Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-12-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-263/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-09
Bylos Nr.
1S-263/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aloyzas Kruopys
Advokatai
Alfredas Sokolovskis
Kategorijos
Byla Nr. 1S-263/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 9 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimtojo V. K. (V. K. ) gynėjo advokato Alfredo Sokolovskio (Alfred Sokolovski) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2010 m. lapkričio 9 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs suimtojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. įtariamas tuo, kad veikdamas nusikalstamame susivienijime kartu su R. K. , R. K. ir J. M. , apie pusmetį organizavo neteisėtą narkotinių (heroino bei kanapių ir jų dalių) ir psichotropinių (amfetamino) medžiagų prekybą Vilniaus mieste, surasdavo narkotikų pardavėjus, tarp kurių buvo ir nepilnamečių asmenų, suteikdavo jiems patalpas – nuomavo butus, tiekdavo jiems pardavimui narkotines ir psichotropines medžiagas, suteikdavo ryšio priemones, surinkdavo gautus pinigus už parduotas narkotines medžiagas, prižiūrėdavo nuomojamus butus ir naudojo fizinį smurtą prieš narkotikų pardavėjus, kurie laiku neatsiskaitydavo už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas iki 2010 m. sausio 20 d., kai dalis narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvo rasta ir paimta: 2009 m. spalio 19 d. kratos metu nuomojamame bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pas A. M. ir R. M. ; 2010 m. sausio 12 d. kratos metu nuomojamame bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pas A. Z. ; 2010 m. sausio 19 d. kratos metus nuomojamame bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pas V. N. ir nepilnametį A. T. , gimusį 1992 m. (duomenys neskelbtini) ; 2010 m. sausio 20 d. kratos metu nuomojamame bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pas nepilnametį S. K. , gimusį 1992 m. (duomenys neskelbtini), ir A. Š. ,; 2009 m. sausio 20 d. atliktos kratos metu J. K. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini); 2010 m. sausio 20 d. asmens kratos metu pas J. K. ; 2010 m. sausio 20 d. atliktos asmens kratos metu pas P. S. ir jo bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuris prekiavo gatvėje, ir 2009 m. sausio 20 d. asmens kratos metu pas O. C. , kuris prekiavo gatvėje.

V. K. įtariamas šiais veiksmais padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje ir 261 straipsnyje.

V. K. buvo laikinai sulaikytas 2010 m. vasario 9 d. Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartimi jam paskirtas suėmimas 3 mėnesiams. Vėliau suėmimas buvo tęsiamas. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo lapkričio 8 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2010 m. lapkričio 9 d.

Šalies argumentai

Įtariamojo V. K. gynėjas advokatas Alfredas Sokolovskis skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti.

Gynėjas nurodo, kad skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje konstatuota, jog V. K. niekur nedirba, įtariamas platinęs narkotines medžiagas, už kurias gautos lėšos galėjo būti jo pragyvenimo šaltinis, todėl būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus. Advokatas pažymi, kad teismui buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kad ši bendrovė sutinka priimti V. K. į darbą vadybininko pareigoms, ir šie duomenys patvirtina, kad būdamas laisvėje, įtariamasis turės legalų pragyvenimo šaltinį. A. Sokolovskio nuomone, šių duomenų Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai nevertino.

Skunde nesutinkama ir su kita teismo išvada, kad būdamas laisvėje V. K. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nes jis įtariamas padaręs labai sunkų ir sunkų nusikaltimus, už kuriuos gresia griežtos laisvės atėmimo bausmės, jis niekur nedirba, jo nesaisto jokie tvirti socialiniai ryšiai. Advokatas pažymi, kad sulaikius kitus įtariamuosius – R. K. ir R. K. , V. K. nebandė slėptis, pakeisti gyvenamąją vietą ar išvykti į užsienį, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus.

Gynėjo teigimu, byloje nėra duomenų, kad jo ginamasis bandė ar gali bandyti trukdyti procesui. Šios aplinkybės, A. Sokolovskio nuomone, rodo, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, nebėgs (nesislėps) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl kardomosios priemonės tikslai gali būti pasiekti paskyrus V. K. kitą kardomąją priemonę.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad V. K. suėmimas taikomas jau daugiau nei 9 mėnesius, tačiau per visą šį laikotarpį jis buvo apklaustas tik vieną kartą (2010 m. vasario 26 d.), jokie kiti procesiniai veiksmai su juo nėra atliekami. Advokatas mano, kad toks ilgas suėmimo terminas pažeidžia V. K. teisę į greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė suimtojo V. K. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis yra padaręs jam inkriminuojamas veikas. Tokie duomenys yra įtariamųjų R. K. , R. K. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolai ir kita bylos medžiaga. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar V. K. iš tikrųjų yra padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nesprendžiama.

Pratęsdamas V. K. suėmimo terminą, teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) ir 3 punktuose (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus).

