Kauno apygardos teismo nutartis

2012-06-05 · Civilinė byla Nr. 2A-764-343/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-05
Bylos Nr.
2A-764-343/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-04652-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
Ieškovas
S. L.
Atsakovas
T. P.
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-764-343/2012(Proceso Nr. 2-05-3-04652-2011-1)Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5; 63; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Žibo,

sekretoriaujant Ingai Miškinienei, Vilijai Noreikienei,dalyvaujant ieškovui S. L., jo atstovui adv. V.Gubavičiui,atsakovui T. P., jo atstovui adv. D.I.Vinklerytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo S. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8400-151/2011 pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovui T. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė.

Ieškiniu (b.l. 4-5, t. 1) ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 53800 Lt skolą, 27704,67 Lt palūkanas, 20% metines palūkanas už 53800 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodė 1998 m. kovo 27 d. ir 1999m. kovo 5 d. paskolinęs atsakovui atitinkamai 9000 USD ir 4450 USD. Paskolos rašteliuose buvo numatyta, jog pirmoji paskola turi būti grąžinta iki 2000 m. balandžio 1 d., antroji - po pareikalavimo, abiem atvejais už naudojimąsi pinigais nustatytos 10% metinės palūkanos. Paskolų atsakovas ieškovui taip ir negrąžino, palūkanas už pirmą paskolą dengė tvarkydamas ieškovui priklausančius automobilius (bendra atliktų darbų vertė - 58727 Lt). Taikant sutarčių sudarymo metu galiojusį valiutų keitimo kursą, atsakovas yra skolingas ieškovui 36000 Lt paskolos ir 6344,67Lt palūkanų pagal pirmąją sutartį ir 17800 Lt paskolos ir 21360 Lt palūkanų pagal antrąją. Kadangi atsakovas įsiskolinimą iš dalies dengė atlikdamas ieškovui priklausančių automobilių remonto darbus, t.y. savo prievoles pripažino, ieškovas negali būti laikomas praleidusiu ieškinio senaties terminus. Bylos nagrinėjimo laikotarpiu iš atsakovo ieškovui priteistinos 10% sutartinės ir tokio paties dydžio įstatyminės metinės palūkanos.

