto asmens nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d. dirbant radijo šaukiniu „1736“, kartu su vyr. patruliu R. Zapustu, apie 19.40 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kaimynas ką tik sumušė kaimynę, trenkė rankomis jai į galvą, asmenys sukonfliktavo dėl rūkymo laiptinėje. Atvykus nurodytu adresu kartu su greitosios medicinos pagalbos brigada Nr. 1511, pareigūnus pasitiko pranešėjas A. A., gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad kaimynas sumušė kaimynę. Pačio konflikto nematė, tik girdėjo laiptinėje ginčą ir smūgį ir iš karto kaimynė pradėjo šauktis pagalbos. Laiptinėje rado nukentėjusiąją D. Š. ir J. O.. Nukentėjusi D. Š. paaiškino, kad kaimynai iš (duomenys neskelbtini) buto nuolat rūko pro langą, o dūmai patenka tiesiai jai į kambarį. Ji norėjo perduoti minėtam kaimynui įstatymo dėl rūkymo gyvenamuose patalpose kopiją, bet J. O. užsipuolė ją su grasinimais ir su ranka trenkė į galvą. J. O. paaiškino, kad kaimynė nuolat rėkia, tranko jam į buto sieną, nors jis pats nerūko, o rūko kartu gyvenantis V. J.. Kaltinamasis teigia nesmūgiavęs kaimynei į galvą. Prie pareigūnų priėjo dar vienas kaimynas D. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris tai pat teigia girdėjęs žodinį kaimynų konfliktą bei smūgius ir iš karto moters pagalbos šauksmą. Medikai apžiūrėję D. Š. į medicinos įstaigą jos nevežė, o pagalbą suteikė vietoje. J. O. 20.00 val. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų dalį (b. l. 89–90).
Akistatos tarp nukentėjusiosios D. Š. ir įtariamojo J. O. metu esminiai prieštaravimai nepanaikinti. J. O. parodė, kad D. Š. pasakė, jog jis nerūko ir tuomet, nenorėdamas su ja veltis į diskusijas, uždarė buto duris, nes ji ant jo rėkė. D. Š. netrenkė, jis turi problemų su kojomis, viena ranka visuomet laiko lazdą, kuri padeda jam eiti. Kita ranka jis uždarinėjo duris, tad laisvų rankų neturėjo, niekaip negalėjo jai trenkti, tiesiog fiziškai tai buvo neįmanoma. D. Š. patvirtino, kad J. O. du kartus trenkė jai į viršugalvį, jai buvo sužalota galva, buto durų rankenos ji nebuvo paėmusi, konflikto metu J. O. duris buvo pravėręs labai mažai, konflikto metu ji buvo atsistojusi ant nedidelio laiptelio, kuris yra šalia jo durų. Jos tikslas buvo tik perduoti jam įstatymą. Kontaktas buvo trumpas, jis jai nepasakė nei vieno žodžio ir rėkti ji pradėjo tik po to, kuomet J. O. jai trenkė, pradėjo šaukti „gelbėkit“ (1 t., b. l. 179–182).
2022 m. rugsėjo 19 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad kaltinamasis, išėjęs abiem kojomis į laiptinę tiek kaire, tiek dešine ranka galėtų pasiekti manekeną, stovintį toje vietoje, kurioje įvykio metu nurodė buvusi nukentėjusioji (2 t., b. l. 103–106).
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, šios nusikalstamos veikos sudėtis apibūdinama alternatyviais požymiais, dalis kurių gali pasireikšti kito asmens nežymiu sveikatos sutrikdymu mušant.
