Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės, Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Administracinėje bylos dalykas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. 69-928 dėl pareiškėjui D. Š. nuobaudos paskyrimo ir Kalėjimų departamento 2019 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. 2S-93 „Dėl nuteistojo D. Š. skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Pataisos namų direktoriaus skundžiamu Nutarimu, įvertinęs tai, kad buvo gautas tarnybinis pranešimas, jog 2018 m. spalio 26 d. 3-iame sektoriuje buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nuteistojo elgesio (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas), tačiau pareiškėjas galimai naudojo fizinį ir psichinį smurtą kitų asmenų atžvilgiu, vadovaudamasis BVK 142 ir 143 straipsniais, paskyrė D. Š. nuobaudą – perkėlimą iš lengvosios į paprastąją grupę. Pareiškėjas Nutarimą apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2019 m. sausio 4 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pataisos namų direktoriaus 2019 m. kovo 19 d. Nutarimu paskirta nuobauda panaikinta prieš terminą (b. l. 50). Skundžiama nuobauda yra nebegaliojanti.

Teismas ginčo atveju remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsniu, priskiriančiu administracinių teismų kompetencijai nagrinėti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, nustatančiu, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. ABTĮ 3 straipsnis įtvirtina administracinio teismo kompetenciją nagrinėti viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą, buvusį jų priėmimo metu, t. y. vykdyti viešojo administravimo subjektų kontrolę. Administracinio teismo kompetencijos nagrinėti viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą, buvusį jų priėmimo metu, negali paneigti vėlesnis administracinių sprendimų panaikinimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3449-602/2017 ir kt. ). Administraciniams teismams priskirtos nagrinėti dvejopo pobūdžio bylos, tai bylos, kuriose teismas priima sprendimą dėl reikalavimo esmės (pvz., žalos atlyginimo bylos) ir bylos, kuriose teismas nepriima sprendimo dėl reikalavimo esmės, o tik patikrina viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumą. Pirmuoju atveju teismas vykdo subjektinių teisių gynimą (angl. recours subjectif), antruoju atveju teismas užtikrina objektyvios teisinės tvarkos apsaugą (angl. recours objectif). Nagrinėjamoje byloje teismas vykdo kontrolinio pobūdžio (angl. a review) funkciją, kuri nustato galimybę patikrinti viešojo administravimo subjektų aktų teisėtumą pagal ABTĮ 3 straipsnyje administraciniam teismui suteiktus įgaliojimus. Įvertinus tai, spręstina, jog nepaisant to, kad pareiškėjui paskirta nuobauda yra panaikinta, tačiau teismas, vykdydamas kontrolinio pobūdžio funkcijas, byloje vertins nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą jos paskyrimo metu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ( toliau ir BVK akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 3 d.) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 11 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios nuteistųjų teisės, o 12 straipsnyje – bendrosios nuteistųjų pareigos. Remiantis BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, pareigos.

Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1736-858/2015 ir kt.). BVK įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 straipsnio 1 dalis). BVK 112 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu.

BVK taip pat reglamentuoja bausmių vykdymo įstaigų pareigūnų teises ir pareigas. BVK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigų ir pareigūnų konkrečias teises ir pareigas atitinkamose bausmių vykdymo sąlygų bei nuteistųjų teisių ir pareigų vykdymo užtikrinimo srityse nustato atitinkami BVK skyriai. Nuobaudų nuteistiesiems skyrimas nustatytas BVK 142 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: papeikimas; pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų (BVK 142 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę ir kt. BVK 143 straipsnyje įtvirtinta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo; skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (BVK 143 straipsnio 2 dalis); nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam, už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda (BVK 143 straipsnio 3 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praktikoje pripažįstama, kad pagal BVK 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nustatytų pareigų (režimo reikalavimų) ar draudimų nevykdymas yra pagrindas skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas (pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1736-858/2015).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra laikomas teisės pažeidimu. Taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, galioja tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y. kad atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma nustačius teisės pažeidimo sudėtį. Toks reikalavimas įtvirtintas BVK 143 straipsnyje, nustatančiame, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui (BVK 143 straipsnio 3 dalis). Nutarimas skirti vieną iš BVK 142 straipsnyje numatytų nuobaudų yra aktas, kuriame įgaliojimus skirti nuobaudas turintis pareigūnas pateikia nuteistajam kaltinimą dėl bausmės atlikimo režimo pažeidimo (BVK 143 straipsnio 1 dalis). Taigi, nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nesuformuluotas konkretus kaltinimas arba kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu (pvz., LVAT 2013 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-236/2013, 2013 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1675/2013 ir kt.).

