Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) m., lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) automobilių plovėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., teistas 2014-01-29 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. 20 MGL, tai yra 2600 Lt baudos bausme, bauda nesumokėta, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d., 139 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2013 m. gruodžio 22 d. apie 9.40 val. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) namo koridoriuje, nukentėjusiajai A. D. uždarant lauko duris, iš kitos durų pusės stipriai patraukė duris į save ir sudavė smūgį keliu į duris, dėl ko dūžtant durų stiklui, stiklo šukė pataikė į A. D. veidą ir jai padarė kirstinę dešinės akies apatinio voko ir dešinio skruosto žaizdą su dešinės akies apatinio ašarų kanaliuko pažeidimu, taip dėl neatsargumo padarė A. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2013 m. gruodžio 22 d. apie 9 val. atvažiavęs iš parduotuvės į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., įėjo į namų bendrą laiptinę-koridorių. Dar prieš užeinant į namo koridorių buvo įsijungęs telefone garso įrašymą, nes manė, kad kaimynas V. D., su kuriuo santykiai konfliktiški, gali prie jo eilinį sykį prikibti. Pirmo aukšto koridoriuje, kaip ir tikėjosi, susitiko kaimyną V. D.. V. D. jam kažką papriekaištavo ir kai jis pro V. D. siauru koridoriumi norėjo praeiti, V. D. sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje, norėdamas jį sulaikyti, sugriebė jam už striukės. Jis bandė ištrūkti, traukėsi. Kadangi V. D. striukės nepaleido ir už jos laikėsi, todėl jis striukę tiesiog išsimovė ir išbėgo atgal į lauką. Būdamas lauke pastebėjo, kad A. D. uždarė namo lauko duris ir jas laikė. Būnant lauke girdėjo, kad jo žmona iš išgąsčio šaukė koridoriuje, todėl jis norėjo eiti į savo namus. Kai norėjo atidaryti lauko duris, o A. D. jas laikiusi paleido, jis duris staiga truktelėjo į save, durys trenkėsi į jo kelią ir duryse esantis stiklas dužo. Kad A. D. dėl dūžtančio stiklo susižalotų nematė, tačiau iš karto po to A. D. sušuko, kad reikia kviesti greitąją pagalbą. Kadangi buvo iškviesta policija, nebenorėdamas didesnių problemų, laukė atvykstančių pareigūnų lauke. Dėl to, kad jo išdaužta durų stiklo šukė sužalojo A. D. akį pripažįsta ir dėl to apgailestauja.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 str. 1 d. taip pat visiškai įrodyta:

Nukentėjusiojo V. D. parodymais. Jis parodė, kad 2013 m. gruodžio 21 d. kaimyno M. K. draugai kieme su automobiliu apgadino kelio dangą, dėl to su M. K. kilo konfliktas. Po to vakare rado apibraižytas savo buto duris. Kitos dienos ryte pamatė, kad į namų kiemą atvažiavo M. K.. Norėdamas pasiaiškinti dėl praeitos dienos įvykių atsidaręs savo buto duris su neįgaliojo vežimėliu privažiavo prie savo buto durų slenksčio. Ateinančio M. K. paklausė kuo užkliuvo jo durys. Kadangi M. K. norėjo praeiti, todėl ištiesęs ranką jam užtvėrė kelią ir paprašė sustoti bei pasiaiškinti. Tuomet M. K. sugriebė jam už rankos ir ją patraukė į save, todėl jis griūdamas iš neįgaliojo vežimėlio griebėsi už M. K. striukės. Kadangi M. K. traukėsi, todėl M. K. striukė už kurios jis buvo įsikibęs plyšo, o jis tuo pačiu visiškai išgriuvo iš neįgaliojo vežimėlio į bendrą namo koridorių. Vėliau pastebėjo, kad griūnant iš vežimėlio susižalojo sėdmenų sritį. M. K. išbėgo į lauką. Atbėgusi M. K. žmona klausė, ką čia darom ir praeidama pro jį, jį dar pastūmė ir vėl sugrįžo į savo butą. Tuomet iš buto išėjo A. D., kurios jis paprašė uždaryti lauko duris. Kai A. D. darė lauko duris, pasigirdo stiklo dūžis. Stiklo šukė kliudė A. D. akį ir jai iš akies pradėjo bėgti kraujas. Kai atvyko policijos pareigūnai M. K. savo striukę nusirengė ir metė į jį.