Šiuo atveju, J. O. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas dėl to, kad jis tyčia ne mažiau kaip du kartus sudavė smūgius nukentėjusiajai į galvos sritį, taip padarydamas jai galvos sumušimą, kuris, kaip nurodoma 2021 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvadoje Nr. G 1665/2021 (02), kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis savo kaltės dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Pasak kaltinamojo, konfliktas kilo dėl to, kad nukentėjusioji yra konfliktiškas asmuo, įvykio metu ji buvo neblaivi, laiptinėje prieš įvykį rėkavo. Jis teigė prieš moteris nesmurtaujantis, akcentavo savo kūno svorį (160 kg) ir dėl to apsunkintą judėjimą. Kaltinamasis teigė, kad jis tik atidarė buto duris ir nukentėjusiajai pasakė, kad jis alkoholio nevartoja ir nerūko, todėl jam jokie girtuokliavimai nerūpi. Tai pasakęs, jis uždarė duris. Durys buvo praviros tik tiek, kad galėtų pažiūrėti, koks žmogus buvo laiptinėje. Nukentėjusioji tuo metu stovėjo laiptinės terasoje, o ne ant laiptų. Jokio rašto jis iš nukentėjusiosios tuo metu negavo, įsakymą dėl nerūkymo rado kitą dieną pašto dėžutėje. Mano, kad liudytojas D. K. siekė jį apkalbėti dėl to, kad jam nepatiko tai, jog kaltinamasis lesino balandžius. Jis pats policijos pareigūnus kvietė, nes galvojo, kad jeigu nukentėjusioji taip rėkė, galbūt nutiko kokia nelaimė. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius kitai baudžiamosios bylos medžiagai bei joje surinktų įrodymų visumai.
Nukentėjusioji D. Š. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad jai priėjus prie kaltinamojo buto, siekiant informuoti jame gyvenančius asmenis apie priimtą įsakymą dėl nerūkymo daugiabutyje name, J. O. sudavė du kartus kumščiu į galvos sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji nurodė ir asmenis, su kuriais bendravo iš karto po įvykio. Kaip liudytojas apklaustas D. K., gyvenantis toje pačioje laiptinėje, (duomenys neskelbtini) aukšte, kaip ir kaltinamasis bei nukentėjusioji, šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino, nurodydamas, kad artimu įvykiui metu jis, ketindamas išvesti šuns į lauką pasivaikščioti, išgirdo du asmenis, kurie šaukė vienas ant kito. Leisdamasis laiptais žemyn laiptinėje, jis nurodė girdėjęs šių asmenų pokalbio turinį – buvo kalbama dėl rūkymo, girdėjosi vyro grasinimai: „paimsiu tau už plaukų, trenksiu į sieną“. Šios aplinkybės patvirtina nukentėjusiosios parodymų turinį ir paneigia kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, kad jis su nukentėjusiąja nekonfliktavo, iš esmės nieko nekalbėjo, o tik pasakęs, kad jis nerūko ir negeria, uždarė savo buto duris. Liudytojas D. K. taip pat nurodė, kad netrukus jis išgirdo duslų garsą, lyg smūgį ir iš karto po to moteris pradėjo spiegti. Nusileidęs link pirmojo aukšto, jis pamatė nukentėjusiąją, kurios plaukai buvo išdraikyti, ji iš karto nurodė, kad kaimynas ją sumušė, taip pat matė objektyvius jos susijaudinimo požymius – jos veidas buvo raudonas. Iš esmės analogiškai įvykio aplinkybes paaiškino ir liudytojas A. A. (gyvenantis (duomenys neskelbtini) aukšte, toje pačioje laiptinėje kaip ir kaltinamasis su nukentėjusiąja), kuris nurodė, kad įvykio dieną girdėjo triukšmą laiptinėje, asmenys ginčijosi, todėl išėjęs pasižiūrėti, išgirdo moters pagalbos šauksmą, matė, kaip ji buvo susiėmusi už galvos, prašė iškviesti policiją. Jam D. Š. taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, kad kaltinamasis jai trenkė kumščiu per galvą. Liudytojas nurodė, kad jam nusileidus į pirmąjį aukštą, jis matė nukentėjusiąją laiptinės terasoje, o ne ant laiptų, tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia nukentėjusiosios išdėstytų įvykio aplinkybių teisingumo, kadangi iš liudytojo parodymų matyti, kad jis į pirmą aukštą nusileido jau įvykiui pasibaigus, kaltinamajam jau uždarant savo gyvenamosios vietos duris, taigi šio laiko neabejotinai būtų pakakę nukentėjusiajai, siekiant atsitraukti iš vietos, kurioje ji patyrė fizinį smurtą, pasišalinti kiek atokiau – nuo laipto link antrojo aukšto į laiptinės terasą. Liudytojas tvirtai nurodė esantis įsitikinęs, kad asmuo, su kuriuo nukentėjusioji konfliktavo, buvo būtent kaltinamasis. Jokių kitų asmenų, kurie būtų dalyvavę konflikte ir galėję sužaloti nukentėjusiąją nei vienas iš liudytojų nenurodė. Liudytojas A. A. taip pat patvirtino ir D. K. nurodytas aplinkybes apie tai, kad nukentėjusioji atrodė labai sumišusi, pasimetusi, ji buvo susiėmusi už galvos ir prašė pagalbos.
