Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-06-05 · Administracinė byla Nr. I-8327-596/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-04-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-06-05Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-05
Bylos Nr.
I-8327-596/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05662-2014-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Jolita Rasiukevičienė, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
V. G.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-8327-596/2015(Proceso Nr. 3-61-3-05662-2014-9)Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 38; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos V. G. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. G. skunde prašo teismo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2014-12-16 sprendimą Nr. 1D-9205(11) ir priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatų taikymo. Nurodo, kad jai Vidaus reikalų ministerijos sprendimu nuo 1998-01-01 buvo paskirta 2 169,37 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Nuo 2010-01-01 įsigaliojus Laikinojo įstatymo nuostatoms, pareiškėjos valstybinė pensija iki 2014-02-01 buvo ribojama ir mokama sumažinta, dėl to susidarė valstybinės pensijos nepriemoka. Pažymėjo, kad pareiškėjos valstybinė pensija buvo perskaičiuojama taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatas. Mano, kad valstybinė pensija buvo ribojama nepagrįstai, vadovaujantis Konstitucijai prieštaraujančiomis teisės aktų nuostatomis, todėl pareiškėjai turi būti išmokėta susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka (b. l. 1-8).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, (toliau – ir Lietuvos valstybė) ir VRM su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjai valstybinė pensija per laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2013m. gruodžio mėn. buvo ribojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas pagrįstai (b. l. 62).

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – ir VSDFV) nurodė, kad negali pasisakyti dėl skundo reikalavimų pagrįstumo, kadangi valstybinių pensijų mokėjimo funkcija jai priskirta nuo 2015-01-01 (b. l. 74)

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai V. G. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1998-01-11 išvada Nr. 14267 nuo 1998-01-01 neterminuotai buvo paskirta 1 886,41 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 56).

Pareiškėja su prašymu 2014-11-07 (gautu 2014-11-10) kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją prašydamas informuoti, kokiu pagrindu jai buvo mokama sumažinta valstybinė pensija ir išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 57).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atsakydama į pareiškėjos prašymą, 2014-12-16 sprendime Nr. 1D-9205 (11) nurodė valstybinės pensijos perskaičiavimo pagrindus, taip pat, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. galiojimas buvo pratęstas ir sumažinta valstybinė pensija buvo mokama iki 2013-12-31. Pareiškėjos prašymo dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatų taikymo, nenagrinėjo, kadangi praėjo daugiau kaip 6 mėn. nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos. Taip pat nurodė, kad nuo 2014-01-01 valstybinė pensija nėra perskaičiuojama, o išmokėti susidariusios nepriemokos nėra pagrindo (b. l. 58-59).

Ginčas byloje kilo dėl valstybinės pensijos pareiškėjai perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 ir pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatas laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-09-01, taip pat dėl VRM 2014-12-16 sprendimo Nr. 1D-9205(11), teisėtumo ir pagrįstumo.

Valstybinių pensijų įstatymo (2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1013 redakcija, galiojusi nuo 2003-01-01) 3 str. 3 d. buvo nustatyta, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.

Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) buvo nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.

Seimas 2011-12-20 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 d. nustatė skirtingą Laikinojo įstatymo galiojimo terminą pagal socialinių išmokų rūšis: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms šalpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms išmokoms – iki 2011-12-31; 2) 1 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytoms išmokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai išmokai – iki 2012-12-31. Seimas 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-92 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2012-12-31, kuriuo pakeitė 15 str. 1 d. 2 p. ir nustatė, kad šis įstatymas jo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai išmokai galioja iki 2013-12-31. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas, be kita ko, Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.

Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, tame tarpe valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (tame tarpe senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.

Kaip matyti iš byloje esančios Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-12-10 pažymos Nr. 11DP(P)-6252 apie pareiškėjos 2010-2013 m. pensijos dydį, pareiškėjai valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. buvo ribojama nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn., taip pat pareiškėjos valstybinė pensija buvo ribojama ir pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31, dėl to susidarė valstybinės pensijos nepriemoka (b. l. 60-61).

Konstituciniam Teismui 2015-05-14 nutarime pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 ir 2012-12-20 redakcijos) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31 ir 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai, pareiškėjos valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu (nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31) buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir 15 str. nuostatas, kurios nepripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo priteisti jai susidariusios valstybinės pensijos nepriemoką laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 str. ir 15 str. nuostatų taikymo.

