- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-19
- Bylos Nr.
- AN2-80-616/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00174-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. J.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie aplinkos ministerijos teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Dalius Vaičiulis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. birželio 3 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyresniojo specialisto 2021 m. spalio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4343-2021 A. J. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 1 dalyje, skirta administracinė nuobauda – bauda 60 Eur, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 7 dalyje, skirta administracinė nuobauda – bauda 1300 Eur. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. J. paskirta galutinė administracinė nuobauda – bauda 1300 Eur ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės medžioti – atėmimas 25 mėnesiams (b. l. 7).
2. A. J. nubaustas už tai, kad būdamas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžiotojas, kaip bendrininkas, kartu su kitu būrelio medžiotoju S. Š., 2020 m. lapkričio 10 d. 18.00-19.00 val. dalyvavo medžioklėje (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, kurios metu S. Š. neteisėtai sumedžiojo (pribaigė) sužeistą tauriojo elnio patiną. A. J. kartu su S. Š. pargabeno neteisėtai sumedžiotą tauriojo elnio patiną su A. J. priklausančia priekabėle į A. J. priklausančią lupyklą (nepatvirtintą dorojimo vietą), kur A. J. kartu su S. Š. žvėrį išdorojo. Tauriojo elnio nugarinę sušėrė savo šunims, visą kitą - kartu su S. Š. išvežė į mišką ir sudegino, sunaikindami įrodymus, galėjusius padėti išaiškinti įvykių eigą. A. J. medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytas nebuvo. A. J., būdamas medžiotoju ir žinodamas medžioklės taisyklių reikalavimus, sąmoningai, kartu su S. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Medžioklės taisyklės) 22, 24.13, 58.2.3, 74.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 1 dalyje ir 290 straipsnio 7 dalyje.
3. Nesutikdamas su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyresniojo specialisto 2021 m. spalio 21 d. nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atstovas advokatas Dalius Vaičiulis pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams, prašydamas panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną A. J. atžvilgiu nutraukti, nenustačius jo veiksmuose nusižengimo sudėties (b. l. 5-6).
Žemesnės instancijos teismas
4. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio skundas netenkintas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyresniojo specialisto 2021 m. spalio 21 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyresniojo specialisto 2021 m. spalio 21 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 47-54).
Šalies argumentai
5. Nesutikdamas su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutartimi, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atstovas advokatas Dalius Vaičiulis pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui, prašydamas panaikinti minėtą nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną A. J. atžvilgiu nutraukti, nenustačius jo veiksmuose nusižengimo sudėties (b. l. 58-62).
6. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartimi apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutartis panaikinta bei administracinio nusižengimo byla grąžinta nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neaptarė, ar A. J. veika atitinka visus ANK 290 straipsnio 1 ir 7 dalyse įtvirtintų administracinių nusižengimų sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, taip pat nevertino Medžioklės taisyklių 22, 24.13, 58.2.3, 74.1 punktų reikalavimų pažeidimo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje visiškai nepasisakyta ir apie A. J. paskirtą administracinę nuobaudą, nors apeliaciniame skunde pateikti argumentai, jog A. J. nepagrįstai paskirta griežtesnė administracinė nuobauda nei kartu su juo buvusiam medžiotojui S. Š.. Taip pat nebuvo patikrinta, ar A. J. administracinė nuobauda buvo paskirta pagal administracinių nusižengimų metu galiojančias ANK nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad toks pirmosios instancijos teismo nutarties argumentavimas negali būti laikomas tinkamai motyvuotomis teismo išvadomis dėl apeliacinio skundo, o bylos patikrinimas – išsamiu (b. l. 74-79).
