- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-15
- Bylos Nr.
- 1-315-158/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-01084-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zita Romanovaitė
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Kaltinamasis
- E.Ž.
- Advokatai
- Antanas Lekstutis
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Algidai Guobei, Lijanai Ereminaitei-Krivdai, dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei, gynėjui advokatui Antanui Lekstučiui, nukentėjusiajam V. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E.Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspeditoriumi-vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Ž. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą bei pažeidė viešąją tvarką.
Jis, 2012-07-25, apie 14.00 val., viešoje vietoje – Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) namo kieme, sustabdęs nuosavą automobilį vairavusį V. V. ir pastarajam išlipus iš automobilio, kitų žmonių akivaizdoje, tyčia ne mažiau šešių kartų metaliniu geležiu sudavė ranka besiginančiam V. V., pataikydamas jam į kairę ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, kairio žasto užpakaliniame paviršiuje, kairio peties išoriniame paviršiuje, kairio dilbio sumušimus su minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva, odos nubrozdinimu, muštine žaizda ir kairiojo alkūnkaulio lūžimu, t.y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis E. Ž. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną ruošėsi išvykti savo automobiliu, įsėdo į automobilį, nespėjus užsidaryti durelių, prie jo privažiavo V. V., ėmė gąsdinti, vartoti necenzūrinius žodžius. Jam išlipus iš automobilio, ėmė jį tampyti, bandė muštis. Jis vaizdavo, jog suduos V. V.. Kaimynams pradėjus šaukti, V. V. nuvažiavo, tačiau maždaug už 5 minučių grįžo, nes pametė laikrodį. Parodė, jog nežino, kas iškvietė policijos pareigūnus, konflikto metu aplink kitų žmonių nematė, jie abu savo automobiliuose buvo vieni, tačiau vieta vieša, todėl bet kas galėjo iškviesti pareigūnus. Jis metalinio strypo neturėjo. Nurodė, kad anksčiau nukentėjusysis yra jo 9 metų vaiką smaugęs dėl konflikto, kuris buvo kilęs tarp jo sūnaus ir nukentėjusiojo dukters. Pačio nukentėjusiojo iki įvykio nebuvo matęs, tik kalbėjęs su juo telefonu. Atvykus policijai abu paaiškino, jog susikivirčijo dėl vaikų, nei vienas policijos pareigūnams nesiskundė, pareiškimo rašyti nenorėjo, nukentėjusysis nesakė, jog jam skauda ranką, nenurodė apie metalinį strypą, todėl pareigūnai įspėję, kad netriukšmautų, išvažiavo. Nurodė, jog būtent nukentėjusysis kaltas dėl kilusio konflikto, tai jis jį gąsdino, bandė tempti, pastatė automobilį viduryje gatvės. Tuo tarpu jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo veiksmų.
Nukentėjusysis V. V. parodė, kad nepažinojo kaltinamojo iki įvykio su vaikais, po kurio jis pradėjo skambinti, grasinti. Dukra skundėsi, kad Ž. sūnus skriaudžia, to berniuko jis nemušė, tik papurtė. Iki pareiškimo pateikimo policijai, kaltinamasis reikalavo pinigų, grasino. Parodė, jog tame name jis pats negyvena, ten gyvena jo dukra su savo mama. Įvykio dieną atvyko pažiūrėti katino. Kaltinamasis sustabdė jį visu savo kūnu, vos spėjus išlipti iš automobilio, ėmė pulti su maždaug 40 cm metaliniu strypu, daužyti, nieko nesakydamas, jis pats bandė siūlyti išsiaiškinti vyriškai, be geležies. Kaltinamojo žmona net šaukė per langą, kad padėtų tą metalinį strypą, vėliau pati atėjo ir atėmė jį iš kaltinamojo. Pradėjo iš rankos bėgti kraujas. Sėdo į automobilį ir išvažiavo, tada pastebėjo, kad neturi laikrodžio, sugrįžo, o į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai. Tik po smūgio metaliniu strypu, galėjo pamesti laikrodį. Po įvykio praėjus maždaug 3 valandoms, kreipėsi į medikus, ranka buvo lūžusi, negalėjo dirbti 2 mėnesius, buvo uždėtas įtvaras. Iš karto po įvykio nejautė didelio skausmo. Parodė, kad savo iniciatyva vyko pas ekspertus, taip jam patarė policijos komisariate. Atvykus policijos pareigūnams matėsi, kad jam iš alkūnės bėga kraujas, pareigūnai klausė, ar nereikia medikų pagalbos, bet jis atsisakė, nes skubėjo į susitikimą su klientu, be to, nemanė, kad ranka gali būti lūžusi. Prašo priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos bei išlaidas, patirtas už gydymą. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad prarado daug klientų, nes yra 3 įmonių vadovas, tenka ir pačiam dirbti fizinį darbą – kalti paminklus, juos padėti pakelti, važinėti į susitikimus, o dėl ant rankos uždėto gipso to daryti negalėjo.
