Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

dalyvaujant pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui M. C.,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui V. B. dėl skolos ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Nacionalinė mokėjimo agentūra) teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo V. B. pareiškėjai 14 239,96 Eur susidariusią skolą, 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo grąžintinos sumos nuo 2022 m. liepos 11 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos.

Pareiškėja nurodė, kad NMA 2022 m. gegužės 3 d. priėmė sprendimą „Dėl išmokėtos paramos dalies sugrąžinimo“ (reg. Nr. KK-05-16) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo vadovaujantis V. B. (toliau – ir atsakovas) privalo grąžinti NMA susidariusią skolą.

Pareiškėja prašyme nurodė, kad atsakovui 2020 m. gruodžio 18 d. buvo išmokėta 30 080 Eur pirmoji išmokos dalis. Projektą planavo įgyvendinti vienu etapu ir galutinį mokėjimo prašymą pateikti iki 2022 m. sausio 8 d. 2022 m. sausio 9 d. gautas antras mokėjimo prašymas Nr. 19VP-KK-20-1-03860-MP002 (toliau – Mokėjimo prašymas) ir galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita Nr. 19VP-KK-20-1-03860-PI001. Mokėjimo prašyme atsakovas prašė išmokėti likusią 7 520,00 Eur paramos dalį. Tačiau, nustačius pažeidimą, buvo priimtas 2022 m. gegužės 3 d. sprendimas, kurio buvo nuspręstą susigrąžinti 14 239,96 Eur paramos sumą, o likusios išmokos dalies nemokėti.

Teigė, kad atsakovui nesuteikiama prašoma paramos dalis ir susigrąžinama išmokėtos paramos dalis, nes jis investicijas įsigijo už didesnę nei nustatyta vidutinę rinkos kainą. Nurodė, kad atsakovas privalo grąžinti dalį išmokėtos paramos.

Nurodė, kad, vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės) 7.1.1 bei 7.1.3 papunkčiais, nustatyta, jog vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą.

Nurodė, kad, vadovaujantis Grąžintinų lėšų taisyklėmis, palūkanos atsakovui pradėtos skaičiuoti praėjus 60 (šešiasdešimčiai) kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo datos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Pažymėjo, kad atsakovas NMA 2022 m. gegužės 3 d. skolos sprendimo nustatyta tvarka neskundė, todėl jis yra galiojantis bei sukeliantis atsakovui teisines pasekmes.

Paaiškino ir tai, kad atsakovas 2022 m. liepos 11 d. prašymu kreipėsi į NMA, prašydamas leisti susidariusią skolą grąžinti dalimis. NMA, atsakydama į atsakovo 2022 m. liepos 11 d. prašymą, 2022 m. liepos 13 d. raštu „Dėl skolos grąžinimo dalimis“ informavo atsakovą apie sudarytą skolos grąžinimo grafiką, nurodydama, kad galutinis terminas skolai grąžinti yra 2023 m. birželio 30 d.

Pažymėjo, kad atsakovas 2022 m. liepos 13 d. rašte sudaryto skolos bei palūkanų mokėjimo grafiko nesilaiko, t. y. atsakovas praleido liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesių mokėjimus. Pagal mokėjimo grafiką atsakovas kiekvieną mėnesį privalėjo grąžinti ne mažiau nei 1 200 Eur.

Prašė iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuotinas nuo 2022 m. liepos 11 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią skola visiškai susigrąžinama, nenurodant konkrečios jų sumos. Šias palūkanas galutinio atsiskaitymo dieną apskaičiuoja antstoliai.

Atsakovas atsiliepime su pateiktu prašymu sutiko. Nurodė, kad atsakovas pagal nustatytą skolos grąžinimo grafiką skolos negrąžino, nes buvo pablogėjusi sveikata, jis negalėjo vykdyti veiklos visu pajėgumu, todėl buvo gaunamas mažesnis pelnas. Atsakovas pageidavo sudaryti su pareiškėja taikos sutartį dėl mažesnių įmokų mokėjimo. Teismo posėdžio metu prašė skolos grąžinimą išdėstyti 100 mėnesių.

Prašymas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2020 m. birželio 13 d. NMA pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“. NMA 2020 m. gruodžio 14 d. patvirtino 37 600,00 Eur paramos sumą, atsakovui išsiųsdama Sprendimą dėl paramos skyrimo. Paramos gavėjui 2020 m. gruodžio 23 d. išmokėta pirmoji 30 080,00 Eur išmokos dalis.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklių, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklių, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 28 punkte nurodyta, kad išmoka išmokama dviem dalimis, kaip nurodyta Įgyvendinimo taisyklių 45 punkte. Išmoka išmokama dviem dalimis per ne ilgesnį kaip 3 metų laikotarpį nuo verslo plano įgyvendinimo pradžios. Pirmoji dalis, sudaranti 80 proc. visos skirtos išmokos sumos, paramos gavėjui mokama po sprendimo skirti paramą priėmimo dienos per 10 darbo dienų. Mokėjimo prašymas teikiamas ir likusi 20 proc. išmokos sumos dalis mokama, jeigu verslo planas tinkamai įgyvendintas ir paramos gavėjas pateikia mokėjimo prašymą, finansinės atskaitomybės dokumentus už finansinius metus, kuriais buvo įgyvendintas verslo planas, darbo vietos (-ų) sukūrimo įrodymus (pvz., darbo sutarties kopiją, individualios veiklos pažymėjimo ar verslo liudijimo kopiją, civilinės sutarties kopiją) ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą. Finansinės atskaitomybės dokumentų teikti nereikia juridiniams asmenims, kurie, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu, šiuos dokumentus teikia Juridinių asmenų registrui.