Žemesnės instancijos teismas
7. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. birželio 3 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio skundas tenkintas iš dalies ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyresniojo specialisto 2021 m. spalio 21 d. nutarimas pakeistas ir A. J. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje, administracinė nuobauda – bauda sumažinta iki 50 Eur; už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 7 dalyje, skirta administracinė nuobauda – bauda sumažinta iki 1000 Eur. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. J. paskirta galutinė administracinė nuobauda – bauda 1000 Eur. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad A. J. kaltė dėl ANK 290 straipsnio 1 dalyje, 7 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo yra kvalifikuota teisingai, tačiau priimtame nutarime nepagrįstai pritaikytas specialiosios teisės atėmimas, kadangi specialiosios teisės atėmimas dėl ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatytų administracinių nusižengimų taikomas tik nuo 2021 m. liepos 1 d., o nagrinėjamu atveju nusižengimas padarytas 2020 m. lapkričio 10 d. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad A. J. vaidmuo nusižengimų padaryme buvo antraeilis, todėl jam paskirtos baudos yra per griežtos, todėl jas sumažino (b. l. 118-124).
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
8. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atstovas advokatas Dalius Vaičiulis prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. birželio 3 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną A. J. atžvilgiu nutraukti, nenustačius jo veiksmuose nusižengimo sudėties.
8.1. Apelianto atstovo manymu, skundžiama nutartis yra nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.
8.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvadas yra nepagrįstos ir pažeidžiančios nekaltumo prezumpciją, kuomet kito asmens atlikti veiksmai inkriminuojami apeliantui. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ir nepagrindė, ar išties liudytojas S. Š. pribaigė žvėrį jį nušaunant, taip pat nėra atskleista esminė aplinkybė – kokiais įrodymais vadovaujantis laikyta, jog apeliantui buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad žvėris yra pribaigiamas. Apelianto atstovo teigimu, net ir tuo atveju, jeigu išties S. Š. žvėrį būtų pribaigęs, turėjo būti nustatyta, ar ši aplinkybė buvo žinoma apeliantui, kadangi jis negali būti laikomas atsakingu už kito asmens veiksmus, už kuriuos S. Š. jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.
8.3. Teigia, kad ANK 290 straipsnio 7 dalis taikoma tik esant tiesioginei tyčiai ir nesant jokių abejonių dėl asmens kaltės t. y. subjektyvios pusės, kad asmuo žino, jog gyvūnas sumedžiotas neteisėtai, ką privalo įrodyti institucija, priėmusi nutarimą ir tuo pačiu privalo pagrįsti alternatyvių veiksmų buvimą – gabenimą ir dorojimą. Apelianto atstovas pažymi, kad apelianto subjektyvi pusė – žinojimas, kad žvėris sumedžiotas neteisėtai, byloje nebuvo įrodyta.
8.4. Apelianto atstovas pažymi, kad už pranešimą valstybinei institucijai ir už medžioklės lapo pildymą buvo atsakingas S. Š.. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino, jog šių pareigų apeliantas neturėjo, t. y. kad jis neprivalo tikrinti, ką medžioklės vadovas įrašo į medžioklės lapą, tačiau vis tiek keliamas klausimas, kodėl apeliantas nesidomėjo apie savo įrašymą į medžioklės lapą. Pažymėjo, kad nepasidomėjimas, kuomet išvis medžioklės lapo pildymas nebuvo apelianto diskrecija, negali užtraukti atsakomybės.
Atsiliepimas
8.5. Akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje liudijusio V. P. parodymus, kuomet jis pripažino, kad minimu atveju apeliantas neprivalėjo būti nurodomas medžioklės lape, vienintelis aspektas, kuris turėjo būti nurodytas, tai nugaišęs arba sužalotas pribaigtas gyvūnas ir už tokius duomenis atsakingas medžioklės vadovas, o ne kiti su juo kartu buvę asmenys.