Tokios teismo išvados pagrįstos.

V. K. įtariamas sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu, todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, atsižvelgiant dar į tai, kad V. K. nevedęs, nedirba, jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Tokios išvadas nepaneigia ir V. K. gynėjo skunde nurodytas argumentas, kad sulaikius kitus įtariamuosius – R. K. ir R. K. , V. K. nebandė slėptis, pakeisti gyvenamąją vietą ar išvykti į užsienį. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo paminėtų įtariamųjų sulaikymo iki V. K. sulaikymo praėjo palyginti nedaug laiko – 20 dienų, todėl V. K. galėjo apie tai sužinoti ne iš karto, be to, jam negalėjo būti žinoma, kad šie asmenys duoda jį kaltinančius parodymus. Todėl nepabėgimas iki sulaikymo neleidžia manyti, kad to jis nepadarys ateityje.

Minėto suėmimo skyrimo pagrindo nepaneigia ir kita skunde nurodyta aplinkybė, kad V. K. nebandė trukdyti procesui. Pažymėtina, kad „trukdymas procesui“ yra savarankiškas suėmimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad objektyvių duomenų tiriamos bylos medžiagoje, patvirtinančių prokuroro pareiškime nurodytus duomenis apie tai, kad įtariamasis gali trukdyto procesui, bandydamas suderinti parodymus su kitais įtariamaisiais ir taip bandyti išvengti baudžiamosios atsakomybės, nėra. Todėl Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas nenustatytas.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, kad pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad V. K. veikos tęsėsi gana ilgą laiką, iš jų jis gaudavo pajamas, be to, 2008 m. jis baustas už nusikaltimą, susijusį su narkotinėmis medžiagomis (Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalis). Šie duomenys patvirtina, kad skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuotas ir kitas suėmimo taikymo pagrindas - pagrįstas manymas, kad įtariamasis darys Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Byloje esanti pažyma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka V. K. priimti į darbą, atsižvelgiant į jos parašymo datą (2010-04-26 – tuo metu V. K. jau daugiau kaip du mėnesius buvo suimtas), nevertintina kaip realus įrodymas, jog jis lėšas pragyvenimui gaus iš darbo.

Minėtų dviejų suėmimo taikymo pagrindų buvimas leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Kardomosios priemonės pratęsimo tvarka nepažeista.

Ši byla didelės apimties ir sudėtinga: baudžiamosios bylos medžiagą šiuo metu sudaro 6 segtuvai; V. K. įtariamas nusikalstamas veikas padaręs kartu su kitais įtariamaisiais, iš kurių vienam (J. M. ) yra paskelbta paieška ir dėl jo išduotas Europos arešto orderis. Be to, 2010 m. spalio 18 d. prokuroras R. J. yra pateikęs prašymą pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą, nurodydamas, kad būtina nustatyti ir apklausti liudytoją A. V. , surašyti techninių priemonių panaudojimo protokolus, nustatyti J. M. buvimo vietą ir jį sulaikius, atlikti su juo būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, spręsti klausimą dėl kiekvieno įtariamojo atsakomybės, pateikti galutinius įtarimus 27 asmenims, išanalizuoti gautas pokalbių suvestines bei atlikti būtinus procesinius veiksmus, susijusius su ikiteisminio tyrimo pabaigimu. Šis prokuroro prašymas buvo patenkintas ir ikiteisminio tyrimo terminas pratęstas iki 2011 m. sausio 19 d. Pažymėtina ir tai, kad 2010 m. vasario 12 d. šioje baudžiamojoje byloje buvo sujungti keli ikiteisminiai tyrimai. Priešingai nei teigia gynėjas, ikiteisminio tyrimo veiksmai baudžiamojoje byloje šiuo metu taip pat atliekami: 2010 m. spalio 12 d. gautas teismo psichiatrijos ekspertizės aktas dėl Č. T. , 2010 m. spalio 26 d., spalio 27 d., lapkričio 10 d., lapkričio 23 d., lapkričio 25 d., gruodžio 1 d. apklausti liudytojai, 2010 m. lapkričio 10 d. gauti pokalbių vertimai į lietuvių kalbą bei atliekami kiti procesiniai veiksmai. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 7 straipsnio taisyklę ir nebetaikyti suėmimo dėl to, kad per pastaruosius 2 mėnesius neatliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai. Pažymėtina ir tai, kad V. K. suėmime laikomas 10 mėnesių, ir šis terminas nepažeidžia Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytos taisyklės, kad ikiteisminio tyrimo metu suėmimo terminas negali tęstis ilgiau kaip 18 mėnesių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos teismo sprendimas pratęsti V. K. suėmimo terminą yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

n utaria:

suimtojo V. K. (V. K. ) gynėjo advokato Alfredo Sokolovskio (Alfred Sokolovski) skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Aloyzas Kruopys