- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-11-18
- Bylos Nr.
- 2A-954-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Petras Jaržemskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Anykščių ratas“
- Atsakovas
- UAB „Transfood“
- Trečiasis asmuo
- AB „Snaigė“
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Anykščių ratas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Anykščių ratas“ ieškinį atsakovui UAB „Transfood“, dalyvaujant trečiajam asmeniui AB „Snaigė“, dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Anykščių ratas“ 2007-06-11 Vilniaus m 3-jam apylinkės teismui paduotu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 8 260 Lt nepagrįsto praturtėjimo su 5 % dydžio metinėmis palūkanomis (b.l.5-11). Nurodė, kad jis, veikdamas kaip ekspeditorius, 2006-06-09 dieną pateikė atsakovui (vežėjui) užsakymą Nr. GEM50596-2359150/2359151/2359152 pervežti iš Lietuvos į Prancūziją trečiajam asmeniui priklausantį krovinį (specialiai paženklintus šaldytuvus) iki 2006-06-16 d. 6⁰⁰ val. Tačiau atsakovas be pateisinamų priežasčių į pristatymo vietą atvyko pavėlavęs tris paras ir krovinio gavėjas atsisakė jį priimti dėl pasibaigusios akcijos. Siuntėjas pareikalavo krovinį grąžinti atgal į Lietuvą. Atsakovas atsisakė 4481,64 Lt užmokesčio už krovinio vežimą iš Lietuvos į Prancūziją pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais konvencijos 23 str. 5 p., bet pagal tą pačią normą negrąžino ieškovui 8260 Lt užmokesčio už krovinio grąžinimą į Lietuvą. Atsakovas neturi teisės į minėtų išlaidų kompensavimą, kurios atsirado dėl jo paties aplaidumo (Tarptautinio krovinių vežimo keliais konvencijos 16 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Transfood“ atsiliepimu į ieškinį (b.l.47-49) ieškinį laikė nepagrįstu ir prašė jį atmesti, remdamasis šiais argumentais. Pirma, teismui nebuvo pateikti CMR važtaraščių originalai su vertimu į valstybinę kalbą. Antra, buvo sudarytos dvi atskiros to paties krovinio vežimo sutartys: pagal važtaraštį serija TA Nr. 0002435 iš Lietuvos į Prancūziją, pagal važtaraštį serija TA Nr. 0002436 iš Prancūzijos į Lietuvą. Trečia, byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų sumokėjęs trečiajam asmeniui už krovinio vežimą iš Prancūzijos į Lietuvą. Atvirkščiai, siuntėjas sutiko apmokėti vežėjui 7000 Lt plius PVM už krovinio grąžinimą į Lietuvą.
Tretysis asmuo AB „Snaigė“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko ir prašė jį patenkinti (b.l.68).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2008-05-28 sprendimu (b.l.143-147) ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog dviejų važtaraščių egzistavimas atitinkamai reiškia dviejų atskirų krovinio gabenimo sutarčių iš Lietuvos į Prancūziją ir atgal sudarymą. Už krovinio vežimą iš Prancūzijos į Lietuvą siuntėjas įsipareigojo ieškovui, o ieškovas – atsakovui sumokėti 7000 Lt sumą plius PVM (b.l.50), todėl įvykdęs antrą sutartį atsakovas nelaikytinas nepagrįstai praturtėjusiu 8260 Lt ieškovo sąskaita. Ieškovas neįrodė (CPK 178 str.), jog atsakovas pavėluotai pristatė krovinį iš Lietuvos į Prancūziją esant dideliam neatsargumui, dėl ko privalėtų prisiimti atsakomybę už išlaidas, susijusias su kroviniu disponuojančio asmens instrukcijų vykdymu.