8.6. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto nebylaus pritarimo S. Š. veiksmams, yra nepagrįstos, kadangi apeliantas savo veiksmus nuosekliai paaiškino tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir bylą tiriant ikiteismine tvarka. Nurodo, kad apeliantas buvo tik žmogišku aspektu padėjėjas, bet ne bendrininkas, jam nebuvo žinomas neteisėtos medžioklės faktas, jis buvo informuotas, kad reikiami pranešimai/institucijos bus/yra informuotos, be to, apie atvejį nuo pat pradžių informuotas būrelio pirmininkas, su kuriuo S. Š. nuo pat pradžių t. y. nuo gyvūno radimo vietos, iki pat jo gabenimo ir dorojimo veiksmų atlikimo, todėl nesupranta, kaip ir kokiu būdu apeliantui turėjo kilti abejonės ar atsirasti pareiga papildomai domėtis apie informacijos pateikimą Aplinkos apsaugos tarnybai, medžioklės lapo tinkamą užpildymą ir kt. Pažymi, kad atsakomybės klausimas S. Š. kilo ne dėl to, kad medžioklės lape nenurodė apelianto (tokios pareigos ir nebuvo), o dėl gyvūno ne pažymėjimo ir šis faktas tapo žinomas tik pridavus medžioklės lapą būrelio pirmininkui, t. y. vykstant procesui, kurio niekaip nevaldo apeliantas.
8.7. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepašalino iškeltų abejonių, kurias privalu buvo pagrįsti pagal apeliacinės instancijos teismo išvadas, taip pat nebuvo įrodyta, kad apeliantas dalyvavo medžioklėje ir buvo privaloma jį nurodyti medžioklės lape. Teigia, kad norėdamas nuslėpti faktus, apeliantas nebūtų pripažinęs savo buvimo įvykio vietoje, priešingai, apeliantas sąžiningai nurodė savo atsiradimo įvykio vietoje aplinkybes ir savo veikimo motyvus bei pagrindus. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokius medžioklės veiksmus vykdė apeliantas ir kaip galėjo įtakoti medžioklės lapo duomenis, kuriuose pats net neturėjo būti įrašytas. Apeliantas nuosekliai laikosi pozicijos, kad už medžioklės lapo užpildymą ir duomenų jame pateikimą asmeniškai buvo atsakingas S. Š. ir šio proceso niekaip neįtakojo ir negalėjo įtakoti apeliantas.
8.8. Teigia, kad apeliantas objektyviu aspektu negalėjo būti medžiotoju – neturėjo ginklo, jokių medžioklei skirtų priemonių ir niekaip negalėjo prisidėti prie gyvūno medžioklės ar tariamo pribaigimo. Įvykio dienai apeliantas net neturėjo leidimo ginklui, nenustatyta, kad jis išvis turėjo kokius nors medžioklės vykdymui tinkamus reikmenis, todėl akivaizdu, kad jo buvimas ir buvęs pasirengimas neatitiko medžiotojo sąvokos. Pažymi, kad kritusio ar sužaloto žvėries paieška, kuris nukentėjo nuo nežinomo šaulio/medžiotojo, neatitinka dalyvavimo medžioklėje kategorijos, todėl akivaizdu, kad išvada apie apelianto dalyvavimą medžioklėje nepagrįsta, kaip ir nuostata, kad jis turėjo būti įrašytas į medžioklės lapą. Atkreipia dėmesį, kad jokiais bylos duomenimis nebuvo nustatyta, jog apeliantas būtų sumedžiojęs ar pribaigęs tauriojo elnio patiną, juo labiau neteisėtai, būtent akcentuojant kito asmens S. Š. veiksmus. Kad apeliantas ką nors būtų daręs su žuvusiu žvėrimi nėra nustatyta, taip pat ir jokių jo veiksmų pribaigiant žvėrį, jeigu tokia situacija išties buvo. Akcentuoja, kad vežimo ar net inkriminuoto dorojimo veiksmai juridinę prasmę turėtų tik pagrindus, kad apeliantas neteisėtai gyvūną sumedžiojo ar žinojo apie neteisėtą jo sumedžiojimą, kuomet byloje nei viena aplinkybė nebuvo nustatyta ir įrodyta.