Priešieškiniu (b.l. 29-34, t. 1) atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti jam iš ieškovo 41368,75 Lt už atliktus ir neapmokėtus automobilių remonto darbus, 5% metines procesines palūkanas ir nurodė pirmąją dalį pinigų iš ieškovo pasiskolinęs savo kartu su partneriu, kurio geras draugas buvo ieškovas, vykdytam automobilių remonto verslui plėtoti. Netrukus po to, kai pinigai buvo investuoti, partneris nurodė nutraukiantis bendradarbiavimą ir pasiliekantis sau serviso, kuris buvo įrengtas jam priklausančiose patalpose, įrangą. Tarp partnerių kilus ginčui, tarpininkaujant ieškovui, buvo sutarta, jog kartu vykdytas verslas lieka atsakovo partneriui, tačiau partneris prisiima pareigą grąžinti ieškovo atsakovui paskolintus pinigus. Pradėjęs kurti savo verslą iš naujo, atsakovas dar kartą pasiskolino pinigų iš ieškovo. Šalys susitarė, jog pinigai bus grąžinami atsakovui remontuojant ieškovui priklausančius automobilius. Po kelių bendradarbiavimo metų atsakovas sužinojo, jog ieškovas atliekamų darbų kainas įskaito kaip palūkanas pagal abi paskolos sutartis, dėl ko tarp šalių kilo ginčas. Nors šalys skirtingai vertino atsakovo finansinių prievolių ieškovui apimtį ir pobūdį, automobiliai ir toliau buvo remontuojami. Nuo 2001 m. birželio 20 d. iki 2010 m. spalio 22 d. atliktų darbų suma sudaro 58727 Lt. Kadangi pirmoji paskolos suma laikytina grąžinta, pritaikius reikalavimui dėl palūkanų pagal antrąją sutartį priteisimo 5 metų ieškinio senaties terminą, bendra atsakovo skolos ieškovui suma sudaro 32040 Lt. Tuo tarpu atsakovo atliktų darbų vertė, pridėjus prie jos įstatymines 5% metines palūkanas už ieškinio senaties terminui lygų laikotarpį, sudaro 73408,75 Lt. Šių sumų skirtumas priteistinas atsakovui iš ieškovo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu (b.l. 21-25, t. 2) ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo ieškovui 17000 Lt skolos, 807,65Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė iš atsakovo valstybei 11 Lt teismo patirtoms išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu atlyginti. Teismas, remdamasis liudytoja apklaustos atsakovo sutuoktinės parodymais bei aplinkybe, jog liudytojos parodymuose nurodytai 17000 Lt sumai artima atsakovo įsiskolinimo ieškovui suma gaunama tuo atveju, jeigu pagal pirmąją paskolos sutartį palūkanos neskaičiuojamos, konstatavo, jog toks šalių susitarimas yra tikėtinas. Atsakovo argumentas, jog ieškovas anuliavo skolą pagal pirmąją paskolos sutartį, nesant tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, atmestas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis CK 6.54 str. nuostatomis, teismas kaip nepagrįstą atmetė atsakovo argumentą, jog, teikdamas automobilių remonto paslaugas jis mokėjo ne palūkanas, o grąžino pagrindinę skolą. Kaip nepagrįstą teismas atmetė ir argumentą, jog palūkanų suma yra nepagrįstai didelė. Teismas atmetė ir ieškinio reikalavimo dalį dėl didesnių nei įstatyme nustatytos procesinių palūkanų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (30-33, t. 2) ieškovas prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovo pareikštus reikalavimus patenkinti visiškai. Savo poziciją apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. Teismo išvada, jog pagal pirmą sutartį palūkanos nebuvo skaičiuojamos, prieštarauja byloje esančiam rašytiniam įrodymui. Liudytojos parodymai šiuo atveju yra vertintini kritiškai dėl jos ryšio su atsakovu.

2. Nepagrįstai teismas atmetė ir ieškinio reikalavimą dėl sutartinių palūkanų priteisimo už bylos nagrinėjimo laikotarpį bei įstatyminių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo prievolės pažeidimo.

3.Terminas grąžinti antrąją paskolos sumą suėjo tik 2011 m. kovo 6 d., ieškovui pateikus atitinkamą reikalavimą, todėl nepagrįstu laikytinas argumentas dėl paskolos sumos įskaitymo atliekant automobilių remonto darbus.

4. Nepagrįstas, teisės aktams ir pradiniuose teismui pateiktuose dokumentuose nurodytiems skaičiavimams prieštaraujantis ir atsakovo argumentas, jog paskolos suma į litus turi būti keičiama remiantis šiuo metu galiojančiu valiutų keitimo kursu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 37-38, t. 2) atsakovas prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo sutinkantis su teismo argumentais dėl 17000 Lt skolos paskaičiavimo, palūkanų dydžio pagrįstumo. Kadangi šalys susitarė dėl dalinio skolos dengimo. Nepagrįstu laikytinas argumentas dėl termino pirmosios skolos grąžinimui suėjimo bei su tuo susiję apeliacinio skundo motyvai, jog už pažeidimo laikotarpį turi būti skaičiuojamos įstatyminės palūkanos, jog skolos grąžinimui turi būti taikomas 2000 m. galiojęs valiutų keitimo kursas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados:

