Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Dariui Stulpinui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Telšių m., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis(duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, teistas:

1) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. balandžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir 140 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 15 val. per mėnesį visuomenės labui;

2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinus 1/3 ir subendrinus su Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, nustatyta galutinė bausmė – areštas 20 parų ir 225,96 Eur bauda;

3) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir bausmės atlikimo metu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas; teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

E. B. 2022 m. rugpjūčio 27 d., 20.45 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, kilus konfliktui tarp jo ir E. J., tyčia vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė E. J. į veidą, dėl ko pastarasis nugriuvo ant asfaltuotos aikštelės dangos, ir tokiu būdu padarė E. J. poodines kraujosruvas abiejų akių vokų – nosies srityje, odos nubrozdinimus abiejų alkūnių sąnarių srityse, nugaros kairėje, juosmens kairėje, muštines žaizdas nosies srityje, nosies kaulų lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdė E. J. sveikatą.

II. Įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrima UAB „Parabolė“ administruojamo vaizdo kameros medžiaga pav. (duomenys neskelbtini) „HD4_(duomenys neskelbtini) HD4_20220827203008_20220827210000“. Filmavimo laikas 2022 m. rugpjūčio 27 d., nuo 20:30 iki 21:00 filmavimo kamera filmuoja (duomenys neskelbtini) namo laiptinės išėjimą, pakylos laiptus, pėsčiųjų taką, automobilių stovėjimo aikštelę. 2022 m. rugpjūčio 27 d., 20:40:57 matoma, kaip pusnuogis vyras, pasideda raudonos spalvos maišą ant žemės bei prieina prie sėdinčios keturių asmenų grupės. Įsispraudęs į kompanijos vidurį, palinksta ir savo veiksmais orientuoja dėmesį į vyriškosios lyties atstovą su juoda kepure, pilkais marškinėliais ir pilkais šortais. 2022 m. rugpjūčio 27 d., 20:45:13 matoma kaip vyras, kuris yra pusnuogis, pastumia vyriškį su mėlynos spalvos šortais. 2022 m. rugpjūčio 27 d., 20:45:15 matoma, kaip vyriškosios lyties atstovas, dėvintis džinsiniais mėlynos spalvos šortais, žengęs pora žingsnių į priekį, kairės rankos mostu smogia vyrui, kuris pusnuogis, į veido sritį. Šis pargriūva prie automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio dešinės pusės rato (1 t., b. l. 118-120).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog papildomai apžiūrima UAB „Parabolė“ administruojamos vaizdo kameros medžiaga, kurios pavadinimas „(duomenys neskelbtini) HD4_ (duomenys neskelbtini) HD4_20220827203008_20220827210000“. Vaizdo įrašo rodomu laiku – 14:45:15, matoma, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios pagrindas padengtas asfaltuota danga, asmuo, vilkintis džinsinius šortus, baltos spalvos palaidinę, trumpomis rankovėmis, kairės rankos plaštaka vieną kartą suduoda asmeniui, kuris yra iki pusės nuogas, į veido sritį, dėl ko pastarasis visu kūno korpusu, šiek tiek pasuktu į kairę pusę, nugriūva ant asfaltuotos automobilių aikštelės dangos prie lengvojo automobilio „Opel“. Asmens kritimo momentu asmens galvą užstoja lengvasis automobilis „Opel“, todėl iš vaizdo įrašo negalima nustatyti, ar kritimo momentu asmuo susitrenkia galvos sritį (1 t., b. l. 122).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir vertinimas

Teismas vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais.

Byloje ištirtų ir aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis E. B. vieną kartą kairės rankos kumščiu suduodamas E. J. į veidą, dėl ko pastarasis nugriuvo ant asfaltuotos aikštelės dangos, tokiu būdu padarė E. J. poodines kraujosruvas abiejų akių vokų – nosies srityje, odos nubrozdinimus abiejų alkūnių sąnarių srityse, nugaros kairėje, juosmens kairėje, muštines žaizdas nosies srityje, nosies kaulų lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. J. sveikatą.