Liudytoja Ž. Ž. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, su nukentėjusiuoju susipažino teisme. Ji parašė pareiškimą policijai, jog nukentėjusysis sužalojo jos sūnų. Įvykio metu buvo namie su vaikais, kaltinamasis išvažiavo į draudimą. Išgirdo lauke triukšmą, kadangi gyvena pirmame aukšte, tuomet per langą pamatė, kad jie konfliktuoja. Išėjusi į lauką prašė, kad jie nesimuštų, nukentėjusiajam sakė, kad tai ji parašė pareiškimą, todėl jis neturi teisės kaltinti jos vyro. Parodė, jog nematė kaip konfliktas prasidėjo, nematė iš kur atsirado V. V., tik pamatė patį konfliktą ant žolės. Jie apsižodžiavo, tai tęsėsi apie 2-3 minutes. Girdėjo, jog vyrui grasinama išvežti į mišką ir panašiai. Juos nuramino, vyras nuėjo į automobilį, o ji grįžo namo, tuomet per langą pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai. Jiems paaiškino, jog konfliktas įvyko dėl pareiškimo, jokio kraujo nebuvo. Nukentėjusysis ir jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius net ir atvykus policijai. Parodė, jog vyrai nesimušė, o tik žodžiais konfliktavo, gestikuliavo, nematė, kad būtų kuris nors sudavęs kitam smūgius. Jokių metalinių įrankių vyras nesivežioja automobilyje.
Liudytojas E. D. parodė, kad 2012-07-25 apie 13.45 val. dirbant Klaipėdos miesto 2 policijos komisariato teritorijoje su vyr. patruliu B. R. gavo pranešimą iš VPK budinčios dalies, kad prie (duomenys neskelbtini) namo vyksta muštynės. Atvykus į įvykio vietą muštynių nebebuvo, todėl kas jose dalyvavo pasakyti negali. Ką konkrečiai pamatė atvykęs į įvykio vietą neatsimenantis, žmonių veidų nepamena, tačiau šūkavo vyras su moterimi, moteris šaukė per langą iš pirmo aukšto, prie jo priėjusi nebuvo ir įvykio aplinkybių neaiškino, vienas žmogus žolėje ieškojo laikrodžio. Ar buvo sužalotų asmenų, nepamena. Ar kas minėjo apie sužalojimus, irgi nepamena. Bet jeigu jų būtų buvę, tai būtų surašyti jo su B. R. tarnybiniai pranešimai. Šiuo atveju jų, kaip supranta, nėra, kas reiškia, kad niekas tuo metu pretenzijų neturėjo. Ar reikalinga kviesti med. pagalbą, visais atvejais sprendžia pagal sužalojimų pobūdį.
