- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- e2S-1180-430/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14729-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Trečiasis asmuo
- Daugiabučių namų savininkų bendrija „Vilkpėdės šilas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Firma VITI“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Daugiabučių namų savininkų bendrija „Vilkpėdės šilas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Firma VITI“ 1 079,60 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė pateikė teismui prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2A-10-450/2022 (buvęs Nr. e2A-23-450/2021; proceso Nr. 2-55-3-00761-2014-6). Teismas 2022 m. sausio 14 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino.
3. Teismo 2022 m. vasario 21 d. posėdžio metu trečiojo asmens atstovas, paaiškino, kad daugiabučio namo stogo dalis virš užlieto ginčo buto, maždaug po 3-4 mėnesių nuo buto užpylimo, buvo pradėta remontuoti, tuo pagrindu atidengta sena stogo danga ir užfiksuoti jos defektai. Taip pat nurodė, kad minėtame atidengime dalyvavo ir teismo ekspertas, kuris kitoje civilinėje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2A-10-450/2022) atlieka teismo ekspertizę dėl daugiabučio namo defektų.
4. Teismas atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 21 d. posėdžio metu nustatytas aplinkybes, savo iniciatyva nutarė pakartotinai svarstyti bylos sustabdymo klausimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 10 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. e2-995-1099/2022 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Firma VITI“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Daugiabučių namų savininkų bendrija „Vilkpėdės šilas“, iki Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 (proceso Nr. 2-55-3-00761-2014-6) įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas.
6. Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 (nors teismo sprendimas priimtas 2020 m. vasario 6 d., tačiau jis dar neįsiteisėjęs) yra sprendžiamas klausimas dėl statinių (duomenys neskelbtini), statybos defektų ir jų pašalinimo išlaidų atlyginimo bei atsakovės UAB „Firma Viti“ atsakomybės, be kita ko, už (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijų ir kitų elementų defektų, kuriuos galimai sąlygojo atsakovės netinkamai atlikti statybos darbai. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamos bylos ieškiniu ieškovė siekia prisiteisti draudimo išmoką, kuri buvo išmokėta užliejus butą, esantį (duomenys neskelbtini), anot ieškovės, dėl atsakovės netinkamai atliktų stogo įrengimo statybos darbų, į byloje pateiktą 2021 m. kovo 29 d. defektinį aktą Nr. 1 (kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), virš užlieto buto, buvo užfiksuoti esantys stogo konstrukcijoje užslėpti trūkumai ir defektai), į tai, jog stogo apžiūros metu dalyvavo ir teismo ekspertas, kuris atlieka teismo ekspertizę aukščiau nurodytoje civilinėje byloje, siekiant teisinio apibrėžtumo, teismas sprendė, jog būtų protinga ir teisinga sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Firma VITI“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
7.1 Byloje, dėl kurios skundžiama nutartimi teismas sustabdė nagrinėjamą bylą, yra nustatinėjamos šios faktinės aplinkybės: a) daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose adresu (duomenys neskelbtini) garantinio laikotarpio metu nustatytų gyvenamųjų namų defektų apimtis ir atsiradimo priežastys; b) nustatytų defektų šalinimo išlaidų priteistina suma bendrijai „Vilkpėdės šilas“.
7.2 Pagal bendrijos pasirinktą teisių gynimo būdą minėtoje byloje nebus sprendžiamas klausimas dėl statytojo UAB „Firma VITI“ įpareigojimo pašalinti statybos defektus, kadangi bendrija juos šalins pati, o reikalaujama priteisti byloje nustatytą sumą už defektų šalinimą. Taip pat byloje nesprendžiama, ar gyvenamuosiuose namuose nustatyti defektai yra tyčiniai.
7.3 Atsakovė nuo nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio ginasi argumentu, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo užlietas suėjus garantiniams terminams. Tyčiniai statytojo paslėpti defektai nenustatinėjami nei nagrinėjamoje byloje, nei Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2A-10-450/2022. Dėl šios priežasties 20 m. garantinis terminas negali būti taikomas, byloje nenustačius ir neįrodžius faktinių aplinkybių, kurių šalys nesiekia įrodyti ir neginčija.