NMA, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 28 ir 45 punktais, atsakovui 2020 m. gruodžio 18 d. išmokėjo 30 080 Eur pirmąją išmokos dalį. Paramos gavėjas projektą planavo įgyvendinti vienu etapu ir galutinį mokėjimo prašymą pateikti iki 2022 m. sausio 8 d.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2022 m. sausio 9 d. gautas antras mokėjimo prašymas Nr. 19VP-KK-20-1-03860-MP002 ir galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita Nr. 19VP-KK-20-1-03860-PI001. Mokėjimo prašyme atsakovas prašė išmokėti likusią 7 520,00 Eur paramos dalį. Tačiau NMA nustatė pažeidimą ir buvo priimtas 2022 m. gegužės 3 d. sprendimas „Dėl išmokėtos paramos dalies sugrąžinimo“ Nr. KK-05-16, kurio pagrindu nuspręsta susigrąžinti 14 239,96 Eur paramos sumą, o likusios išmokos dalies nemokėti. Apie priimtą 2022 m. gegužės 3 d. skolos sprendimą atsakovas buvo informuotas NMA 2022 m. gegužės 11 d. raštu „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ Nr. BRK-6062.

Minėtame sprendime nustatyta, jog atsakovui nesuteikiama prašoma paramos dalis ir susigrąžinama išmokėtos paramos dalis, nes jis investicijas įsigijo už didesnę nei nustatyta vidutinę rinkos kainą: įsigytas automobilis „Seat Alhambra“ už 6 700,00 Eur, automobilio vidutinė rinkos kaina yra 1 637,00 Eur, t. y. įsigytos išlaidos kaina 409,29 proc. viršijo nustatytą vidutinę rinkos kainą; įsigyta valtis už 7 100,00 Eur, nustatyta vidutinė valties rinkos kaina 560,82 Eur, t. y. įsigytos išlaidos kaina viršijo vidutinę rinkos kainą 1 266,00 proc.; įsigytas valties variklis už 10 000,00 Eur, nustatyta vidutinė valties variklio rinkos kaina 1 913,12 Eur, t. y. įsigytos išlaidos kaina viršijo vidutinę rinkos kainą 522,71 proc.; įsigyta automobilinė priekaba valčiai transportuoti už 3 200,00 Eur, nustatyta vidutinė automobilinės priekabos valčiai transportuoti rinkos kaina 729,10 Eur, t. y. įsigytos išlaidos kaina viršijo vidutinę rinkos kainą 438,90 proc.

Byloje ginčo nėra, jog pareiškėjas apie Sprendimą buvo informuotas ir jo neskundė, skolos fakto neginčija.

Grąžintinų Europos Sąjungos žemės ūkio fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, susidariusių įgyvendinant ES žemės ūkio fondų priemones, registravimo, grąžinimo, nurašymo, anuliavimo ir apskaitos tvarką nustato Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės).

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės numato, kad vykdomoji institucija, nagrinėjamo ginčo atveju – Nacionalinė mokėjimo agentūra, priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu paramos gavėjas nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti (7.1.1 papunktis); vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą (7.1.3 papunktis); administruojančioji institucija per 20 darbo dienų nuo grąžintinų lėšų, išskyrus palūkanas, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje raštu ir (arba) elektroniniu paštu ar per informacines sistemas – administruojančiosios institucijos informaciniame portale https://portal.nma.lt (toliau – informacinės sistemos), jeigu skolininkas sutiko, kad informacija jam bus teikiama tokiu būdu, informuoja skolininką apie priimtą sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, nurodydama lėšų grąžinimo terminą, palūkanų, kurias privalo mokėti skolininkas už kiekvieną pavėluotą grąžinti lėšas dieną (neteisėtos ar netinkamai taikomos valstybės pagalbos, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 2015/1589, atveju – už laikotarpį nuo lėšų išmokėjimo dienos), dydį ir sąskaitos, į kurią turi būti grąžintos lėšos, numerį, taip pat apie galimybę susipažinti su sprendimu dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo ir atliktais grąžintinų lėšų įskaitymais per informacines sistemas (9 punktas); grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį; jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus (11 punktas).

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 4 punktas nustato, jog sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas.