Liudytoja D. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) name, trečiame aukšte, 2012-07-25 13:45 val. išgirdo kieme triukšmą, todėl priėjo prie lango pažiūrėti, kas ten vyksta. Pamatė, jog atvažiavęs džipas, kurį vairavo nukentėjusysis, jis buvo paliktas važiuojamojoje dalyje, tuo trapu jos kaimynas E. buvo prie savo BMW automobilio. Matė, kaip nukentėjusysis priėjo prie E., jie kažką aiškinosi, konfliktavo, nukentėjusysis šaukė, buvo piktas, agresyvus. Tuo tarpu E. buvo šiek tiek ramesnis. Pamanė, kad konfliktas tarp vyrų kilo dėl ne vietoje palikto džipo. E. vijosi nukentėjusįjį po kiemą, rankoje nieko neturėjo, abu vyrai nubėgo už namo kampo, todėl ji iškvietė policiją. Netrukus grįžo E., jam iš paskos ir nukentėjusysis, kuris įsėdęs į savo džipą, išvažiavo, tačiau neužilgo grįžo, kai policijos pareigūnai jau buvo atvykę. Su policininkais kalbėjosi abu vyrai, moters nurodė nemačiusi, negirdėjo, moteriško balso apskritai. Parodė, kad su E. tiesiog pasisveikina ir tiek.
Liudytoja L. K. parodė, kad turi bendrą vaiką su nukentėjusiuoju. 2012 metų liepos mėnesį buvo išvykusi, savo buto raktus paliko V. V.. Dukra pasakojo, jog R. tėtis sulaužė ranką V. V.. Žinojo ir tai, kad Ž. vaiką neva tai sumušė V. V., tačiau su juo apie tai nekalbėjo, nesidomi jo gyvenimu apskritai, jie gyvena atskirai. Tik tą vieną mėnesį leido pagyventi nukentėjusiajam savo bute, nes buvo išvykusi. Nurodė, jog apie šį įvykį V. V. pasakojo taip – jo automobilį sustabdė kaltinamasis, jis išlipo, tuomet kaltinamasis užsimojo metaliniu pagaliu, kilo muštynės, V. V. gynėsi, vėliau strypą numetė, o jį paėmė kaltinamojo žmona. Jį pamatė praėjus gal 2-3 savaitėm po įvykio, jo ranka buvo sugipsuota.
Ekspertas R. P. P. paaiškino, jog išvada buvo surašyta 2012-10-26, apžiūrėjus V. V. jo paties prašymu, padaryta rentgeno nuotrauka, iš kurios buvo matomas šviežias alkūnkaulio lūžis vidurinėje dalyje. Alkūnė sužalota kietu buku daiktu, paros bėgyje. Toks alkūnkaulio lūžimas gali kalti nuo smūgio į aštrią briauną, smūgis turi būti tiesiai į tą vietą, tokio lūžio griūdamas nepatirsi. Nurodė, jog galėjo kraujuoti po toko sužalojimo, o žaizda galėjo atrodyti taip, kaip matyti nuotraukose (b.l. 173-174).
Liudytoja J. Ž. parodė, kad matė nukentėjusiojo darytas nuotraukas mobiliajame telefone – viena rankos, kita automobilio, paaiškino jam, jog nuotraukas reikia padaryti arba atsiųsti elektroniniu paštu, kad prijungti prie bylos, tačiau nukentėjusysis jų nebeatsiuntė. Paskutinės apklausos metu nurodė klaususi nukentėjusiojo apie nuotraukas, jis atsakė, jog pateiks jas teisme. Negali pasakyti, ar tai tos pačios nuotraukos, kurias jai rodė nukentėjusysis.
Iš 2012-07-26 protokolo-pareiškimo matyti, kad V. V. pranešė, jog 2013-07-25 apie 14:00 val. buvo sumuštas metaliniu strypu (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje (b.l. 1).