7.4 Atsakovė negali būti laikoma atsakinga už defektų tinkamą pašalinimą nuo 2014 m. balandžio 1d., kadangi nuo šios datos bendrija pareiškusi ieškinį uždraudė statytojui vykdyti defektų šalinimo darbus ir šią pareigą prisiėmė pati. Todėl privalėjo užtikrinti, kad daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) statybos defektai būtų pašalinti laiku ir tinkamai ir patalpų savininkams ir/arba tretiesiems asmenims dėl jų nekiltų žala. Nagrinėjamoje byloje yra pateikti įrodymai, kad jau nuo 2017 m. gyvenamuosiuose namuose (duomenys neskelbtini) yra pradėjusi stogo remonto darbus, namų stogai yra dalinai išardyti, apdengti plėvele, dalis stogo remonto darbų jau yra faktiškai atlikta. Statytojo garantiniai terminai negalioja, kai tretieji asmenys tiesiogiai savo veiksmais atlieka objekto statybos remonto darbus.
7.5 Teismas šioje byloje privalo įvertinti ar atsakovui kaip statytojui įvykio metu (2020 m. spalio d.) galiojo statybos garantiniai terminai; kas turėjo pareigą iki draudiminio įvykio atlikti laiku ir tinkamai defektų šalinimo darbus; kas privalėjo užtikrinti, kad kol stogo defektai bus pašalinti, jie nekeltų grėsmės turtui (vidaus patalpoms); ar draudiminis įvykis įvyko tiesiogiai dėl stogo defektų, ar tai sąlygojo bendrijos atliekami stogo remonto darbai (atidengtos ir atviros stogo konstrukcijos). Nei vienos nurodytos faktinės aplinkybės nepatvirtins Lietuvos apeliacinio teismo priimta nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-23-450/2021.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė ADB „Gjensidige“ prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1 Abiejose bylose ginčo objektas yra tai, ar tinkamai įrengė stogą atsakovas. Taigi, jei byla nebūtų stabdoma, galėtų susidaryti situacija, kuomet bus priimti vienas kitam prieštaraujantys sprendimai.
8.2 Analogiškai yra sustabdytos dar dvi bylos, pagal ieškovo ieškinius Atsakovui dėl kitų žalų (apliejimų), susijusių su to paties pastato stogu (Vilniaus miesto apylinkės teismo c. b. Nr. e2-859-863/2022 ir e2-124-566/2022). Pažymėtina, kad šios bylos buvo sustabdytos būtent atsakovės prašymu.
8.3 Atsakovės argumentas, kad butas buvo aplietas jau suėjus garantiniam terminui, todėl byla nestabdytina, nėra reikšmingas, kadangi tai, ar butas buvo aplietas jau suėjus garantiniam terminui yra ginčo dalykas, be to, stogo trūkumai, dėl kurių buvo padaryta žala ieškovės klientui, išaiškėjo gerokai anksčiau nei įvyko buto užliejimas.
8.4 Tarp šalių yra ginčas dėl visų atskirajame skunde nurodomų argumentų, kurie neva, atsakovės vertinimu, sudaro pagrindą nestabdyti bylos nagrinėjimo, todėl negalima šiais argumentais remiantis (nes jų pagrįstumas dar nenustatytas, o bus nustatinėjamas pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą) spręsti dėl bylos nestabdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas sustabdė bylą iki įsiteisės sprendimas kitoje civilinėje byloje.
12. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Šis privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta kita byla, paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatomi kitoje byloje, tačiau bus reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje. Taigi teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
13. Civilinės bylos sustabdymas neabejotinai reiškia ilgesnį teismo procesą, todėl šio procesinio instituto taikymui įstatymas nustato griežtas sąlygas (CPK 163 – 167 straipsniai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad civilinės bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2009; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009). Visuotinai pripažįstama, kad pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
14. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad byloje, dėl kurios teismas sustabdė nagrinėjamą bylą nebus nustatytos reikšmingos aplinkybės, kadangi šiai bylai daugiabučio namo defektų kilmė ir apimtis nėra svarbi. Apeliantė akcentuoja, kad butas buvo užlietas suėjus garantiniams terminams minėtoje byloje iš statytojo UAB „Firma VITI“ nereikalaujama pašalinti statybos defektus, o reikalaujama priteisti byloje nustatytą sumą už defektų šalinimą, todėl atsakovė negali būti laikoma atsakinga už defektų tinkamą pašalinimą nuo 2014 m. balandžio 1 d., kadangi nuo šios datos bendrija pareiškusi ieškinį uždraudė statytojui vykdyti defektų šalinimo darbus ir šią pareigą prisiėmė pati ir privalėjo užtikrinti, kad daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) statybos defektai būtų pašalinti laiku ir tinkamai.