Dėl rašytinio susitarimo dėl palūkanų mokėjimo vertinimo

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo išvados, jog šalys susitarė dėl palūkanų pagal 1998 m. kovo 27 d. sutartį neskaičiavimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovas, skaičiuodamas nurodytas palūkanas, remiasi rašytiniu įrodymu - paskolos rašteliu (b.l. 5, t. 1), kuriame yra įvardintos sutartinės palūkanos. CPK 185 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą visus byloje esančius įrodymus įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog joks įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Nors nagrinėjamu atveju ir egzistuoja šalių neginčijamas pradinis rašytinis susitarimas dėl palūkanų pagal paskolos sutartį mokėjimo, reikšmingomis laikytinos ir kitos nagrinėjant bylą paaiškėjusios aplinkybės. Nepaisant to, jog paskolos raštelyje nurodyta, kad paskola turi būti grąžinta iki 2000 m. balandžio 1 d., ieškovas ne tik nepateikia jokių įrodymų, bet net ir neįvardija faktinių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog jis būtų kokia nors forma pareikalavęs iš atsakovo pradelstos prievolės įvykdymo iki kreipimosi į teismą dienos (2011 m. kovo 28 d.). Atsižvelgiant į tai, jog šis laikotarpis viršija įstatyme įtvirtintą ieškinio senaties terminą, jog toks ilgas delsimas pasinaudoti reikalavimo teise negali būti pateisinamas jokia logika, akivaizdu, jog tarp šalių buvo pasiektas raštu neįformintas susitarimas, kuriuo buvo pakeistos paskolos sumos grąžinimo sąlygos ir pažodžiui remtis tuo, kas nurodyta sutartyje, negalima. Šią išvadą patvirtina ir tai, jog pats ieškovas pripažįsta tarp jo ir atsakovo egzistavus susitarimui dėl paskolų dengimo atsakovui atliekant ieškovui ar su juo susijusiems asmenims priklausančių transporto priemonių remonto darbus. Be to, net ir ieškovo atsakovui siųstame reikalavime grąžinti skolą (b.l. 7, t. 1) nieko neužsimenama apie egzistuojantį įsiskolinimą pagal 1998 m. kovo 27 d. sutartį, nors ši sutartis yra sudaryta anksčiau, nei reikalavime nurodyta antroji paskolos sutartis, terminas paskolos sumai grąžinti taip pat suėjęs daug anksčiau, o, vadovaujantis paties ieškovo pateikiamais skaičiavimais, jis įmokų eiliškumą vertina vadovaudamasis CK 6.54-6.55 straipsniuose nustatytu reglamentavimu, pagal kurį pirmiausia turi būti dengiamos palūkanos pagal sutartį, kurios įvykdymo terminas suėjo anksčiau. Akcentuotina ir tai, jog ieškovo įvardijama situacija, pagal kurią atsakovas jo naudai atlieka automobilių remonto darbus, kurie trunka beveik 10 metų, tačiau jų apimtis yra tokia, kad nepadengia net ieškovo skaičiuojamų palūkanų, nekalbant apie pagrindinės skolos grąžinimą, nesuderinama su šalių interesais sudarant paskolos sutartį, t.y. kreditoriaus interesu, kad skolininkas laiku ir tinkamai įvykdytų prievolę, ir skolininko interesu grąžinti skolą. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia kaip labiau tikėtiną vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytą faktinę aplinkybę, jog ieškovas su atsakovu, tardamiesi dėl paskolos grąžinimo tvarkos žodžiu, susitarė, kad palūkanos pagal 1998 m. kovo 27 d. sutartį nebus skaičiuojamos. Tokia išvada atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus ir tuo aspektu, jog bendra ieškovo nurodyta jo priskaičiuotų sutartinių palūkanų suma (86431,67 Lt) ženkliai viršija visą pagrindinės skolos sumą (53800 Lt), kas atitinkamą atsakovo prievolę leidžia vertinti kaip ženkliai per didelę. Teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su ginčijamo sprendimo motyvu, kad ieškovo 2011 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje (b.l. 18, t. 2) išdėstyta pozicija, jog jis sutiktų, kad atsakovas jam sumokėtų 29000 Lt, t.y. sumą, kuri yra mažesnė nei pirmoji iš dviejų paskolos sumų, net nekalbant apie palūkanas, kelia abejones dėl atsakovo sąžiningumo į reiškiamą reikalavimą įtraukiant visas sumas, paskaičiuotas rašytinių dokumentų pagrindu, neatsižvelgiant į neįformintus šalių susitarimus.