Iš 2013-01-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. V. tyrimui pateikė dokumentų, patvirtinančius gydymo išlaidas, kopijas, t.y. nurodymą pervesti įmokėtus grynuosius pinigus - 44,00 Lt už teismo med. eksperto apžiūrą ir PVM sąskaita faktūra Serija PLK Nr. 1004 išduota V. V. 195,00 Lt sumokėjimui už įtvarą dilbiui ir žastui (b.l. 20, 21).
Iš 2013-01-11 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad savo parodymus V. V. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 24-27).
Iš 2012-07-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1359/12(03) matyti, kad pačiam nukentėjusiajam V. V. prašant, konstatuota, jog V. V. buvo padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairio žasto užpakaliniame paviršiuje, kairio peties išoriniame paviršiuje, kairio dilbio sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva, odos nubrozdinimu, muštine žaizda ir kairiojo alkūnkaulio lūžimu. Minimus sužalojimus V. V. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas vietas kietu buku daiktu. Kairio dilbio sumušimas su alkūnkaulio vidurinio trečdalio lūžimu dar vadinamas „apsauginiu“, kada nukentėjusysis nuo smūgių bando prisidengti kitas kūno vietas. Sužalojimai įgauti maždaug prieš parą laiko, galimai ir apžiūrimojo nurodytu laiku, t.y. 2012-07-25. V. V. patirta trauma yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b.l. 28).
Iš 2012-10-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus Papildomos specialisto išvados Nr. pG 2136/12(03) matyti, kad konstatuota, jog V. V. buvo padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairio žasto užpakaliniame paviršiuje, kairio peties išoriniame paviršiuje, kairio dilbio sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva, odos nubrozdinimu, muštine žaizda ir kairiojo alkūnkaulio lūžimu. Minimus sužalojimus V. V. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas vietas kietu buku daiktu. Kairio dilbio sumušimas su alkūnkaulio vidurinio trečdalio lūžimu dar vadinamas „apsauginiu“, kada nukentėjusysis nuo smūgių bando prisidengti kitas kūno vietas. Pagal apžiūros metu konstatuotą sužalojimų išsidėstymą V. V. kūne galima išskirti ne mažiau keturių trauminio poveikio vietų (kairysis dilbis, kairė alkūnė, kairysis žastas, kairio peties sritis). Sužalojimai įgauti maždaug prieš parą laiko, galimai teisėsaugos nustatytu ir užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2012-07-25. V. V. patirta trauma yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b.l. 35-36).
Iš 2012-08-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. V. iš atpažinimui pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažino 5 fotografijoje esantį asmenį - E. Ž., kaip jį 2012-07-25 sužalojusį asmenį (b.l. 60-62).
Iš 2012-09-25 akistatos protokolo matyti, kad suvesti akistaton nukentėjusysis V. V. ir kaltinamasis E. Ž. laikėsi savo duotų parodymų. Įtariamojo E. Ž. teigimu, apart keiksmažodžių ir šūkavimų tarp jų nieko nebuvo įvykę. Nesimušė, o tik susistumdė. Kai pradėjo stumdytis, žmonės pradėjo šaukti, kad jie apsiramintų (b.l.72-74).
Iš 2012-12-28 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis E. Ž. parodė vietą, kur tarp jo ir V. V. įvyko konfliktas (b.l.80-84).
Iš byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos nustatyta, jog E. Ž. neigdamas savo kaltę neneigia, jog įvykio dieną konfliktavo su nukentėjusiuoju V. V. (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje. Byloje nėra surinkta duomenų, kurių pagrindu būtų galima neginčijamai nustatyti konflikto iniciatorių, tačiau galima daryti išvadą, jog dar iki konflikto kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai buvo priešiški, nes E. Ž. buvo kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl V. V. patraukimo baudžiamojo atsakomybėn.