Tokią išvadą teismui leidžia daryti kaltinamojo E. B. paaiškinimai, ikiteisminio tyrimo metu pateikti nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai. Prieštaravimų tarp kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų bei rašytinių įrodymų nenustatyta, todėl teismas sprendžią, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika įrodyta pilnai.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl E. B. kaltės padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 138 straipsnio1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, į tai, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis gailisi dėl padarytos veikos. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Individualizuodamas bausmę kaltinamajam E. B. teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), motyvus ir tikslus (išprovokuotas pyktis), kaltinamojo asmenybę: teistas tris kartus už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas (1 t., b. l. 138-163), administracine tvarka per pastaruosius dvejus metus nebaustas (1 t., b. l. 145-148), dirba. Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam arešto bausmę, kiek didesnę, nei BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytas arešto bausmės vidurkis (BK 49 straipsnis).

Kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Įvertinus tai, kad BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neišnykus teistumui už analogiškos veikos padarymą, arešto bausmės vykdymo atidėjimas, numatytas BK 75 straipsnio 1 dalyje, jam netaikytinas.

Prokuroras siūlė paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės, teismas pripažįsta, kad 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra pakankama (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis), įpareigojant ją sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nes kaltinamasis privalės sumokėti iš jo priteistą žalos atlyginimą nukentėjusiajam bei Valstybinei ligonių kasai, o taip pat Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos patirtas išlaidas teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam.

IV. Civilinių ieškinių išsprendimas

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

Civilinė ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, kuriuo prašoma iš E. B. priteisti 76,27 Eur už nukentėjusiojo E. J. gydymą (1 t., b. l. 39-40).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis E. J. buvo sužalotas tyčiniais kaltinamojo E. B. veiksmais, ko pasėkoje nukentėjusiajam turėjo būti teikiama medicininė pagalba, dėl nukentėjusiojo gydymo civilinės ieškovės patirtos žalos dydis įrodytas pateiktais dokumentais (1 t., b. l. 42), todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo E. B. priteistinas 76,27 Eur turtinės žalos atlyginimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CK 6.263, 6.290 straipsniai).

Nukentėjusysis E. J. pareiškė ieškinį 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 31-32). Nurodė, kad jam buvo sulaužyta nosis, pamuštos abi akys nosies srityje, padaryti odos nubrozdinimai abiejų alkūnių sąnarių srityse, nugaros kairėje, juosmens kairėje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos sumos svyruoja nuo kelių šimtų eurų iki daugiau nei 5 tūkstančių eurų.

Pateiktame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė tik patirtus kūno sužalojimus, tačiau konkretesnių detalių ar savo išgyvenimų po įvykio, kurie pagrįstu civilinį ieškinį, nukentėjusysis nenurodė ir jokių duomenų dėl to nepateikė. Nukentėjusiojo įvardyti patirti sužalojimai teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį, tačiau įvertinus padarytus sužalojimus ir nesant jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis patyrė itin sunkias pasekmes, išgyveno depresiją, turėjo ilgalaikio gydymo procedūras ir pan. Tokių įrodymų nukentėjusysis nepateikė. Teismo įsitikinimu 700 Eur suma yra pakankama nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, tokia suma atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tinkamą nuteistojo ir nukentėjusiojo interesų balansą, todėl priteistina iš kaltinamojo E. B., o kita civilinio ieškinio dalis atmestina. Apsispręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas įvertina reikšmingą aplinkybę, t. y. tai, kad ir pats nukentėjusysis, būdamas neblaivus viešoje vietoje, savo veiksmais – kibimu prie kaltinamojo ir jo draugų, galimai išprovokavo konfliktą. Tai pagrindžia UAB „Parabolė“ administruojamos vaizdo kameros įrašas, pavadinimu „(duomenys neskelbtini) HD4_(duomenys neskelbtini) HD4_20220827203008_20220827210000“, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusysis „...pusnuogis vyras, pasideda raudonos spalvos maišą ant žemės bei prieina prie sėdinčios keturių asmenų grupės. Įsispraudęs į kompanijos vidurį, palinksta ir savo veiksmais orientuoja dėmesį į vyriškosios lyties atstovą su juoda kepure, pilkais marškinėliais ir pilkais šortais. 2022 m. rugpjūčio 27 d., 20:45:13 matoma kaip vyras, kuris yra pusnuogis, pastumia vyriškį mėlynos spalvos šortais.“ Akivaizdu, kad vyriškis mėlynos spalvos šortais, kurį nukentėjusysis pastumia, yra būtent kaltinamasis. Taigi, įvertinus tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo veiksmus, nesant pakankamai nukentėjusiojo didesnę patirtą neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, duomenų apie nukentėjusiojo tolesnę gydymosi eigą ir pan., darytina išvada, kad prašoma pritiesti 4 000 Eur suma yra nepagrįsta ir akivaizdžiai per didelė (CK 6.250, 6.263, 6.279 straipsniai, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, taip pat nukentėjusiojo turėtas išlaidas dėl advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugų apmokėjimo. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2023 m. vasario 9 d. pažymą dėl antrinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog nukentėjusiajam teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 434,36 Eur (2 t., b. l. 61). Esant išdėstytiems argumentams, patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, kaip nurodė ketina vykti dirbti į užsienį, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo E. B..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) CD-R laikmena, kurioje įrašyti vaizdo įrašai, 2022 m. rugpjūčio 30 d. gauti savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, Nr. IBPS-V-2282094-22 (1 vnt.); 2) DVD+R laikmena, kurioje įrašyti vaizdo įrašai, 2022 m. rugsėjo 5 d. gauti savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, Nr. IBPS-V-2332892-22 (1 vnt.); 3) DVD+R laikmena, kurioje įrašytas vaizdo įrašas, gautas 2022 m. rugpjūčio 30 d., Nr. 86-G-10016 iš UAB „Parabolė“ (1 vnt.); 4) CD-R laikmena, kurioje įrašytas rentgeno tyrimo vaizdas, gautas 2022 m. rugsėjo 5 d., Nr. 86-G-10231, iš VšĮ Regioninės Telšių ligoninės (1 vnt.), laikomi prie bylos (prisegti prie 1 bylos tomo galinio viršelio) paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamajam E. B. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina pradėjus bausmės vykdymą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

