Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos atstovei Erikai Kliaugienei, apgadinto turto savininko VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ atstovui Mindaugui Rudžiui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. B., teismo posėdyje išnagrinėjusi M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. 2016-07-02 apie 22.34 val. Lenkviečių ir Danės g., Mazūriškių k., Klaipėdos r., vairuodamas transporto priemonę Fiat Punto S, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 606 bei jį apgadino. Apie eismo įvykį policijai nepranešė ir eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais M. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 126 p., 222 p. reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.

M. B. prisipažino kaltu iš dalies ir paaiškino, kad gyvena pas tetą, kieme nėra vietos, todėl savo automobilį laikė draugo R. Z. kieme (duomenys neskelbtini). Vakare jam paskambino draugas ir pasakė, kad reikia patraukti mašiną, nes ryte atveš malkas. Traukdamas mašiną apie 23-24 val. važiavo atbulas, įsirėmė į ženklą, nebėjo pavažiuoti ir įkrito į griovį. Maždaug po 5 minučių atėjęs draugas ir draugo tėvas, pasiūlė palikti mašiną iki ryto, o tada išsitraukti. Tai išėjo namo. Nukentėjusiųjų nebuvo, ženklui nieko nebuvo atsitikę, todėl policijos nekvietė. Mašinoje paliko viską - dokumentus ir telefoną, mašiną paliko neužrakintą, nes niekas į tokią mašiną net neina. Kiek žino, malkų ryte neatvežė.

VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ atstovas M. R. parodė, kad patruliuojant meistras pastebėjo, kad nežymiai pažeista kelio ženklo Nr. 606 (krypties rodyklė į gyvenvietę) atrama. Ją atitiesino automobiliu. Kaltininkas negalėjo nepajausti, kad kliudė kelio ženklą, nes ženklo atrama yra kelio griovyje. Ją kliudydamas, automobilis automatiškai pasvyra į griovį. Pretenzijų dėl žalos atlyginimo nereiškia.

Liudytojas Mantas Salyna, policijos pareigūnas, parodė, kad buvo gautas pranešimas apie nuo kelio nuvažiavusį ir į kelio ženklą atsitrenkusį galimai neblaivų vairuotoją. Pagal pranešimą į eismo įvykio vietą nuvyko tame rajone budėjęs policijos ekipažas ir jam iš karto pranešė, kad rado į ženklą įsirėmusį automobilį. Ženklas buvo mimimaliai apgadintas – palenktas, jokių žmonių aplinkui nebuvo. Nurodė policijos ekipažui surinkti medžiagą ir nuvilkti automobilį. Policijos ekipažas įvykio vietoje prabuvo daugiau nei valandą, bet niekas prie automobilio nepasirodė. Automobilio vairuotojas ir savininkas paskambino tik kitą dieną. Po savaitės atvykęs į komisariatą nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Liudytojai Mažvydas Uogintas ir Ineta Jocytė, policijos pareigūnai, parodė, kad dirbant Klaipėdos rajone gavo pranešimą iš Klaipėdos policijos budėtojo, kad Mazūriškių kaime nuo kelio nuvažiavo automobilis ir asmenys iš automobilio šalinasi iš įvykio vietos link sandėlių. Atvykę į įvykio vietą rado nuo kelio į griovį nuvažiavusį ir į kelio ženklą atsitenkusį automobilį. Kelio ženklas buvo palenktas, automobilis smarkiai apgadintas. Prie automobilio nieko nebuvo. Automobilis buvo paliktas atrakintas, jame rado dokumentus. Apžiūrėjo šalia buvusius pastatus, nes pranešime buvo nurodyta, kad ten galėjo pasišalinti asmenys iš automobilio, bet nieko nerado. Padarė fotonuotraukas, nubraižė įvykio schemą, įformino eismo įvykį, automobilį nuvežė į saugojimo aikštelę. Įvykio vietoje išbuvo ilgiau nei valandą, per tą laiką niekas prie autombilio nebuvo atėjęs.

Klaipėdos apskrities VPK 2016-07-02 22.34 val. užregistruotas pranešimas, kad ties posūkiu į Triušelius Lenkviečių g. automobilis įvažiavo į griovį ir nulenkė ženklą, vizualiai neblaivūs vyrai iš automobilio nuėjo į netoliese esantį apleistą ūkinį pastatą. Policijos ekpažas į įvykio vietą atvyko 2016-07-02 23.00 val. ir iš įvykio vietos išvyko 2016-07-03 0.36 val. (b.l. 50).

2016-07-02 eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad automobilis Fiat Punto S, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galu atsiėmęs į kelio ženklo atramą (b.l. 18, 19). Fotonuotraukose užfiksuota nuo smūgio akivaizdžiai pasvirusi kelio ženklo atrama (b.l. 21-22).

Automobilis Fiat Punto S, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 201607-03 00.30 val. priverstinai nutransportuotas į aikštelę (b.l. 17).