Byloje nėra duomenų apie metalinio strypo, kuriuo, kaip nurodo nukentėjusysis jis buvo sužalotas , suradimą įvykio vietoje , tačiau netikėti nukentėjusiojo parodymais dėl sužalojimo aplinkybių , nėra pagrindo. Kaltinamojo daromos prielaidos, jog V. V. , siekdamas jam atkeršyti , susižalojo pats , atmestinos , nes teismo medicinos ekspertas R. P. P. komentuodamas specialisto padarytas išvadas paaiškino, jog V. V. patirta trauma-alkūnės lūžis, yra specifinė, tiesiog griūnant ji atsirasti negali, ją galima sukelti tik alkūnės smūgiu į briauną arba buku daiktu į alkūnę. Tai iš esmės atitinka nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes, jog jis metaliniu strypu buvo sužalotas tuo metu, kai jis saugodamas nuo smūgio galvą , bandė prisidengti ranka .
Motyvuojamoji dalis
Konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo patvirtino mačiusios liudytojos Ž. Ž., D. K.. Pastaroji parodė, jog abu vyrai buvo nubėgę už namo kampo, todėl ji galėjo ir nematyti, kaip E. Ž. metaliniu strypu sudavė V. V.. Ž. Ž. tvirtinimas, kad jos vyras jokio strypo neturėjo , nekelia abejonių nukentėjusiojo parodymais, jog būtent ji ir atėmė iš kaltinamojo strypą, kuriuo jis buvo sužalotas, nes ji yra suinteresuota padėti savo sutuoktiniui išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Ta aplinkybė, jog į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams nukentėjusysis iš karto nerašė pareiškimo, nekelia abejonių jo vėliau duodamais parodymais, kadangi nėra pagrindo netikėti, jog konflikto įkarštyje, V. V. galėjo ir nesureikšminti gautų sužalojimų ir nejausti itin didelio fizinio skausmo dėl alkūnės kaulo lūžio, ką pajuto praėjus kelioms valandoms po įvykio, todėl ir nuvyko pas teismo medicinos ekspertus ir kreipėsi į policiją. Teismo posėdyje specialistas patvirtino ir savo išvadą dėl kraujosruvos ir nubrozdinimo su sukrešėjusia žaizda dilbio srityje , kurią jis rado apžiūrėdamas nukentėjusiojo kairiąją ranką. Kad byloje esančios nuotraukos (b.l. 173, 174), patvirtinančios kraujavimą iš žaizdos rankoje , buvo padarytos iškart po patirto sužalojimo , patvirtino liudytoja apklausta tyrėja J. Ž., nurodžiusi, jog nukentėjusysis jai rodė nuotraukas mobiliajame telefone – sužalotos rankos bei automobilio, o jai pasiūlius nuotraukas pateikti atspausdintu formatu, V. V. paaiškino jas pateiksiąs teisme, ką ir padarė.
Teismas daro išvadą, jog kaltinamasis fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo viešoje vietoje, kadangi viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys, nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, jog konfliktas vyko (duomenys neskelbtini) namo kieme, dienos metu, todėl akivaizdu, kad kiti asmenys galėjo pasijusti nesaugūs, aplink galėjo būti vaikų, be to, įvykį per langą matė liudytojos, kaip nurodė D. K. prie lango priėjo būtent išgirdusi kieme triukšmą, taigi kaltinamojo veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Smūgio sudavimas kitam žmogui viešai, net ir ne žmonių minioje, reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (LAT nutartis Nr. 2K-652/2007).
Kaip jau nustatyta iš teisiamojo posėdžio metu ištirtų specialisto išvadų, duotų specialisto paaiškinimų, kaltinamasis nukentėjusiajam V. V. dėl įvykio metu padarytų sužalojimų sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą – V. V. buvo padaryti odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairio žasto užpakaliniame paviršiuje, kairio peties išoriniame paviršiuje, kairio dilbio sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva, odos nubrozdinimu, muštine žaizda ir kairiojo alkūnkaulio lūžimu, kas patvirtina buvus neleistiną fizinį kontaktą, dėl ko pažeistas nukentėjusiojo kūno neliečiamumas. Taigi kaltinamasis atliko veiksmus, kurie laikytini įžūliais.