Įvertinus tai, kad teismo priteistina žalos atlyginimo suma nelaikytina itin didele, Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. B. piniginėms lėšoms, esančioms dviejose banko „Swedbank“, AB sąskaitose, taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti piniginėmis lėšomis iki 4 076,27 Eur sumos, kurio terminas buvo nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iki 2023 m. gegužės 24 d. (2 t., b. l. 20-22), panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti areštu 50 (penkiasdešimčiai) parų.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti areštą 33 (trisdešimt trejoms) paroms.

Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio, t. y. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo E. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo E. B. priteisti 700,00 Eur (septynis šimtus eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš kaltinamojo E. B. priteisti 76,27 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 27 ct) turtinei žalai, padarytai Privalomojo sveikatos fondo biudžetui dėl nukentėjusiajam E. J. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo E. B. 434,36 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 36 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas Valstybės naudai už nukentėjusiajam E. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti E. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) CD-R laikmeną, kurioje įrašyti vaizdo įrašai, Nr. IBPS-V-2282094-22 (1 vnt.);

2) DVD+R laikmeną, kurioje įrašyti vaizdo įrašai, Nr. IBPS-V-2332892-22 (1 vnt.);

3) DVD+R laikmeną, kurioje įrašytas vaizdo įrašas, Nr. 86-G-10016 iš UAB „Parabolė“ (1 vnt.);

4) CD-R laikmeną, kurioje įrašytas rentgeno tyrimo vaizdas, Nr. 86-G-10231, iš VšĮ Regioninės Telšių ligoninės (1 vnt.), palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. B. piniginėms lėšoms, esančioms dviejose banko „Swedbank“, AB sąskaitose, taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti piniginėmis lėšomis iki 4 076,27 Eur sumos, kurio terminas buvo nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iki 2023 m. gegužės 24 d. (2 t., b. l. 20-22), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

1) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, priteistos lėšos žalai atlyginti – 76,27 Eur (septyniasdešimt šeši eurai 27 ct), turi būti sumokėtos į banko sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, esančią banke „Swedbank“, AB, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą;

2) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per teismo nustatytą 5 (penkių) mėnesių terminą į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332, esančią banke „Luminor Bank“, AS, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą;

3) Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), pasirinktinai į šias surenkamąsias sąskaitas bankuose:

„Swedbank“, AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300;

AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151;

„Luminor bank“, AS, Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763;

AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175;

AB „Šiaulių bankas“, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038;

UAB „Medicinos bankas“, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą.

Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kaltinamajam išaiškinti, kad ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis įstaigos darbo laiku nuvykti atlikti arešto bausmę į Šiaulių kalėjimą (adresu Šiauliai, Trakų g. 10, tel. 8 41 430921). Nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo ir praneš teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.