Tačiau, kaip minėta, pareiškėjos valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu (nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31) buvo ribojama ir pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d., dėl to susidarė 1 662,96 Lt valstybinės pensijos nepriemoka (b. l. 60-61). Pareiškėja skunde prašo priteisti ir susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką nepagrįstai taikant Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime prieštaraujančia pripažinta Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį. Taigi, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos.

Konstituciniam Teismui 2012-02-06 nutarime pripažinus, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui, nurodytu laikotarpiu paskirtos pensijos ribojimas pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nebuvo galimas, todėl pareiškėjos patirti praradimai, atsiradę dėl Konstitucijai prieštaraujančių teisės normų taikymo, pripažintini jos teisių pažeidimu, kuris privalo būti pašalintas.

Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas, buvo taikomos iki 2012-08-31, nuo 2012-09-01 Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. neteko galios.

Pareiškėja prašo priteisti jai neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, kuri susidarė per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 – 1 662,96 Lt (481,63 Eur). Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-12-10 pažyma patvirtina, kad pareiškėjai dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatų taikymo per ginčo laikotarpį susidarė 1 662,96 Lt (481,63 Eur) valstybinės pensijos nepriemoka (b. l. 60-61).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nurodė, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Iš tiesų, pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai V. G. per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 dėl nepagrįstai taikytų Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatų susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka – 1 662,96 Lt (481,63 Eur) priteisiama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Pareiškėja taip pat prašo panaikinti VRM 2014-12-16 sprendimą Nr. 1D-9205(11). Ginčijamame sprendime VRM nurodė, kad pensija pareiškėjai buvo mažinama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatomis. Taip pat nurodė, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. galiojimas buvo pratęstas ir sumažinta valstybinė pensija buvo mokama iki 2013-12-31. Pareiškėjos prašymo dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatų taikymo, nenagrinėjo, kadangi praėjo daugiau kaip 6 mėn. nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos. Nurodė, kad išmokėti susidariusios nepriemokos neturi teisinio pagrindo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 spręsdama klausimą dėl terminų reikalavimams dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos skaičiavimo, atsižvelgdama į pakitusį teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pateiktas išvadas, pažymėjo, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos taikytinas 3 metų procesinis terminas. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į procesinės analogijos ribas, turinčias egzistuoti tarp valstybinių pensijų gavėjams ir valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjams taikytino teisinio režimo. Remdamasi nusistovėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika reziumavo, kad šio pobūdžio bylose pagal analogiją taikomas tik valstybinio socialinio draudimo teisės aktuose nustatytas 3 metų terminas (galiojęs iki 2013-01-01), kuris valstybinių pensijų bylose tapo svarbiu referenciniu kriterijumi išvadai dėl kreipimosi į teismą priimtinumui pagrįsti. Tačiau procesinė analogija nėra taikoma sprendžiant ikiteisminės ginčo dėl valstybinės pensijos nepriemokos nagrinėjimo tvarkos klausimus. Įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiškia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-124/2013; 2013-08-07 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-562/2013; 2013-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-757/2013; 2013-08-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-787/2013).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Minėta nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą, vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti.

Nagrinėjamos bylos kontekste pripažintina, kad remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo bei teisėtumo prezumpcija, atsakovė Vidaus reikalų ministerija, priimdama 2014-12-16 sprendimą Nr. 1D-9205 (11), iš esmės neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką. Tačiau atsakovė nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymo dalį vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. nuostatomis, kadangi, kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje analogiško pobūdžio bylose, ginčo teisinius santykius reglamentuoja specialios teisės normos, o kreipimosi į teismą terminas nustatomas pagal analogiją taikant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, atsisakydama nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, susidariusios dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatų taikymo ir šioje dalyje priėmė iš esmės nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl VRM sprendimo dalis, kurioje atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymo dalį, naikinama ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Pažymėtina, kad nors Vidaus reikalų ministerijos sprendimo dalies panaikinimas realiai pareiškėjo teisių neapgina, tačiau situacija, kai jis nebūtų pašalintas iš teisės sistemos, prieštarautų teisėtumo principui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-12-16 sprendimo Nr. 1D-9205(11) dalį, kuria buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatas, išmokėjimo.

Priteisti V. G. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 481,63 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 63 euro centus) neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31.

Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasIna KirkutienėJolita Rasiukevičienė