Iš Pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2018 m. spalio 26 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, matyti, jog 2018 m. spalio 16 d. gautas nuteistojo P. P. 2018 m. spalio 15 d. pareiškimas, kad 2018 m. spalio 14 d. keletas nuteistųjų nuo 9.00 val. iki 18.00 val. žaidė krepšinį, vėliau futbolą (b. l. 38-40). Pasibaigus futbolui, nukentėjusiajam ir kitiems asmenims buvo grasinama fiziškai susidoroti, jei kada nors eis žaisti futbolo prie 1-ojo ir 2-ojo būrių. Nurodyta, jog grasinimo buvo sulaukta iš penkių nuteistųjų, tame tarpe ir pareiškėjo, nurodyta, jog nuteistieji A. V., V. J., A. S., M. M., J. Š. taip pat parodė, kad jiems buvo grasinama, t. y. nurodė tapačias aplinkybes, kurias buvo nurodęs nukentėjusysis P. P. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog peržiūrėjus 2018 m. spalio 14 d. sporto aikštės teritoriją filmuojančių vaizdo kamerų įrašus nuo 9.00 val. iki 18.00 val., iš įrašo matosi kaip keletas nuteistųjų sporto aikštelėje žaidė krepšinį, po to kiti nuteistieji žaidė futbolą. Konstatuota, jog iš įrašo nėra įmanoma nustatyti nuteistųjų tapatybių, incidentų tarp nuteistųjų neužfiksuota. Nuteistieji M. D., E. S., pareiškėjas D. Š., R. K., N. B., kurie kaltinami grasinus kitiems nuteistiesiems, parodė, jog nukentėjusiesiems jie negrasino. Pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2018 m. spalio 26 d. nutarime taip pat nurodyta, kad 2018 m. spalio 26 d. Kriminalinės žvalgybos skyriuje gauta pažyma iš Apsaugos ir priežiūros skyriaus, kurioje rašoma, kad 2018 m. spalio 20 d. ir spalio 21 d. buvo organizuojamos futbolo varžybos tarp sektoriaus nuteistųjų, apklausti nuteistieji, kurie buvo futbolo varžybų dalyviais, tačiau nenurodyta, kad buvo kokie nors incidentai ar grasinimai nukentėjusiųjų atžvilgiu. Įvertinęs surinktą medžiagą, Pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2018 m. spalio 26 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes tyrimo medžiagoje nebuvo surinkta pakankamai duomenų apie grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą.

Nesurinkus įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę., t y., kad jis grasino ar atliko kitokius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo atsisakytas pradėti ikiteisminis tyrimas, 2018 m. lapkričio 5 d. tarnybiniu pranešimu buvo pasiūlyta pareiškėjo elgesį svarstyti drausmės komisijoje ir pritaikyti nuobaudą (b. l. 45). Pataisos namų Drausmės komisija 2018 m. lapkričio 6 d. teikimu pasiūlė Pataisos namų direktoriui pareiškėjui paskirti nuobaudą – perkelti nuteistąjį iš lengvosios grupės į paprastąją. Pataisos namų Drausmės komisijos 2018 m. lapkričio 6 d. teikime nėra nurodytos aplinkybės, kuriomis remiantis grindžiama pareiškėjo kaltė padarius pažeidimą, neatliktas jų vertinimas, neargumentuojama dėl ko pareiškėjui taikomas perkėlimas iš lengvosios grupės į paprastąją, o ne švelnesnė nuobauda. Pataisos namų direktoriaus Nutarime taip pat neanalizuojami įrodymai, kuriais grindžiama nuobauda, neargumentuojama dėl ko pareiškėjui taikoma nuobauda, kuri skiriama už sisteminius ar piktybiškus pažeidimus (BVK 142 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal bylos duomenis pareiškėjas ne kartą skatintas, nuobaudų nuo 2016 metų nėra turėjęs (b. l. 35). Šios aplinkybės paneigia, jog pareiškėjas daro piktybiškus ar sistemingus pažeidimus. Tai, kad pareiškėjas nedaro sistemingų ir piktybinių pažeidimų pripažino ir Pataisos namai, pareiškėjui už gerą elgesį anksčiau laiko 2019 m. kovo 19 d. Nutarimu panaikinę paskirtą nuobaudą. Teisėjų kolegija įvertinusi visumą įrodymų, teisinį reguliavimą, teisminę praktiką, sprendžia, jog pareiškėjui neteisėtai ir nepagrįstai buvo paskirta nuobauda – perkėlimas iš lengvosios į paprastąją grupę.

Skundžiamas Pataisos namų direktoriaus 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. 69-928 ir Kalėjimų departamento 2019 m. sausio 4 d. sprendimas Nr. 2S-93, kuriuo Nutarimas paliktas nepakeistas, naikinti kaip neteisėti ir nepagrįsti (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjo skundas tenkintinas, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

nusprendžia:

panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 69-928 „Dėl nuteistojo nubaudimo“,

panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. 2S-93 „Dėl nuteistojo D. Š. skundo nagrinėjimo“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.