Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. L. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai dėl kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnui dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. vasario 14 d. atliko tarnybą Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (b.l. 14). Šioje byloje neginčijamai nustatytas faktas, jog pareiškėjai nebuvo suteikta socialinė garantija nešioti tinkamą tarnybinę uniformą ir dėl to ji patyrė nuostolių. Pareiškėja 2014 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama išduoti pažymą per 2005-2011 metus neišduotas tarnybinės uniformos dalis ir jų vertę, apskaičiuotą pagal tuo metu galiojančias kainas (b.l. 8). 2014 m. spalio 13 d., gavusi informaciją iš atsakovo (b.l. 9-10), 2014 m. spalio 20 d. kreipėsi į teismą (b.l. 5), prašydama priteisti jai teisėtai priklausančią kompensaciją už 2005 – 2011 metais neteisėtai negautą tarnybinę uniformą ir jos dalis – 4587,99 Lt.

Atsakovas Pravieniškių pataisos namų – atviroji kolonija atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjos prašymu nesutinka, mano, jog reikalavimams dėl turtinės žalos atlyginimo yra taikomas 3 metų senaties terminas, todėl prašo pareiškėjo reikalavimui taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.)..

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą aptarė senaties termino taikymo ypatumus bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą priteisimo, kai pareigūnai tiesioginius nuostolius patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo, neišduodant tarnybinės uniformos ar jos dalių (CK 6.246 straipsnis, 2.271 straipsnis). Tokiems ginčo santykiams teismas paprastai taikydavo CK 1.127 str. 5 d., kurioje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną, nuostatas. Aiškindamas šiuos teisinius santykius tęstinumo aspektu teismas konstatuodavo, kad CK 1.127 straipsnio 5 dalies taikymo požiūriu toks pareiškėjo teisių pažeidimas laikytinas tęstiniu pažeidimu. Todėl tokio pobūdžio pareiškėjo reikalavimai būdavo pripažįstami pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto 3 metų ieškinio senaties termino (žr. pvz., administracines bylas Nr. A492-3379/2011, Nr. A552-1838/2013, Nr. A.⁴³⁸-1796/2013; Nr. A438-1652/2013).

Pabrėžtina, kad ginčo situacija nėra analogiška toms, kuriose aptariami pareiškėjų teisės pažeidimai, susiję su tarnybinės uniformos dalių neišdavimu, teismų praktikoje buvo pripažįstami tęstiniais.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Neginčijamai nustatyta, jog pareiškėja Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje atliko tarnybą laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. vasario 14 d., taigi kreipimosi į teismą metu ji buvo atleista iš tarnybos. Teismo vertinimu, būtent iki pareiškėjos atleidimo iš tarnybos dienos atsakovas privalėjo besąlygiškai vykdyti savo pareigą, aprūpinant pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, arba kompensuojant nuostolius pagal Teisingumo ministro nustatytą tarnybinės uniformos išdavimo normų ir dėvėjimo tvarką. Nutrūkus tarnybos santykiams, atsakovo neteisėti veiksmai - tarnybinės uniformos dalių neišdavimas - nagrinėjamu atveju taip pat nutrūko ir nebesitęsė iki tos dienos, kurią pareiškėja kreipėsi į teismą, todėl ginčo atveju yra pagrindas teigti, jog būtent nuo 2011 m. vasario 14 d. turėtų būti skaičiuojama ieškinio senatis. Be kita ko, pasibaigus tarnybos santykiams pati pareiškėja, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, faktiškai suvokė, kad jai jau nebebus išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys ir kad jos teisių pažeidimas gali būti išspręstas tik kitu teisės aktuose nustatytu alternatyviu būdu - taikant kompensavimo mechanizmą. Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Kaip nurodė pati pareiškėja (tai patvirtina ir bylos medžiaga), ji, prašydama išduoti pažymą per 2005-2011 metus neišduotas tarnybinės uniformos dalis ir jų vertę į įstaigos vadovą kreipėsi tik 2014 m. rugsėjo 30 d. , o į teismą - 2014 m. spalio 20 d., taigi praėjus daugiau nei trims metams nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, tokiu būdu, teismo vertinimu, praleisdama ieškinio senaties terminą ir sukurdama atitinkamas teisines pasekmes.

Nagrinėjamu atveju akcentuotina ir tai, kad Lietuvos Vyriausias administracinis teismas, paprastai pritardamas išvadai dėl tarnybą atliekančių asmenų, kuriems neišduotos priklausančios tarnybinės uniformos ir jos dalys, teisių pažeidimo pripažinimo tęstiniu pažeidimu, taip pat yra pažymėjęs, kad tokio teisių pažeidimo tęstinį pobūdį nulemia ir tai, kad atsakovas kiekvienais po tam tikros pareiškėjo tarnybinės uniformos dalies nusidėvėjimo (normų taikymo prasme) metais galėjo (privalėjo) aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis (vietoje nusidėvėjusių dalių) ir taip sumažinti pareiškėjo nuostolius ir (arba) juos kompensuoti Tvarkoje nustatytu būdu. Tai reiškia, kad pareiškėjas kiekvienais ateinančiais kalendoriniais metais turėjo pagrindą tikėtis, jog jo pažeistos teisės bus atkurtos administracine tvarka. (žr. pvz., administracines bylas Nr. A143-1695/2013 Nr. A143-249/2014). Ginčo atveju tokių sąlygų, kurios tiesiogiai įtakotų pareiškėjos teisių pažeidimo pripažinimą tęstiniu, nėra, nes, kaip jau minėta, nutrūkus tarnybos santykiams, atsakovas neturėjo pareigos aprūpinti pareiškėjos naujomis uniformos dalimis, jo neteisėti veiksmai nebesitęsė kiekvieną dieną, o pati pareiškėja neturėjo pagrindo tikėtis pažeistų teisių atkūrimo administracine tvarka. Dėl atsakovo neteisėto neveikimo ji teįgijo teisę per CK 1.125 str. 8 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą per žalos atlyginimo institutą dėl jos patirtų nuostolių, laiku neišduodant uniformos ar jos dalių, kompensavimo pinigine išraiška, prašant atlyginti 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas, tačiau tokių veiksmų neatliko.

CK 1.131 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pareiškėja savo teisės gauti teisės aktuose numatytas garantijas laiku nerealizavo, aplinkybių, kurios sustabdytų ieškinio senaties terminą (CK 1.129 str.), neatsirado, šis terminas nenutrūko (CK 1.130 str.), pareiškėja ieškinio senaties termino praleidimą pateisinančių priežasčių nenurodė ir neįrodinėjo, o atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, todėl reikalavimas priteisti kompensaciją už neišduotą tarnybinę uniformą, atmestinas.

Apibendrindamas aukščiau išdėstytus argumentus, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.