Iš bylos duomenų matyti, kad būtent liudytojas A. A. kreipėsi Bendrojo pagalbos centro telefonu, informuodamas apie įvykį. Iš ROIK ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad A. A. nurodė būtent tokias aplinkybes, kurias teisme bei ikiteisminio tyrimo metu išdėstė nukentėjusioji, tai yra jis nurodė, kad kaimynas sumušė kaimynę, trenkė rankomis į galvą, o konfliktas kilo dėl rūkymo. Jis taip pat nurodė ir objektyvią patirto fizinio sužalojimo aplinkybę – moters juntamą galvos skausmą. Šis objektyviai fizinį smurtą patvirtinantis faktas užfiksuotas ir byloje esančioje specialisto išvadoje, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai konstatuotas galvos sumušimas, kuris pasireiškė dėl vieno ar kelių trauminių poveikių ir galėjo būti padarytas įvykio metu, tai yra 2021 m. rugpjūčio 24 d. ir, priešingai nei tvirtino kaltinamasis, kad nukentėjusioji galimai susižalojo kur nors kitur, išvadoje nurodoma, kad toks sužalojimas, atitinkantis nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, nėra būdingas tyčiniam savęs žalojimui. Kaltinamojo parodymus paneigia ir specialisto išvada dėl to, jog sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį, apie tai, kad tokio pobūdžio sužalojimas galėtų būti padaromas kūnui kontaktuojant su daiktu (pvz. nukrentant, atsitrenkiant), o ne daiktui su kūnu, išvadoje nenurodoma. Specialistė Z. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino išvadoje išdėstytas aplinkybes, nuosekliai nurodė, kad sužalojimas buvo konstatuotas palpuojant dešinėje ir kairėje viršugalvio srityse, iš išoriškai išreikštų nukentėjusiosios pojūčių ji galėjo objektyviai nustatyti skausmingumą. Tačiau tai nėra vienintelis įrodymas, patvirtinantis nukentėjusiajai padarytą sužalojimą. Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, esančios byloje, matyti, kad apžiūros metu palpuojant momeninė galvos dalis nukentėjusiajai buvo skausminga, be to, užfiksuotas ir išoriškai matomas sužalojimo faktą patvirtinantis duomuo – nykstantis paraudimas. Duomenų, kad nukentėjusioji iki atvykstant policijos pareigūnams bei medikams, būtų papildomai patyrusi traumą, dėl kurios galėjo atsirasti išoriškai matomas sužalojimas – paraudimas galvos srityje, byloje nėra. Nuo pat įvykio liudytojai A. A. ir D. K. tiesiogiai bendravo su nukentėjusiąja, jie nenurodė nei aplinkybių, kad nukentėjusioji jiems matant būtų sužalota. Taigi, nepaisant to, kad įvykio metu nukentėjusioji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, akivaizdu, kad jos sužalojimas buvo matomas jau iš karto po įvykio, praėjus itin trumpam laiko tarpui, todėl atmestina versija, kad ji galėjo susižaloti po įvykio su kaltinamuoju iki jai atliktos apžiūros. Aplinkybė, kad nukentėjusioji būtų galėjusi susižaloti iki konflikto su kaltinamuoju, logiškai nėra pagrindžiama. Teismo vertinimu, asmuo, eidamas įteikti įsakymą dėl nerūkymo negalėjo pagrįstai tikėtis kilsiant konfliktui ir tyčia turėdama tikslą melagingai apkalbėti kaltinamąjį, susižaloti. Juolab kad byloje nenustatytos jokios aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad nukentėjusioji turėjo tikslą kaltinamąjį apkalbėti, sukurdama jam neigiamas teisines pasekmes. Jos civilinis ieškinys byloje taip pat nepareikštas, nors tokia teisė jai buvo išaiškinta dar ikiteisminio tyrimo metu, taigi siekis tokiu būdu pasipelnyti taip pat nenustatytas.