Šalies argumentai
Ieškovas „Anykščių ratas“ apeliaciniu skundu (b.l.155-158) prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2008-05-28 sprendimą ir vietoj jo priimti priešingą sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą motyvavo tuo, kad siuntėjo 2006-06-27 raštas dėl krovinio, kurio gavėjas nepriėmė, grąžinimo į Lietuvą negali būti vertinamas kaip naujas užsakymas. Nurodymą grąžinti krovinį sąlygojo neteisėti atsakovo veiksmai vykdant krovinio nugabenimą iš Lietuvos į Prancūziją. Kadangi krovinio pristatymo gavėjui momentas yra krovinio kontrolės perdavimas, o ne nuvykimas į paskirties vietą, vadinasi, atsakovas krovinio vežimo sutarties (sutarties dėl tam tikro rezultato) neįvykdė, todėl neturi teisės į užmokestį už krovinio nugabenimą nei pirmyn (4481,64 Lt), nei atgal (8260 Lt). Atsakovas neįrodė, kad pristatyti krovinį į Prancūziją sutrukdė svarbios priežastys.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Transfood“ atsiliepimu į apeliacinį skundą skundo nepripažino ir prašė Vilniaus m 3-ojo apylinkės teismo 2008-05-28 sprendimą palikti galioti nepakeistą (b.l.166-167). Pažymėjo, jog vežėjo atsakomybė už pavėluotą krovinio pristatymą į Prancūziją ribojama atlygiu už krovinio vežimą (4 481,64 Lt). Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad 2006-06-27 raštas yra naujas užsakymas dėl krovinio atvežimo į Lietuvą. Už antrąjį krovinio vežimą iš Prancūzijos į Lietuvą siuntėjas įsipareigojo sumokėti 8 260 Lt. Jei ieškovas užmokesčio negavo, jis gali nukreipti reikalavimą pastarajam.
Tretysis asmuo AB „Snaigė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti (b.l.163).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str., 329 str.).
CPK 176 str. 1 d. ir 185 str. įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes bei, įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatyti objektyvią tiesą, priimti teisėtą ir visapusiškai pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185 str.), neteisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl pareikštų reikalavimų, jų netenkindamas.
Nustatyta, kad 2006-01-03 tretysis asmuo AB „Snaigė“ sudarė su apeliantu, ieškovu UAB „Anykščių ratas“, krovinių pervežimo-ekspedijavimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo teikti šioje sutartyje sulygtomis sąlygomis ekspedijavimo bei transportavimo paslaugas sutarties priede Nr. 1 įvardintais tarptautiniais maršrutais, atlikti visus kitus būtinus veiksmus, susijusius su tinkamu krovinio transportavimo tarptautiniais maršrutais organizavimu (b.l. 124-136). Krovinio, dėl kurio vyksta ginčas šioje byloje, tarptautinio vežimo sutartį ieškovas 2006-06-09 sudarė su atsakovu UAB „Transfood“ (b.l.16). Pastarosios sutarties pagrindu atsakovas vežė trečiojo asmens krovinį (specialiai paženklintus šaldytuvus) iš Lietuvos ir Prancūziją (b.l. 17, 74-75), tačiau, pavėlavus sutartyje nustatytu laiku atgabenti krovinį gavėjui, šis atsisakė jį priimti, todėl krovinys jo siuntėjo, trečiojo asmens nurodymu buvo pargabentas atgal į Lietuvą (b.l.18).
Krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais kelių transportu procedūras reglamentuoja CMR konvencija, joje reglamentuotiems teisiniams santykiams, atsiradusiems iš tarptautinio pervežimo pagal CMR konvenciją, taikomos konvencijos nuostatos. Taigi tiems tarp šalių atsiradusiems teisiniams santykiams, kurie yra konkrečiai reglamentuoti CMR konvencijoje, taikytinos būtent CMR konvencijos nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001-06-15 nutarimas Nr. 31 “Dėl teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija ( CMR)” ), o nesureguliuotiems joje santykiams taikomos ir nacionalinės teisės normos.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju būtent specialios paskirties (skirto dalyvauti specialioje akcijoje) krovinio nepristatymas nustatytu terminu lėmė būtinybę spręsti tolesnio disponavimo juo klausimą. Tai reiškia, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp vežėjo netinkamų veiksmų, netinkamo sutarties vykdymo bei to pasekoje atsiradusių papildomų krovinio vežimo atgal į Lietuvą išlaidų, nes vežimo sutartį įvykdžius tinkamai ir krovinį pristačius laiku, tokių išlaidų iš viso nebūtų atsiradę (CK 6.247 str.). Sutarties įvykdymo terminas, kaip matyti iš bylos aplinkybių bei įvertinant krovinio paskirtį, jo specialų paženklinimą, buvo esminė šalių susitarimo sąlyga (CK 6.162 str. 2 d.), tai akivaizdu ir iš nuorodų sutartyje („Dėmesio! Labai svarbi pristatymo data“, „Išsikrovimo data: 2006-06-16 06 06:00 val. Būtina!”, b.l. 16). Kitoks aptariamų sutarties nuostatų traktavimas neatitiktų sutarties aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 str. Atsakovui neįvykdžius šios esminės sąlygos dėl pristatymo termino, dėl ko nebuvo perduota gabento krovinio disponavimo teisė jo gavėjui Prancūzijoje, vežimo teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo, kilę iš jau aptartos sutarties (b.l. 16), nepasibaigė, nes sutartis dar nebuvo įvykdyta (CMR konvencijos 19 str., CK 6.205 str.). Todėl, kolegijos manymu, krovinio grąžinimas į Lietuvą vertintinas ne kaip naujos sutarties dėl krovinio gabenimo sudarymas, o kaip tolimesnių krovinio siuntėjo instrukcijų vykdymas, juo labiau, kad iki krovinio perdavimo gavėjui bei jo parašo gavimo CMR važtaraštyje galiojo paties vežėjo atsakomybės už krovinio saugojimą bei jo priežiūrą prezumpcija. Tokia išvada darytina analizuojant atitinkamas CMR konvencijos nuostatas. Krovinio pristatymu į paskirties vietą CMR konvencijos 13 str. 1 p. prasme laikytinas jo pristatymas į CMR važtaraštyje nurodytą vietą arba pakeistą siuntėjo reikalavimu paskirties vietą, kaip tokią teisę kroviniu disponuojančiam asmeniui numato CMR konvencijos 12 str. 1 d., 14 str. 1 d. bei 15 str. 1 d. Be to, konvencijos 13 str. 1 d. suponuoja vežėjo pareigą perduoti tinkamą krovinį gavėjui ir gauti jo parašą važtaraštyje, o iki krovinio perdavimo ir gavėjo parašo gavimo CMR važtaraštyje vežėjas yra atsakingas už krovinio saugumą. Aplinkybė, jog buvo surašytas kitas krovinio transportavimui iš Prancūzijos į Lietuvą važtaraštis (b.l.18), pati savaime neapsprendžia vežimo teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo pabaigos, nes tokio sutarties pasibaigimo pagrindo nenumato nei CMR konvencija, nei nacionalinės teisės normos, priešingai, vežimas laikomas baigtu tik po atitinkamo krovinio iškrovimo ir perdavimo teisės juo disponuoti kitam asmeniui. Todėl tokie atsakovo atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentai atmestini kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsti.
Pagal CMR konvencijos 13 str.1 d., 19 str., 23 str. 5 d., krovinio nepristačius pasibaigus suderintam jo pristatymo terminui, jo gavėjas arba kitas pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įgyja reikalavimo teisę į vežėją dėl atsiradusių nuostolių kompensavimo. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą - ne ieškovas (kroviniu disponuojantis asmuo), o atsakovas (vežėjas) turėjo pareigą įrodyti, jog egzistuoja jo atsakomybę eliminuojančios aplinkybės (CMR 17 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001-06-15 nutarimas Nr. 31, 26 p.). CMR konvencijos negalima aiškinti plečiamai, kai nustatytas konkretus baigtinis veiksmų sąrašas, kuriuos atlikus galima būtų taikyti atleidimo nuo atsakomybės normą. Tokių aplinkybių, kurios sąlygojo ar lėmė sutarties įvykdymo termino praleidimą dėl nuo vežėjo nepriklausančių priežasčių, atsakovas neįrodė (CPK 178 str.), taigi neįgijo ir teisės į savo išlaidų, susijusių su instrukcijų gavimu bei jų vykdymu, kompensavimą pagal konvencijos 16 str. 1 d.