Kaltinamasis E. Ž. nusikaltimus padarė tiesiogine tyčia, t.y. jis suprato, kad smūgius suduoda, konfliktuoja su nukentėjusiuoju viešojoje vietoje, numatė, kad šiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, galimai sutrikdyta jo sveikata, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta viešoji tvarka ir norėjo taip veikti. Tokie kaltinamojo E. Ž. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmes, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Kaltinamasis E. Ž. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis dirba, turi šeimą, anksčiau neteistas ir galiojančių administracinių nuobaudų neturi, darbe charakterizuojamas teigiamai. Jo veiksmuose atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis savo veiksmams nėra kritiškas, nesigaili dėl jų, neatsiprašė nukentėjusiojo, žalos neatlygino.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti E. Ž. už įvykdytus nusikaltimus skiriant laisvės apribojimo bausmę.
Bausmės dydžius apsprendžia kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga, nusikalstamų veikų motyvas, jų padarymo aplinkybės, pasekmės, taip pat kitos aukščiau aptartos aplinkybės.
Byloje pareikštas nukentėjusiojo V. V. civilinis ieškinys dėl 20 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 39).
LR BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Nukentėjusysis V. V. civilinį ieškinį motyvavo tuo, jog žala atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, t.y. sveikatos sutrikdymą dėl kaltinamojo E. Ž. kaltės patyręs nukentėjusysis V. V. gydėsi, mokėjo už ekspertizę, pirko langetę, taip pat dėl šio įvykio patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, tris mėnesius buvo nedarbingas, per šį laikotarpį sumažėjo jo verslo pajamos, suprastėjo gyvenimo kokybė, nes negalėjo vairuoti, apsirengti.
Nustatant priteistinus neturtinės žalos dydžius nukentėjusiajam teismas vadovaujasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei vyraujančia teismų praktika, atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Dėl kaltinamojo veiksmų įvykio metu nukentėjusiajam V. V. buvo nesunkiai surikdyta sveikata, tačiau nustatyta ir tai, kad nukentėjusiojo dėl įvykio patirtos pasekmės nėra susijusios su itin dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, dėl to nukentėjusiajam nebuvo atliekamos operacijos, duomenų apie liekamuosius traumos reiškinius teismui nepateikta. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiajam buvo sulaužyta ranka, jam teko nešioti langetę, kas pablogino jo gyvenimo kokybę ir apribojo jo bendravimo galimybes, apsunkino verslo santykius. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį , atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis dirba, duomenų apie sunkią jo finansinę padėtį ar įsipareigojimus nepateikta. Atsižvelgus į kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, į dėl nusikaltimo kilusias pasekmes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo E. Ž. nukentėjusiajam V. V. 4000 litų neturtinės žalos atlyginimui.
Įvertinus nukentėjusiojo pateiktus duomenis, kuriais jis grindžia patirtą turtinę žalą – 600 Lt, darytina išvada, kad ne visa suma pagrįsta rašytiniais įrodymais. Nukentėjusysis pateikė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad sumokėjo 44 Lt už teismo ekspertizę (b.l. 20), taip pat sąskaitą faktūrą, iš kurios matyti, kad sumokėjo 195 Lt už įtvarą dilbiui ir žąstui (b.l. 21), ieškinyje nurodė, jog sumokėjo 22 Lt už nuotraukos padarymą, t.y. pagrindė 261 Lt, kurie kaip patirta turtinė žala priteistini iš E. Ž..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 str.,
nusprendžia:
E.Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmes:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį - 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį –6 ( šešis) mėnesius laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš E. Ž. V. V. 4000 Lt (keturis tūkstančius) litų neturtinei žalai ir 261 Lt (du šimtus šešiasdešimt vieną litą) turtinei žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.