15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylą tikslinga sustabdyti siekiant teisinio apibrėžtumo, kadangi civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 sprendžiamas klausimas dėl statinių (duomenys neskelbtini), statybos defektų, jų pašalinimo išlaidų atlyginimo ir atsakovės atsakomybės už (duomenys neskelbtini) statybos defektus, įskaitant ir stogo konstrukcijas, klausimas. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos ieškiniu ieškovė siekia prisiteisti išmokėtą draudimo išmoką, teigdama, kad dėl atsakovės netinkamai atliktų stogo įrengimo statybos darbų minėtame name, buvo užlietas butas (duomenys neskelbtini).
16. Pažymėtina, kad apeliantės atskirajame skunde akcentuojami argumentai, t.y. dėl atliktų statybos darbų garantinių terminų ir to kas atsakingas už defektų pašalinimą yra reikšmingi ne klausimui dėl bylos sustabdymo, o bylos nagrinėjimui iš esmės, t.y. ieškinio tenkinimui/atmetimui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė pareikštą ieškinį grindžia tuo, kad butas buvo aplietas dėl nesandaraus stogo, už kurio netinkamą įrengimą statybos metu atsakinga UAB „Firma VITI“. Atsiliepime į ieškinį atsakovė teigia, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovės atsakomybės už galimus stogo defektus, dėl kurių įvyko draudiminis įvykis, teigia, kad tikėtina, kad namo stogo trūkumai (jei vandens patekimo šaltinis buvo per stogą), atsirado dėl bendrojo naudojimo objektų nepriežiūros. Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjamoje byloje reikės nustatyti, ar įvykis yra draudiminis, ar užliejimo metu (2020 m. spalio 16 d.) galiojo statybos garantiniai terminai ir tai, kad kas turėjo pareigą iki draudiminio įvykio atlikti laiku ir tinkamai defektų šalinimo darbus ir užtikrinti, kad jie nekeltų grėsmės turtui (vidaus patalpoms). Tačiau be šių aplinkybių itin reikšminga aplinkybė, kuri privalės būti įvertinta pirmosios instancijos teismo, ar atsakovė yra atsakinga už namo (duomenys neskelbtini) stogo konstrukcijų defektus. Būtent į šį klausimą bus atsakyta įsiteisėjus sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020, kuris šiuo metu apskųstas apeliacine tvarka. Taigi, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad byloje, dėl kurios pirmosios instancijos teismas sustabdė nagrinėjamą bylą, nebus nustatytos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutampa abiejų bylų aplinkybės susijusios su stogo defektų ir atsakovės atsakomybės už juos nustatymu, todėl civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 nustatyti faktai turės prejudicinę galią šioje byloje. Pažymėtina, kad nors šioje byloje ir yra galimybė tokius faktus nustatyti, tačiau prioritetas teiktinas įstatymų leidėjo siekiui privalomu bylos sustabdymu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tų pačių faktų nustatinėjimo kelis kartus. Bylos sustabdymas nagrinėjamu atveju sudarys sąlygas išvengti tarpusavyje prieštaraujančių sprendimų priėmimo, kuriais tos pačios aplinkybės būtų aiškinamos skirtingai. Šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, kad minėta byla yra pažengusioje proceso stadijoje, t.y. nagrinėjama apeliacine tvarka (bylos nr. e2A-10-450/2022), šioje byloje buvo paskirta ekspertizė. Remiantis informacinės sistemos LITEKO duomenimis apeliacinės instancijos teismui byloje paskirtas ekspertas netrukus pateiks ekspertizės aktą. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad bylos sustabdymas neužvilkins šios bylos nagrinėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal ieškovo ieškinius atsakovui yra užvestos dar dvi bylos dėl kitų žalų (apliejimų), susijusių su to paties pastato stogu (Vilniaus miesto apylinkės teismo c. b. Nr. e2-859-863/2022 ir e2-124-566/2022). Šiose bylose procesas taip pat sustabdytas dėl jau aptartos bylos Nr. e2-115-431/2020 (apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos Nr. e2A-10-450/2022), tenkinus pačios atsakovės (apeliantės šioje byloje) prašymą, kurį ji grindė argumentu, kad byla dėl draudimo išmokos ir civilinė byla Nr. e2-224-431/2019 yra susijusios prejudiciniu ryšiu, kadangi abejose bylose sprendžiamas jos atsakomybės klausimas dėl to paties galimo trūkumo.
18. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, kad pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.