Tačiau toks užmokestis už krovinio grąžinimą iš Prancūzijos į Lietuvą atsakovui nors ir nepriklausė, bet realiai buvo sumokėtas - 2006-11-03 pavedimu (b.l. 76), atlikus tarpusavio skolų ir įsipareigojimų balansą, 2006-07-12 sąskaitą Nr. TRF 0003289 8260 Lt sumai (b.l. 20) ieškovas apmokėjo, o užmokesčio maršrutu Lietuva - Prancūziją pagal kitą sąskaitą (b.l. 19) atsakovas jau nereikalavo, remdamasis CMR konvencijos 23 str. 5 d. nuostata. Ieškovui šias papildomas išlaidas krovinio siuntėjas tretysis asmuo AB „Snaigė“ kompensuoti atsisakė, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai bei bylos dalyvių procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose išdėstytos aplinkybės. Neabejotinai šios papildomos, ieškovo nenumatytos ir nepagrįstos, tik dėl paties vežėjo netinkamo sutarties vykdymo atsiradusios išlaidos pripažintinos ieškovo nuostoliais CMR konvencijos 23 str. 5 d. prasme, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė tokių nuostolių nesant. Antra vertus, šios išlaidos atitinka ir nuostolių, atsiradusių dėl pristatymo termino viršijimo, atlyginimo ribojimo sampratą, nes ieškovas nereikalauja jokių kitų nuostolių, išskyrus nepagrįstai atsakovui sumokėto ir jam pačiam trečiojo asmens nekompensuoto užmokesčio už tą patį vežimą (b.l.20), kuris pasibaigė krovinį grąžinus ir perdavus jo siuntėjui, trečiajam asmeniui AB „Snaigė“.
Dėl aptartų motyvų skundžiamas teismo sprendimas nėra nei pagrįstas, nei teisėtas, netinkamas įrodymų vertinimas bei teisės normų aiškinimas įtakojo neteisingą bylos išnagrinėjimą, o tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.) ir ieškinį patenkinti. Ieškovui pagal CMR konvencijos 23 str. 5 d. iš atsakovo priteistinos šio patirtos 8260 Lt išlaidos už krovinio grąžinimą iš Prancūzijos į Lietuvą, nes, kaip jau minėta, tokių išlaidų atsiradimo rizika šiuo atveju tenka pačiam atsakovui. Sprendžiant dėl antrojo reikalavimo – priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, teismas priima domėn tai, kad CMR konvencijos 27 str. 1 d. nustato, jog gali būti reikalaujama sumokėti tokias palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Todėl tenkintinas ir šis ieškovo reikalavimas.
Sutinkamai su CPK 93 str. 4 d., atitinkamai pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, priteisiant iš atsakovo procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei. Ieškovas turėjo 247,80 Lt žyminio mokesčio išlaidų (b.l.3). Už atstovavimą ieškovas sumokėjo 2500 Lt (b.l.96-97). Išlaidų už teisines paslaugas kompensuojamos dalies pagrįstumo klausimas spręstinas atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijas). Įvertinus ginčo pobūdį, bylos apimtį (1 t.), procesinių dokumentų skaičių (vienas), sugaištą laiką dalyvaujant teismo posėdžiuose, už teisines paslaugas ieškovui priteistina 1500 Lt., o iš viso turėtų išlaidų pirmosios instancijos teisme ieškovui priteistina 1747,80 Lt. (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Ieškovo naudai taip pat priteistina 147,80 Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą (b.l. 159), atstovavimo išlaidų dydį šios instancijos teisme patvirtinančių įrodymų nepateikta.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti.
Ieškinį patenkinti. Priteisti iš UAB „Transfood“ 8260 (aštuonis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt) litų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2007-06-29 iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo, taip pat 1747 (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt septynis) litus 80 centų bylinėjimosi išlaidų UAB „Anykščių ratas“ naudai.
Priteisti iš UAB „Transfood“ 30 (trisdešimt) litų 70 centų procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų valstybės naudai.
Priteisti iš UAB „Transfood“ 247 (du šimtus keturiasdešimt septynis) litus 80 centų UAB „Anykščių ratas“ naudai bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.