Dėl palūkanų priteisimo

Kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų už laikotarpį nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra įtvirtinta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Be to, CK 6.872 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog palūkanos už naudojimąsi pinigais paprastai skaičiuojamos iki paskolos sumos grąžinimo. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti įstatymines 5% metines procesines palūkanas, tačiau rezoliucinėje dalyje atitinkamos išvados nepatvirtino. Nors ieškovas prašo priteisti 10% dydžio procesines palūkanas, nesant jokio susitarimo, kuriuo būtų įvardijama didesnė sankcija už vėlavimą vykdyti sutartines prievoles, nei numatyta CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5% dydžio metinės procesinės palūkanos. Pirmosios instancijos teismui pripažinus, jog ieškovas pagal 1999 m. kovo 5 d. sutartį sutartines palūkanas skaičiavo ir įskaitė į automobilių remonto darbų kainą pagrįstai, taip pat konstatavus, jog grąžinta ne visa skolos pagal minėtą sutartį suma, kaip pagrįstas tenkintinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog ir už bylos nagrinėjimo laikotarpį bei laikotarpį iki visiško skolos grąžinimo turi būti skaičiuojamos sutartinės palūkanos už atsakovo naudojimąsi ieškovui priklausančia pinigų suma. Nurodytos aplinkybės vertintinos kaip pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti.

Dėl galimybės daryti įskaitymus, kai skolos grąžinimo terminas dar nesuėjęs

CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Nurodytas teisinis reglamentavimas pats savaime nedraudžia įskaityti skolos, kurios terminas nėra suėjęs, jeigu šalys nėra nustatę ribojimo grąžinti paskolą prieš terminą. Iš kitos pusės, bylos nagrinėjimo dieną yra suėję visi skolų grąžinimo terminai, todėl pastarasis apeliacinio skundo argumentas vertintinas kaip formalus, nes, net ir sutikus su ieškovo daroma prielaida, jog antros paskolos suma negalėjo būti įskaitoma su atliekamais remonto darbais iki tol, kol ieškovas nepareikalavo grąžinti skolą, įskaitymo negalimumas nulemtų faktą, jog ieškovas atitinkamą sumą buvo skolingas atsakovui tuo metu, kai atsirado atsakovo prievolė grąžinti paskolą ir yra skolingas iki šiol, kas lemtų būtinybę atlikti ieškinio ir priešieškinio reikalavimų tarpusavio įskaitymą ir sukurtų analogiškas teisines pasekmes, kaip ir priešpriešinių skolų įskaitymas remonto darbų atlikimo dieną.

Dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su valiutų kursų skaičiavimais

Sistemiškai aiškinant CPK 5 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio nuostatas darytina išvada, jog apeliacinis skundas gali būti grindžiamas tik tais argumentais, kurie paneigia apeliantui nepalankią pirmosios instancijos teismo išvadą. Tokią išvadą atitinka ir CPK 301 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią apeliacinis procesas yra skirtas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo kitokio, nei nurodyta ieškinyje, valiutų keitimo kurso, kuriuo remiantis būtų apskaičiuojamas atsakovo įsiskolinimas ieškovui. Aplinkybė, jog ieškovas buvo pateikęs argumentus dėl valiutų kurso taikymo ir atsakovas šiuos argumentus ginčijo, nenulemia ieškovo teisių pažeidimo, kadangi pirmosios instancijos teismas netiesiogiai sutiko su ieškovo argumentais šiuo klausimu. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija nepasisako dėl valiutų kurso taikymo pagrįstumo, nes šios aplinkybės vertinimas galėtų nulemti arba tokį patį, arba ieškovui mažiau palankų situacijos sprendimą, kas apeliaciniame procese neleistina (CPK 313 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi pagrįstu buvo pripažintas tik žyminiu mokesčiu neapmokestintas apeliacinio skundo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, ieškovo už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis jam iš atsakovo nepriteistinas. Analogišku pagrindu remiantis paliktina nepakeista ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 500 Lt (b.l. 39-40, t. 2). Kadangi didžioji apeliacinio skundo dalis buvo atmesta, teismas sprendžia, jog yra pagrindas atsakovui iš ieškovo priteisti 400 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti (CPK 98 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti ieškovui S. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10% dydžio sutartines ir 5% dydžio procesines metines palūkanas už priteistą 17000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. balandžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui T. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo S. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algimantas KukalisRūta PalubinskaitėArvydas Žibas