Nukentėjusiosios A. D. parodymais. Ji parodė, kad 2013 m. gruodžio 21 d. pastebėjo, kad kaimynas M. K. gėrė garaže, o po to pastebėjo, kad perrėžtos jų buto durys. Kitą dieną, tai yra 2013 gruodžio 22 d. apie 9.25 val. pamatė, kad į namų kiemą atvažiavo M. K.. Vyras V. D. pradarė buto duris ir su neįgaliojo vežimėliu privažiavęs prie durų slenksčio ir ištiesęs ranką paprašė praeinančio M. K. pasiaiškinti dėl apgadintų durų. Ji stovėjo už V. D. ir viską gerai matė. M. K. tuomet sugriebė už V. D. rankos ir jį patraukė į koridoriaus pusę, dėl ko V. D. išvirto iš vežimėlio. V. D. griūdamas dar spėjo sugriebti M. K. už pečių. Po šio incidento M. K. išėjo į lauką, o ji išėjusi iš savo buto į koridorių, norėdama uždaryti koridoriaus lauko duris, priėjo prie lauko durų. Darant lauko duris ji pastebėjo, kad M. K. iš lauko pusės spyrė į duris, nuo ko dužo lauko duryse esantis stiklas. Stiklo šukės kliudė jos veidą bei sužalojo jos dešinę akį bei šios akies ašarų lataką. Jai žaizda pradėjo iš karto kraujuoti. Ji skambino į policiją bei į greitąją pagalbą.

Nukentėjusiosios A. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad A. D. parodė vietoje jos sužalojimo aplinkybes. Ji parodė, kad iš koridoriaus vidaus dešine ranka uždarinėjo lauko duris, o kairėje laikė telefoną, o iš lauko pusės prie durų stovėjo M. K., kuris spyrė į durų stiklą. Išmatavus stiklo išdaužimo vietą, nustatyta, kad stiklas įdaužtas 71 cm aukštyje nuo žemės.

Liudytojos I. K. parodymais. Ji parodė, kad 2013 m. gruodžio 22 d. ryte ji su sūnumi buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., o vyras M. K. buvo išvažiavęs, tačiau netrukus sugrįžo. Laukiant į namus ateinančio vyro, namo koridoriuje išgirdo triukšmą. Atidariusi duris iš antro aukšto laiptinės pamatė pirmo aukšto koridoriuje iš neįgaliojo vežimėlio ant grindų iškritusį V. D., šalia V. D. stovėjo M. K., kurį V. D. laikė už striukės, o už M. K. nugaros stovėjo A. D., kuri jį taip pat tampė. Pastebėjo, kad striukė, į kurią buvo įsikibęs V. D., plyšo, o M. K. išsinėrė iš striukės ir išbėgo į lauką. Po to pastebėjo, kad A. D. taip pat nuėjo prie lauko durų, prie durų buvo kažkoks smūgio garsas ir neužilgo ji surėkė, kad reikia kviesti greitąją. Ant jos veido pastebėjo kraują. M. K. taip ir liko lauke iki kol atvyko pareigūnai. Po šio įvykio ji matė įskilusį lauko durų stiklą.

Liudytojo A. K. parodymais. Jis parodė, kad įvykio dieną buvo namuose ir pastebėjo, kad į namų kiemą atvažiavo tėtis M. K. ir ėjo į namus. Neužilgo išgirdo kažkokį triukšmą ir mamos I. K. riksmą. Išėjus į laiptinę pamatė laiptinės pirmame aukšte ant žemės sėdintį kaimyną V. D.. Tėčio ir A. D. nematė, tačiau girdėjo jų balsus. Mama apačioje buvusiems D. sakė „ką jūs darot“ bei prašė kviesti policiją. Jis paskambino policijai ir pranešė apie konfliktą. Kol laukė policijos V. D. juos visaip įžeidinėjo. Kažkuriuo metu girdėjo ir stiprų lauko durų trenksmą.