Pareiškėja nurodė, kad NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2022 m. liepos 11 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo atsakovo negrąžintos 14 239,96 Eur sumos.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prašė iš atsakovo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos, jas skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 11 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės numato, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip (14 punktas); jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos (15.1 papunktis).

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas 2022 m. liepos 11 d. prašymu (reg. Nr. BR5.1-10805) kreipėsi į NMA, prašydamas leisti susidariusią skolą grąžinti dalimis. NMA, atsakydama į atsakovo prašymą, 2022 m. liepos 13 d. raštu „Dėl skolos grąžinimo dalimis“ informavo atsakovą apie sudarytą skolos grąžinimo grafiką, nurodydama, kad galutinis terminas skolai grąžinti yra 2023 m. birželio 30 d. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog sudaryto skolos bei palūkanų mokėjimo grafiko atsakovas nesilaikė.

Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas Nacionalinei mokėjimų agentūrai prašyme nurodytos skolos sumos negrąžino, todėl pareiškėjos prašymas pagrįstas, iš atsakovo Nacionalinei mokėjimo agentūrai priteistina 14 239,96 Eur skola ir 5 procentų metinės palūkanos už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo grąžintinos sumos nuo 2022 m. liepos 11 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos.

Atsakovas pageidavo sudaryti su pareiškėja taikos sutartį dėl mažesnių įmokų mokėjimo. Teismo posėdžio metu prašė skolos grąžinimą išdėstyti 100 mėnesių.

Taikos sutarties sudarymas priklauso nuo šalių valios. Šalims nesudarius taikos sutarties, nėra pagrindo spręsti ginčą atsakovo pageidaujamu būdu.

Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 19 punkte nustatyta administracinė tvarka, pagal kurią skolininkas turi galimybę grąžintinas lėšas grąžinti dalimis per laikotarpį, ne ilgesnį nei 12 mėnesių.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnyje numatyta, jog teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir, išdėstant sprendimo vykdymą, turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Pareiškėja sutinka, jog jos prašoma iš atsakovo priteisti suma gali būti išdėstyta mokėti dalimis. Atsižvelgiant į tai, į pareiškėjo atstovo nurodytas aplinkybes ir pareiškėjo pažymą apie išmokėtas išmokas, darytina išvada, jog yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

Nors atsakovas prašė skolos mokėjimą išdėstyti ilgesniam nei 12 mėnesių terminui, tačiau specialioji teisės norma (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punktas) imperatyviai nustato terminą, per kurį skolos išdėstymas galimas ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui, todėl daroma išvada, kad teismo sprendimo vykdymą išdėstant dalimis iki 2024 m. balandžio 31 d. nebus pažeista abiejų šalių interesų pusiausvyra.

Teismas atsakovui išaiškina, kad sprendime nustatytu terminu neįvykdžius nors vieno sprendime nustatyto dydžio mokėjimo, pareiškėjos prašymu jai gali būti išduotas vykdomasis raštas ir pradėtas priverstinis sprendimo vykdymas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Prašymą patenkinti.

Priteisti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos iš V. B. 14 239,96 Eur (keturiolikos tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt devynių eurų, 96 ct) dydžio skolą ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo negrąžintų lėšų sumos nuo 2022 m. liepos 11 d. iki kalendorinės dienos, kurią skola bus visiškai grąžinta.

Sprendimo vykdymą išdėstyti ir įpareigoti V. B. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iki 2024 m. balandžio 30 d. sumokėti 14 239,96 Eur skolos sumą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo negrąžintų lėšų sumos nuo 2022 m. liepos 11 d. iki kalendorinės dienos, kurią skola bus visiškai grąžinta, tokia tvarka:

iki 2023 m. gegužės 31 d. – ne mažiau kaip 1 200,00 Eur;

iki 2023 m. birželio 30 d. – ne mažiau kaip 1 200,00 Eur;

iki 2022 m. liepos 31 d. – ne mažiau kaip 1 200,00 Eur;

iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. – ne mažiau kaip 1 200,00 Eur;

iki 2023 m. rugsėjo 30 d. – ne mažiau kaip 1 200,00 Eur;

iki 2023 m. spalio 31 d. – ne mažiau kaip 1 200,00 Eur;

iki 2023 m. lapkričio 30 d. – ne mažiau kaip 1 200,00 Eur;

iki 2023 m. gruodžio 31 d. – ne mažiau kaip 1 200,00 Eur;

iki 2024 m. sausio 31 d. – ne mažiau kaip 1 200,00 Eur;

iki 2024 m. vasario 29 d. – ne mažiau kaip 1 200,00 Eur;

iki 2024 m. kovo 31 d. – ne mažiau kaip 1 200,00 Eur;

iki mokėjimo dienos apskaičiuotas palūkanas.

Iš V. B. priteista skola ir 5 procentų metinės palūkanos turi būti sumokėtos į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. LT207300010084024685, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant paraiškos numerį – Nr. 19VP-KK-20-1-03860-PR001.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.