8.9. Pažymi, kad siekiant konstatuoti neteisėtą veikimą, būtina pagrįsti, kuo konkrečiai pasireiškė apelianto neteisėti veiksmai, t. y. kokia konkreti veika atitiko ANK nuostatas. Teigia, kad nebuvo motyvuota Medžioklės taisyklių 22, 24.13, 58.2.3, 74.1 punktų pažeidimo esmė ir konkretūs apelianto veiksmai.
Atsiliepimas
8.10. Teigia, kad 2020 m. gruodžio 1 d. V. P. nurodė, jog kreipėsi su pranešimu į aplinkos apsaugos departamentą dėl fakto, kad S. Š. medžioklės lapo antroje pusėje neįrašė tauriojo elnio ir iki pat šios dienos neturėjo jokių pretenzijų apeliantui. Iš esmės ilgą laiką tokios pozicijos laikėsi ir aplinkos apsaugos institucija, kuri dėl nesuvokiamų priežasčių praėjus daugiau nei vienerių metų laikotarpiui sugalvojo patraukti apeliantą atsakomybėn, nors apie jo tariamai padarytą pažeidimą buvo žinoma jau nuo 2020 m. gruodžio 1 d. Atkreipia dėmesį, kad 2020 m. gruodžio 10 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. AM-AAD-ANR_P-3640-2020 S. Š. buvo inkriminuotas neteisėtai sumedžioto žvėries gabenimas ir dorojimas, nekeliant apelianto atsakomybės klausimo.
8.11. Teigia, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog apeliantas priekabos savo vardu nėra turėjęs, o pats S. Š. pripažino, kad žvėris gabentas jam priklausančia transporto priemone ir priekaba, taip pat pripažino atlikęs faktinius lupimo veiksmus.
Atsiliepimas
8.12. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas skundo nutarimu pažeidė in dubio pro reo principą ir net priėmė sąlyginį nutarimą, pagrįstą prielaidomis. Teigia, kad neįmanoma reikalauti iš apelianto atlikti veiksmų, kuriems atlikti jam nebuvo teisinės pareigos – medžioklės lapo pildymas ir pranešimo pareiga teko S. Š., o pastarajam tinkamai šių prievolių neatlikus, už tai negali būti atsakingas apeliantas. Atitinkamai nepagrindus ir neįrodžius apelianto subjektyvios pusės bei kaltės, nepagrįstas kaltės inkriminavimas dėl neteisėtai sumedžioto žvėries gabenimo ir lupimo, kadangi ir pastarieji veiksmai apelianto veikoje nebuvo įrodyti.
9. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas Kęstutis Dičius prašo A. J. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą atmesti.
9.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta išsamiai ir nešališkai ištyrus visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, o A. J. pagrįstai buvo pripažintas padaręs jam inkriminuotus ANK 290 straipsnio 1 dalyje ir 290 straipsnio 7 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, už kuriuos jam skirta galutinė 1000 Eur bauda.
9.2. Nesutinka su apelianto atstovo skunde dėstomais argumentais, kad priekaba, su kuria buvo pargabentas elnias, nepriklauso apeliantui ir kad apeliantas nedorojo elnio bei šiuos argumentus vertina tik kaip gynybinę poziciją. Teigia, kad apeliantas savo 2020 m. gruodžio 9 d. rašytame paaiškinime aiškiai nurodo: „...elnio ieškojome su džipu, radus, žvėris buvo negyvas: akys įkritusios sudžiūvęs. Su S. Š. grįžome ir pasiėmėme mano priekabėle gabenti žvėriui. Pargabenę žvėrį lupome man priklausančioje lupykloje...“. Teigia, kad šiuo apelianto paaiškinimu yra užtvirtinami pažeidimo padarymo momentai: elnio gabenimas apeliantui priklausančia automobilio priekaba ir apelianto tiesioginis prisipažinimas dalyvaujant elnio dorojime. Nors apelianto atstovas skunde ir nurodo, kad priekaba priklauso S. Š., bet skunde nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Be to, apie elnio pargabenimą į apelianto fermą savo 2020 m. gruodžio 9 d. rašytame paaiškinime nurodo ir apelianto žmona S. J..