Liudytojo M. K. parodymais. Jis parodė, kad įvykio dieną iš Rokiškio policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą apie konfliktą Rokiškio mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Šiuo adresu konfliktai tarp kaimynų vyksta nebe pirmą kartą. Nuvykus nurodytu adresu namo bendrame koridoriuje rado ant žemės sėdintį V. D.. Koridoriuje matėsi numesta suplėšyta striukė. V. D. sakė kad M. K. jį išstūmė iš neįgaliojo vežimėlio. M. K. teigė priešingai, kad jis ėjo bendru namo koridoriumi į namus ir prie jo pačio prisikabino V. D., griebė jam už striukės ir kai jis traukėsi V. D. pats iškrito.

Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad 2013-12-22 10.10 val. buvo apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g.. Apžiūrint šį namą matyti, kad lauko durų stiklas išdužęs, stiklo šukių pabirę koridoriuje ant žemės. Koridoriuje ant grindų sėdi V. D., už jo nugaros yra invalido vežimėlis. Ant laiptų į antrą aukštą numesta suplėšyta ties dešine rankove juodos spalvos striukė ( b. l. 7-14).

Daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietoje paimtą juodos spalvos striukę “Adidas” matyti, kad jos dešinė rankovė nuplyšusi per siūlę nuo peties, ir šios siūlės nuplyšimas tęsiasi žemyn iki striukės apačios bei iki dešinės rankovės vidurio (b. l. 38 ).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje nurodoma, kad A. D. nustatyta muštinė kirstinė dešinės akies apatinio voko ir dešinio skruosto žaizda su dešinės akies apatinio ašarų kanaliuko pažeidimu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu aštriabriaunio daikto poveikiu, galimai stiklo šuke galimai 2013-12-22 9.35 val. Dėl nustatyto sužalojimo A. D. sveikata sutrikdyta nesunkiai ( b. l. 25 ).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje nurodoma, kad V. D. nustatytas odos nubrozdinimas sėdmenų srityje. Šis sužalojimus susiformavo kontaktuojant su kietu, šiurkščiu paviršiumi, galimai V. D. išgriuvus iš vežimėlio ir atsitrenkus į kietą pagrindą. Sužalojimui padaryti pakankamas vienas trauminis poveikis. Dėl nustatyto sužalojimo V. D. sveikata sutrikdyta nežymiai ( b. l. 35 ).

Asmens apžiūros protokolu, kuriuo 2013-12-22 10.45 val. apžiūrėjus M. K., jo kairėje kaklo pusėje matyti 4,5 cm ilgio raudona žymė, panaši į nudrėskimą (įbrėžimą) ( b. l. 39-42 ).

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, kuriuo M. K. pateikė 2013-12-22 konflikto su V. D. metu padarytą garso įrašą (b. l. 43 ). Iš šio garso įrašo stenogramos žinoma, kad V. D. pirmas klausia M. K. ar jis nešė malkas, po ko girdimi grumtynių garsai, po ko M. K. du kartus sako „ką tu darai“, o V. D. du kartus sako “ausiu tau dabar“, po ko girdisi plyštančio drabužio garsas. Vėliau vykstant M. K. ir A. D. konfliktiškam pokalbiui girdisi stiklo dūžis. Vėliau garso įraše girdėti, kad A. D. kalbėdama telefonu nurodo, kad kaimynas spyrė į stiklą ir stiklo šukė jai sužalojo akį. ( b. l. 44-46).

Išdėstyti įrodymai, teismo nuomone, duoda pagrindo daryti pagrįstą išvadą, kad M. K. konflikto su V. D. ir A. D. metu, A. D. iš vidaus uždarant namo bendro koridoriaus lauko duris, M. K. iš lauko pusės duris stipriai patraukė į save ir tuo pačiu sudavė smūgį koja į duris, dėl ko dužo duryse esantis stiklas ir stiklo šukės pataikė į A. D. veidą taip jai sužalodamos dešinės akies apatinį voką ir dešinį skruostą, bei tuo pačiu pažeisdamos dešinės akies apatinį ašarų kanaliuką. Dėl šio sužalojimo A. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Išdėstyti įrodymai taip pat įrodo, kad M. K. veiksmai suduodant smūgį į duris nebuvo nukreipti į A. D. sveikatos sutrikdymą. Laikytina įrodytu, kad M. K. nenumatė, kad dėl jo suduoto smūgio koja į duris, dūžtantis durų stiklas gali sužaloti A. D., tačiau atsižvelgdamas į savo veiksmų aplinkybes į tai, kad jis stipriai duris traukė bei tuo pačiu sudavė smūgį keliu į duris, kuriose yra stiklas, į tai, kad už šių durų stovėjo A. D., galėjo ir turėjo numatyti, kad nuo suduoto smūgio dūžtantis stiklas gali sužaloti A. D., kas ir įvyko. Tokie M. K. veiksmai kvalifikuotini kaip nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas dėl neatsargumo.