Visuma byloje esančių ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad M. B. sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. M. B. dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio kitam asmeniui priklausančio turto – kelio ženklo apgadinimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš esmės kaltu prisipažino. Neigia pasišalinimą, nurodydamas, kad sužeistų asmenų nebuvo, o kelio ženklas buvo apgadintas neženkliai.

LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą (KET 232 p.). Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie įvykį policijai (KET 234 p.).

M. B. savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas – kelio ženklas. Tai, kad svetimas turtas apgadintas neženkliai, pareigos pranešti apie įvykį policijai nešalina. Tai, kad automobilis buvo paliktas neužrakintas su daiktais ir dokumentais, rodo, kad buvo skubama iš jo pasišalinti. Eismo įvykio išaiškinimo aplinkybės – pranešimo apie įvykį duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad pasišalinant iš eismo įvykio vietos galimai buvo siekiama nuslėpti savo neblaivumą, vengiama administracinės atsakomybės ir kitų eismo įvykio padarinių.

Motyvuojamoji dalis

Administraciniai teisės pažeidimai įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolu, administracinėn atsakomybėn traukiamo M. B. daliniu prisipažinimu, pranešimo apie įvykį registracijos duomenimis, policijos pareigūnų parodymais ir tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, foto lentelėmis, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. M. B. veika dėl eismo įvykio kvalifikuotina pagal LR ATPK 127 str. 2 d., dėl pasišalinimo iš eismo įvykio pagal LR ATPK 130 str. 1 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimo padarymo laikas 2016-07-02 apie 23.00 val. Šiuo laiku į įvykio vietą atvyko policijos ekipažas, pranešimas apie įvykį užregistruotas 22.34 val. Pažeidimo padarymo laikas patikslintas atsižvelgiant į pranešimo apie įvykį laiką Klaipėdos apskrities VPK - 2016-07-02 22.34 val.

Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, kad M. B. nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeidė KET 16 p., ir padarė LR ATPK 124¹ str. 8 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad KET 16 p. įpareigoja turėti ir pareigūnui pateikti vairuotojo pažymėjimą stabdomos transporto priemonės vairuotoją. T.y. vairuotojas privalo turėti ir pateikti vairuotojo pažymėjimą, kai vairuoja transporto priemonę, o ne kai po kelių dienų atvyksta į policijos komisariatą. Taip pat pažymėtina, kad pasišalinimas iš eismo įvykio vietos apima šį pažeidimą (vairuotojo pažymėjimo nepateikimą), todėl papildomai veika pagal nurodytą LR ATPK str. nekvalifikuotina.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Pažeidėjas anksčiau baustas už įvairius KET pažeidimus. Nusižengė administracinėms nuobaudoms išnykus. Dirba. Skirtinos artimos vidurkiams sankcijoje numatytos nuobaudos – baudos, už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos su teisės vairuoti atėmimu minimaliam terminui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintinos.

Išaiškintina, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr., įmokos kodas 1001, nurodant ROIK numerį. Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka kreipiantis į Valstybinę mokesčių inspekciją (LR Finansų ministro 2015-06-23 įsakymu Nr. 1K-216 patvirtintos Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės).

Teisės vairuoti atėmimas vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą. Teisės vairuoti atėmimo laikotarpiu, asmuo negali šia teise naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą (LR ATPK 27 str.). Šiuo atveju, nenustačius LR ATPK 330 str. 1 d. aplinkybių, teisės vairuoti atėmimas vykdomas nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos. Iš M. B. vairuotojo pažymėjimas nebuvo paimtas, nes jis iš eismo įvykio vietos pasišalino ir vėliau surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą 2016-07-08 jo pareigūnams nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms M. B. įpareigotinas nutarimui įsiteisėjus nedelsiant pateikti vairuotojo pažymėjimą Klaipėdos apskrities VPK.

Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu nuvežtas pažeidėjui priklausantis automobilis Fiat Punto S, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas aikštelėje. Už LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą alternatyvi nuobauda transporto priemonės konfiskavimas gali būti skiriamas tik asmenims, kurie šį pažeidimą padarė neturėdami teisės vairuoti. M. B. nurodytą pažeidimą padarė turėdamas teisę vairuoti, todėl priverstinai nuvežtas ir aikštelėje saugomas automobilis grąžintinas savininkui.

VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ pretenzijų dėl kelio ženklo atramos apgadinimo nereiškia, todėl nuostolių atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. B. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. skirti:

pagal LR ATPK 130 str. 1 d. – 1000 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti M. B. subendrintą administracinę nuobaudą – 1000 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Automobilį Fiat Punto S, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkui.

Išaiškinti baudos sumokėjimo ir teisės vairuoti atėmimo vykdymo tvarką.

Įpareigoti M. B. nutarimui įsiteisėjus nedelsiant pateikti vairuotojo pažymėjimą Klaipėdos apskrities VPK.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.