9.3. Pažymi, kad pagal Administracinių nusižengimų registro sistemoje pateikiamus duomenis, apelianto atžvilgiu 2020 m. kovo 3 d. nutarimu už administracinį nusižengimą pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį paskirtas įspėjimas. Apeliantas nubaustas už tai, kad 2019 m. gruodžio 21 d. apie 9.30 val. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, apeliantas su kitais asmenimis ant lauko rado negyvą vyresnį nei antrametį šerno patiną. Apeliantas, nepranešęs apie rastą negyvą šerno patiną medžioklės plotų naudotojui ir Aplinkos apsaugos departamentui ir negavęs leidimo pasiimti gyvūną, su kitais asmenimis pasikrovė į „Volkswagen Transporter“ automobilį, parsivežė į namus ir išdorojo. Traktuoja, kad apeliantas nepasitaisė ir nepadarė teigiamų išvadų po jam skirtos nuobaudos bei yra linkęs ir toliau daryti administracinius pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
9. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
10. Iš skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atstovas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, motyvuodamas tuo, jog A. J. nepadarė jam inkriminuotų teisės pažeidimų, numatytų ANK 290 straipsnio 1 ir 7 dalyse.
11. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyresniojo specialisto 2021 m. spalio 21 d. nutarimu A. J. pagrįstai nubaustas už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 1 ir 7 dalyse. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais bei naikinti teismo procesinį sprendimą, remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais A. J. atstovo argumentais, pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Taigi, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas A. J. atžvilgiu priėmė nepalankų sprendimą, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos nutarties panaikinimui.
12. ANK 290 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už Medžioklės taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.). Tuo tarpu ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už medžiojimą ar buvimą medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamaisiais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą ar gabenimą.
13. Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyresniojo specialisto 2021 m. spalio 21 d. nutarimo matyti, kad A. J. nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 1 ir 7 dalis už tai, kad nesilaikė Medžioklės taisyklių 22, 24.13, 58.2.3, 74.1 punkto reikalavimų.
14. Medžioklės taisyklių (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d.) 22 punkte numatyta, kad prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus, iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotų gyvūnų, dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota. Sumedžiojus elninių žvėrių patinų, duomenys apie jų ragus (dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius) ir šių gyvūnų sumedžiojimo data įrašomi medžioklės lapo antrojoje pusėje. Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai. Medžioklės taisyklių 24.3 punkte numatyta, kad medžioklės vadovas privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų. Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkte numatyta, kad draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. 71.1 punkte numatyta, kad šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1-58.5 ir 71.9 papunkčiuose nurodyti draudimai.
15. Kaip matyti, už Medžioklės taisyklių 22 punkto reikalavimų nesilaikymą administracinė atsakomybė kyla pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, o už 24.3, 58.2.3 ir 74.1 punktų reikalavimų nesilaikymą – pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį.
16. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. J. pagrįstai nubaustas pagal ANK 270 straipsnio 1 dalį, kadangi jis kartu su S. Š. dalyvavo neteisėtoje tauriojo elnio patino medžioklėje.
17. Neginčijamai nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 10 d. 17.30-19.00 val. (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete vyko medžioklė, kurią organizavo S. Š.. Tai patvirtina 2020 m. balandžio 7 d. S. Š. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio išduotas medžioklės lapas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad šioje medžioklėje dalyvavo S. Š. ir A. J. žmona S. J. (administracinio nusižengimo byla Nr. 21143125306, b. l. 5). Tai, kad vietoj medžioklės lape nurodytos S. J. medžioklėje kartu su S. Š. dalyvavo A. J., patvirtina paties A. J., liudytojais apklaustų S. Š., V. P. parodymai (b. l. 47-54) ir S. J. rašytinis paaiškinimas (administracinio nusižengimo byla Nr. 21143125306, b. l. 8).