A. D. teigia, kad M. K. spyrė į duris. Tuo tarpu M. K. nurodo, kad į duris sudavė smūgį keliu, kai A. D. uždaromas duris iš kitos pusės stipriau patraukė į save. Teismas tiki M. K. parodymais, nes iš bylos bei įvykio vietos aplinkybių žinoma, kad A. D. stovėjo už uždarų durų, durų stiklas neskaidrus, todėl ji negalėjo aiškiai matyti, kad M. K. būtent spyrė į duris. Šioje dalyje tikėtina M. K. parodymais dėl smūgio keliu į duris, nes kitokių jo parodymams prieštaraujančių aplinkybių byloje nėra. Remiantis tuo, M. K. pateiktame kaltinime nurodyta aplinkybė, kad jis „spyrė į duris“ keistina į aplinkybę, kad jis „stipriai patraukė duris į save ir sudavė smūgį keliu į duris“.

Remiantis aptartais įrodymais ir išdėstytais motyvais teismas laiko įrodyta, kad M. K. 2013 m. gruodžio 22 d. apie 9.40 val. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) namo koridoriuje, nukentėjusiajai A. D. uždarant lauko duris, iš kitos durų pusės stipriai patraukė duris į save ir sudavė smūgį keliu į duris, dėl ko dūžtant durų stiklui, stiklo šukė pataikė į A. D. veidą ir jai padarė kirstinę dešinės akies apatinio voko ir dešinio skruosto žaizdą su dešinės akies apatinio ašarų kanaliuko pažeidimu, taip dėl neatsargumo padarė A. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl tokia M. K. veika kvalifikuotina pagal BK 139 str. 1 d.

M. K. pareikštas kaltinimas ir dėl to, kad jis 2013 m. gruodžio 22 d. apie 9.35 val. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., koridoriuje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, sugriebęs už rankos neįgalų sėdintį invalido vežimėlyje V. D., jį išversdamas iš vežimėlio, taip padarydamas odos nubrozdinimą sėdmenų srityje, nežymiai sužalojo V. D. sveikatą, tai yra M. K. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.

Apibendrinant teisminio nagrinėjimo ištirtas aplinkybes dėl V. D. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo laikytina, kad yra prieštaringi kaltinamojo M. K. ir nukentėjusiųjų V. D. ir A. D. parodymai dėl V. D. nežymaus sveikatos sutrikdymo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šis sužalojimas V. D. susiformavo jam iškrentant iš neįgaliojo vežimėlio ir sėdmens sritimi atsitrenkus į kietą šiurkštų pagrindą, tačiau yra prieštaringos šio V. D. sužalojimo ar susižalojimo aplinkybės. M. K. nurodo, kad V. D. pats prie jo prikibo, sugriebė jį už striukės ir jam traukiantis V. D. pats iškrito iš vežimėlio ir taip galėjo susižaloti. Tuo tarpu V. D. bei A. D. nurodo, kad būtent M. K. sugriebė už V. D. rankos ir ją patraukęs išvertė V. D. iš neįgaliojo vežimėlio taip jį sužalodamas.

