Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-05-04 · Byla Nr. ATP-211-337/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2012-03-02Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-05-04Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-04
Bylos Nr.
ATP-211-337/2012
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00446-2012-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Pažeidėjas
M. J.
Nukentėjusysis
S. M.
Advokatai
Artūras Balčiūnas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm.teisės pažeidimo byla Nr. ATP-211-337/2012
Proceso Nr. 4-08-3-00446-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 4 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas,sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. J.,jo atstovui advokatui Artūrui Balčiūnui,nukentėjusiajam S. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs M. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-02 nutarimu nubaustas pagal LR ATPK 130 str. 1 d. – 3000 ( trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 ( trejiems) metams, pagal ATPK 127 str. 2 d. - 100 (vieno šimto) litų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirtos nuobaudos subendrintos jas apimant ir M. J. paskirta galutinė administracinė nuobauda - 3000 ( trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

M. J. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-02 nutarimą, prašo šį nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Skunde nurodoma, kad teismas nesiaiškino ir nutarime nenurodė, ar jis administracinį teisės pažeidimą padarė tyčia, t.y. ar jis pastebėjo, jog padarė pažeidimą ir norėdamas išvengti atsakomybės ar turėdamas tikslą nuslėpti kitokius pažeidimus pasišalino iš įvykio vietos. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą nesilaikė ATPK 248 str. įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių visapusiškai pilnai ir objektyviai išaiškinti visas bylos aplinkybes, netinkamai tyrė bei vertino surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, jog jo veikoje yra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėtis. Nurodo, kad jo parodymai paneigia administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes.

Byloje yra gautas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atsiliepimas į paduotą apeliacinį skundą, kuriame nurodoma, kad su M. J. apeliaciniu skundu nesutinkama, skundžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-02 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes skirta administracinė nuobauda yra individualizuota tinkamai, naikinti nutarimą nėra pagrindo.

Teismo posėdyje M. J. ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinęs byloje surinkus įrodymus teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. J. pripažino kaltu padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 130 str. 1 d. yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, o taip pat, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia. ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-28 nutartis byloje N63-2972/2010 ).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. J. vairuojamas automobilis kliudė S. M. priklausantį automobilį, stovėjusį automobilių aikštelėje, ir M. J. apgadino abu automobilius (b. l. 11, 23). Šio fakto administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčijo (b. l. 23). Nagrinėjamu atveju M. J. sukeltas įvykis atitinka KET 3 punkte pateikiamą eismo įvykio apibrėžimą, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Byloje ginčo, kad apeliantas yra su šiuo eismo įvykiu susijęs, nėra.

KET XXX skirsnis nustato eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui. KET 234 punkte yra numatyta, kad jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Tačiau M. J., žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu padarė žalą kitam automobiliui, o nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nebuvo, į tai nereagavo taip, kaip nustatyta KET ir pažeisdamas KET nuostatas iš įvykio vietos pasišalino.

Teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad abejonių dėl M. J. tyčios pasišalinant iš įvykio vietos nėra. Iš paties M. J. paaiškinimo (b. l. 23) matyti, kad jis nurodė, jog po eismo įvykio jis ieškojo kam priklausė automobilis, tačiau dėl vėlaus meto, niekam neatidarius durų, jis pamanė, kad deklaraciją užpildys ryte, kaip paaiškės automobilio savininkas. Ryte, pamatęs kieme policiją ir stovinčius žmones, jis išėjo į kiemą ir pasakė, kad jis sukėlė eismo įvykį (b. l. 23). Iš byloje esančių S. ir L. M. paaiškinimo matyti, kad jie nurodė, kad po eismo įvykio jų niekas neieškojo ( b. l. 21; 22). 2012-02-17 paaiškinime bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje L. M. nurodė, kad jis apie apgadintą savo automobilį pranešė policijos pareigūnams ir būtent pareigūnai surado autoįvykyje dalyvavusio automobilio savininką. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad M. J., žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą automobilį ir kad jo savininko nėra, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apeliantas, žinodamas, kokios yra vairuotojo pareigos po eismo įvykio, nusprendė policijos į eismo įvykio vietą nekviesti, jis grįžo į namus, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. J. veikoje yra visi ATPK 130 str. 1 d. nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl M. J. kaltės, padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, yra teisingos, jos pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Apelianto teiginiai apie tai, kad jis neva nesupratęs, jog apie kilusį eismo įvykį, nesant apgadintos transporto priemonės savininkui, reikia pranešti policijos pareigūnams, šios teismo išvados nepaneigia. Naikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjas Evaldas Vanagas