Tuo tarpu kaltinamojo dėstomos aplinkybės, kad jis prieš nukentėjusiąją fizinio smurto nenaudojo, grindžiamos jo subjektyviomis prielaidomis, kurių nepagrindžia kiti byloje surinkti įrodymai. Vien tai, kad jis pats skambino Bendruoju pagalbos centro telefonu informuodamas apie kilusį konfliktą su nukentėjusiąja, nepaneigia kitos aplinkybės – jo paties nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoto fizinio smurto. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo judėjimo apsunkinimu dėl tam tikrų jo fiziologinių savybių. Siekiant patikrinti aplinkybę, ar kaltinamasis iš tiesų turėjo objektyvią galimybę stovėdamas tarpduryje pasiekti nukentėjusiąją, teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo atliktas papildomas parodymų patikrinimas vietoje, taip pat įvykio vietos apžiūra. Išmatavus atstumą nuo kaltinamojo gyvenamosios vietos iki laipto, ant kurio nurodė stovėjusi nukentėjusioji, taip pat kaltinamajam atliekant parodymų patikrinimą vietoje su manekenu, nepaneigiama aplinkybė, kad jis turėjo objektyvias galimybes pasiekti nukentėjusiąją ištiestos rankos atstumu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis įvykio metu sužalojo nukentėjusiąją, suduodamas jai kumščiu ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį (viršugalvį), tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Jo kaltę pagrindžia byloje surinktų įrodymų visuma, jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.
Dėl J. O. skirtinos bausmės
Skiriant bausmę J. O., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys, viena iš jų – laisvės apribojimas. Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajam taip pat atsižvelgiama į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš netoliese, kaimynystėje gyvenantį asmenį, dėl menkavertės dingsties, kilus buitiniam nesutarimui. Tačiau jis, nors šiuo metu yra nedirbantis, tačiau nuo 1998 m. iš esmės nepertraukiamai vykdęs darbo veiklą, kaip pats nurodė, jo sveikatos būklė šiuo metu nėra itin gera (didelis svoris, anksčiau patirtos traumos), tačiau jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (2008 m. jam buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau teistumas yra išnykęs), o administracine tvarka baustas tik du kartus dėl administracinių nusižengimų, kurie nepriskirtini šiurkštiems (važiavimo be bilieto viešuoju transportu), nei vienas iš jo padarytų administracinių nusižengimų, kaip ir ankstesnysis teistumas nebuvo susijęs su smurtiniais ar kitokiais agresyvaus pobūdžio veiksmais. Jis turi aukštąjį išsilavinimą, o jo socialiniai ryšiai neabejotinai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. Konfliktiška situacija šiuo atveju, teismo vertinimu, kilo spontaniškai, dėl menkavertės priežasties ir nepasireiškė iš anksto suplanuotais smurtiniais veiksmais. Objektyvių duomenų, kad po šioje byloje analizuojamo įvykio kaltinamasis savo tikslų būtų siekęs panaudodamas prieš asmenis fizinį smurtą, kas liudytų apie tolesnius jo teisei priešingus veiksmus, byloje nėra. Teismo vertinimu, kaltinamasis šiuo metu negali būti apibūdinamas kaip įstatymus linkęs pažeisti asmuo, o į smurtinį nusikaltimą peraugusią situaciją iš esmės paskatino netinkamas jo, kaip į konfliktą įsitraukusio asmens, pasirinktas reagavimo būdas, taigi kaltinamojo siekis nusikalsti susiformavo ne kaip jau įsitvirtinusių delinkventinių (nusikalstamų) jo nuostatų rezultatas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad laisvės apribojimo bausmė, kuri priskirtina vienai švelniausių pagal savo pobūdį iš BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių rūšių, šiuo atveju visiškai atitiks jos paskirtį ir nustačius jos dydį, mažesnį nei minimalaus ir maksimalaus BK 48 straipsnyje numatytų šios rūšies bausmės dydžių vidurkis, bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje (BK 61 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė prieš kaimynystėje gyvenantį asmenį, pasirinkęs netinkamą susiklosčiusio konflikto sprendimo būdą, jam skirtinas įpareigojimas – dalyvavimas elgesio pataisos programoje.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.
Kaltinamasis J. O. laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:
- kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais iš parodymų patikrinimo vietoje, saugomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
J. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per 3 (tris) mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
J. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- kompaktinius diskus su vaizdo įrašais iš parodymų patikrinimo vietoje (1 t., b. l. 85, 2 t., b. l. 106), saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.