18. Bylos duomenys taip pat neginčijamai patvirtina ir tai, kad šios medžioklės metu (duomenys neskelbtini) medžioklės plotuose apie 18.00-19.00 val. buvo sumedžiotas (pribaigtas) tauriojo elnio patinas. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 punkte išaiškinta, kad medžiojimas – tai laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius, šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant. Nėra pagrindo abejoti, kad A. J. ir S. Š. bendrai vykdė medžioklę, kadangi jie abu pagal gautą pranešimą vykdė sužeisto tauriojo elnio paiešką, prieš tai S. Š. medžioklės lape užpildžius informaciją apie vykdomą medžioklę. Tai, jog A. J. nebuvo įrašytas į medžioklės lapą bei neturi leidimo medžioti ginklu, ir, kaip nurodo, nesiruošė medžioklei, nepaneigia aplinkybės, kad jis medžioklės lape nurodytu laiku buvo medžioklės plote, ieškojo sužeisto elnio, taigi, dalyvavo kartu su S. Š. medžioklėje ir padėjo S. Š. sumedžioti taurųjį elnią, pastarajam jį nušaunant. Atkreiptinas dėmesys, kad medžiotojų būrelio pirmininkui siųstoje žinutėje S. Š. nurodė „bent jau nors kančias nutraukėm“ (administracinio nusižengimo byla Nr. 21143125306, b. l. 40), kas dar labiau patvirtina, kad A. J. ir S. Š. veikė bendrai. Sutiktina, kad atsakomybė už medžioklės lapų tinkamą pildymą šiuo atveju yra numatyta medžioklės vadovui (Medžioklės taisyklių 21 punktas), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad visi medžioklėje dalyvaujantys asmenys turi pasirašyti medžioklės lape. Kaip matyti, A. J. dalyvavo medžioklėje, tačiau medžioklės lape nebuvo įrašytas ir nepasirašė. Kadangi medžioklės lape pasirašė A. J. žmona, su kuria A. J. kartu atvyko, nėra pagrindo abejoti, kad A. J. suprato, jog tuo metu bus vykdoma medžioklė ir suprato, kad joje dalyvauja vietoj savo žmonos.
19. Administracinio nusižengimo bylos duomenys neginčijamai patvirtina ir tai, kad S. Š. ir A. J. suradus taurųjį elnią, jis dar buvo gyvas. Tokias aplinkybės patvirtina V. P. pranešime „Dėl sumedžioto gyvūno neįrašius į medžioklės lapą“ (administracinio nusižengimo byla Nr. 21143125306, b. l. 1), Ž. D., V. J., V. P., A. R., A. M. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės (administracinio nusižengimo byla Nr. 21143125306, b. l. 7, 11, 12, 13, 14). Kaip matyti, po to, kai Ž. D. pranešė apie su sužeista koja bėgantį elnią (apie 16.45 val.), po šio pranešimo praėjo ne daugiau nei trys valandos iki elnio suradimo (18-19 val.). Taigi, sužalojimas nebuvo toks rimtas, dėl kurio žvėris būtų pats nusibaigęs per tokį trumpą laiko tarpą nuo jo pastebėjimo iki suradimo. Tai, kad S. Š. šūviu pribaigė žvėrį, patvirtina jo paties rašytų žinučių analizė, kuriose nurodo, kad jie nutraukė žvėries kančias, taip pat nurodė, kad žvėries nuotraukos darytos dar jam esant gyvam, be to, nuotraukose ant tauriojo elnio matyti šviežio kraujo dėmės (administracinio nusižengimo byla Nr. 21143125306, b. l. 20). V. P. taip pat nuosekliai teigė, kad S. Š. jam paskambinęs pasakė, kad radęs sužeistą elnią jį nušovė. Tuo tarpu A. M. patvirtino, kad buvo girdimas šūvis. Šie duomenys paneigia A. J. ir S. Š. parodymus, kad jie gyvūną rado jau negyvą ir patvirtina, kad jie abu vykdė sužaloto gyvūno medžioklę, kadangi gyvūnas buvo rastas gyvas ir tik vėliau pribaigtas. Todėl A. J. pagrįstai nubaustas pagal ANK 270 straipsnio 1 dalį.
20. Tuo tarpu pagal ANK 270 straipsnio 7 dalį A. J. nubaustas už tai, kad dorojo ir gabeno neteisėtai sumedžiotą gyvūną – tauriojo elnio patiną. Pažymėtina, kad tam, jog atsirastų atsakomybė pagal ANK 270 straipsnio 7 dalį, pakanka nustatyti, jog gyvūnas buvo sumedžiotas neteisėtai ir buvo atlikti tokio gyvūno dorojimo ar gabenimo veiksmai. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. J. pagrįstai nubaustas pagal ANK 270 straipsnio 7 dalį, kadangi jo veiksmuose nustatyti visi šio administracinio nusižengimo požymiai.
21. Kaip minėta, Medžioklės taisyklių 22 punkte nurodyta, kad jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai. Kaip matyti iš paties medžioklės lapo (administracinio nusižengimo byla Nr. 21143125306, b. l. 5), Aplinkos apsaugos departamento patikrinimo akto Nr. 392 (administracinio nusižengimo byla Nr. 21143125306, b. l. 3) ir tarnybinio pranešimo (administracinio nusižengimo byla Nr. 21143125306, b. l. 29-34), apie sumedžioto sužeisto tauriojo elnio patino įrašų medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini) nėra. Taip pat apie sumedžiotą sužeistą žvėrį nebuvo informuotas Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo skyrius, nors toks reikalavimas yra nurodytas Medžioklės taisyklių 15.3 punkte. Pastebėtina, kad netgi radus nugaišusį žvėrį, Aplinkos apsaugos departamentas taip pat turi būti informuotas (Medžioklės taisyklių 58.28 punktas), tačiau tokių pranešimų gauta nebuvo. Todėl sumedžioto sužeisto tauriojo elnio patino neįrašymas į medžioklės lapą ir Aplinkos apsaugos departamento neinformavimas apie tai, tokį sumedžiojimą neginčijamai daro neteisėtu.
22. Nėra pagrindo abejoti, kad A. J. suvokė, jog taurusis elnias buvo sumedžiotas neteisėtai. Nors jam ir nekilo pareiga apie sumedžiotą elnią atlikti įrašus medžioklės lape bei pranešti apie tai atitinkamoms institucijoms, nes tai yra medžioklės vadovo, šiuo atveju S. Š., pareiga, tačiau pastebėtina, kad A. J. yra ilgametis medžiotojas (8 metai), todėl jam žinomos visos su medžiokle susijusios taisyklės, jis buvo informuotas, kad kartu su S. Š. vyksta ieškoti sužeisto elnio, taigi, vykdyti medžioklę ir viso proceso metu jis buvo kartu su medžioklės vadovu bei su juo ieškojo sužeisto gyvūno. Atkreiptinas dėmesys, kad medžioklės lape vietoj A. J. įrašyta jo žmona, su kuria jie abu atvyko į įvykio vietą ir žmona šiame lape po medžioklės pasirašė, kas dar labiau patvirtina, kad apie įrašus medžioklės lape bei atitinkamų įrašų nebuvimą buvo informuotas ir pats A. J.. Be to, metų laikotarpyje A. J. buvo padaręs iš esmės tapatų administracinį nusižengimą, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda. Pastebėtina ir tai, kad sumedžiotas elnias buvo sudegintas, siekiant nuslėpti medžioklės rezultatą, kas dar labiau patvirtina, kad vykdyta medžioklė buvo neteisėta. Tai patvirtina, kad abu medžioklėje dalyvavę asmenys siekė nuo pat pradžių siekė nuslėpti elnio sužeisto elnio suradimo faktą, niekur jo nepažymėdami, o vėliau – sunaikinant įrodymus, galinčius atskleisti įvykio aplinkybes. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad A. J. žinojo, jog medžioklės vadovas nepranešė apie sumedžiotą žvėrį Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo skyrių ir tokių duomenų neįrašė medžioklės lapo antroje pusėje. O to nepadarius, sumedžioto gyvūno gabenimas ir dorojimas yra neteisėti. Tai, jog A. J. sumedžiotą gyvūną gabeno ir dorojo kartu su S. Š., patvirtina paties A. J. parodymai, kad jis padėjo pakrauti ir parvežti elnią, o dorojimas vyko jam priklausančiose dirbtuvėse ir dalis žvėries buvo sušerta A. J. šuniui (b. l. 48). Kad žvėrį vežė ir dorojo kartu su S. Š. A. J. nurodė ir 2021 m. balandžio 6 d. Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjant S. Š. administracinio nusižengimo bylą (bylos Nr. A11.-24-329/2021). Šias aplinkybes taip pat patvirtina V. P. parodymai. Aplinkybė, kam priklausė priekaba, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2013 m. nusprendė, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnyje (atitinkantis šiuo metu galiojantį ANK 290 straipsnį) numatyti Medžioklės taisyklių pažeidimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-23-2013). Iš administracinio nusižengimo byloje duomenų matyti, kad A. J. suprato, jog dalyvavo neteisėtoje tauriojo elnio patino medžioklėje ir neteisėtai sumedžioto gyvūną gabeno bei dorojo, todėl veikė tyčia. Kadangi A. J. veiksmuose nustatyti visi ANK 290 straipsnio 1 ir 7 dalių požymiai, jis pagrįstai nubaustas tiek už dalyvavimą neteisėtoje medžioklėje, tiek už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ir dorojimą.
24. Tačiau sutiktina su apelianto atstovo skundo argumentu, kad A. J. nepagrįstai inkriminuotas Medžioklės taisyklių 24.3 punkto pažeidimas, kadangi jame numatyta medžioklės vadovo pareiga užtikrinti, jog būtų laikomasi Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų. Šiuo atveju medžioklei vadovavo S. Š., todėl būtent jam kilo pareiga laikytis Medžioklės taisyklių 24.3 punkto reikalavimų. Neginčijamai nustačius, kad A. J. pažeidė kitus, šiuo atveju Medžioklės taisyklių 22, 58.2.3 ir 74.1 punktų reikalavimus, jo padarytų veikų kvalifikacija nesikeičia, tačiau priimti procesiniai sprendimai tikslintini, iš kaltinimo šalinant Medžioklės taisyklių 24.3 punkto reikalavimo pažeidimą.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje administracinio nusižengimo byloje sprendžiamas tik A. J., o ne kitų asmenų kaltės klausimas ir tai apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas (ANK 652 straipsnis). Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję ne su A. J., o su S. Š. kalte ir jo veikos kvalifikavimu, nėra nagrinėjami. Tuo tarpu aplinkybės, kad A. J. administracinio nusižengimo protokolas surašytas praėjus dešimčiai mėnesių nuo nusižengimo padarymo, jo veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Be to, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos (ANK 39 straipsnis) ir šis terminas nėra praleistas.
26. Atsižvelgęs į visa tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. birželio 3 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti ar keisti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. J. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. birželio 3 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyresniojo specialisto 2021 m. spalio 21 d. nutarimą ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. birželio 3 d. nutartį, A. J. iš kaltinimo pašalinant nurodytą Medžioklės taisyklių 24.13 punkto pažeidimą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.