Teismas tiki ir remiasi M. K. nurodyta įvykių eiga, nes jo parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra nuoseklūs be to, jo parodymus patvirtina kitos bylos aplinkybės. Iš bylos aplinkybių žinoma, kad M. K. nujausdamas, kad gali kilti konfliktas su V. D. jau iš karto nešėsi telefoną su įjungta garso įrašymo funkcija, kas rodo, kad M. K. saugojosi nuo galimai agresyvaus V. D. elgesio ir pats net neketino inicijuoti konflikto. Be to, iš M. K. pateikto garso įrašo žinoma, kad besigirdint prasidėjusių grumtynių garsams M. K. pats pirmas ir ne vieną kartą sako V. D. „ką tu darai“, o V. D. į tai sako „ausiu tau dabar“. Iš to galima suprasti, kad smurtiniai veiksmai buvo ne iš M. K., o iš V. D. pusės, o M. K. nuo jų tik gynėsi. Tikėtina ir M. K. nurodyta aplinkybe, kad V. D. įsikibo į jį patį bei jo striukę ir striukės nepaleido, ją suplėšė bei sužalojo patį M. K. kaklo srityje, o M. K. norėdamas išvengti konflikto išsimovė iš striukės, kuri liko pas V. D.. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad suplėšyta striukė atvykus pareigūnams buvo rasta laiptinėje netoli V. D. ir tai paneigia V. D. nurodytą aplinkybę, kad M. K. atvykus pareigūnams savo striukę nusirengė ir metė į jį. Be to, teismo nuomone, M. K. parodymus apie V. D. smurtinius veiksmus jo atžvilgiu patvirtina ir ant M. K. kaklo užfiksuotas odos nubrozdinimas.

Tuo tarpu V. D. parodymai dėl jam padaryto sužalojimo yra prieštaringi. Pirminio V. D. pareiškimo rašyto policijai aplinkybėse bei pirminiame liudytojo apklausos protokole jis nurodė, kad jis kalbėdamas su M. K. dėl apgadintų jų buto durų tiesė ranką link savo buto durų rankenos, kai jo ranką sugriebė M. K. ir ją patraukęs jį parvertė ant grindų, o po to jam dar du kartus spyrė į kojas. Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu V. D. jau nurodė, kad tiesė ranką stabdydamas pro šalį einantį M. K. bei apie jokius jam suduotus spyrius teisiamojo posėdžio metu nenurodė. V. D. ir A. D. argumentas, kad V. D. prieš konfliktą su neįgaliojo vežimėliu net nebuvo išvažiavęs už savo namų slenksčio, (ką pasak jų patvirtina įvykio vietos apžiūros fotonuotraukos) ir dėl to negalėjo užtverti kelio praeinančiam koridoriumi M. K. nelaikytinas pagrįstu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atvykstant policijos pareigūnams A. D. vaikščiojo iš savo buto į koridorių, todėl vežimėlis turėjo būti ne kartą patrauktas iš tarpdurio. Be to, iš įvykio vietos apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti, kad D. buto slenkstis yra pakankamai žemas ir pro duris išvažiuoti į koridorių su neįgaliojo vežimėlio nesudarytų didesnių sunkumų.

Išdėstyta teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių analizė leidžia daryti išvadą, kad M. K. sveikatos sutrikdymo V. D. nepadarė, V. D. susižalojo pats įsikibdamas į M. K. striukę ir išgriūdamas iš neįgaliojo vežimėlio, todėl M. K. nepadarius veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., jis išteisintinas.

M. K. veikoje dėl neatsargumo padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo A. D., atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Parenkant bausmės rūšį M. K. už šį jo padarytą nusikaltimą, atsižvelgiama į tai, kad M. K. veikos padarymo metu nebuvo teistas, todėl jam kaip asmeniui pirmą kartą teisiamam už neatsargų nusikaltimą, parinktina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis (BK 55 str.).

Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad M. K. padarė neatsargų nusikaltimą, M. K. atžvilgiu yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, M. K. kaip asmenybė charakterizuojamas patenkinamai. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus M. K. skirtinas bausmės dydis mažesnis, nei parinktos bausmės, galimos skirti už neatsargaus nusikaltimo padarymą, vidurkis.

M. K. po to kai įvykdė nusikalstamą veiką, kuria kaltinamas, 2014-01-29 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. 20 MGL, tai yra 2600 Lt baudos bausme, kurios nėra atlikęs, todėl šiuo bei ankstesniu nuosprendžiu M. K. paskirtos bausmės subendrintinos BK 63 str. 1, 4, 9 d. pagrindu, tai yra bausmes iš dalies sudedant.

Byloje ieškinį dėl 172,23 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo pareiškė A. D..

Prašoma priteisti turtinė žala grindžiama tuo, kad dėl patirto sužalojimo A. D. pirko medikamentus 172,23 Lt sumai (vaistų pirkimo kvitai pridedami). Teismas laiko, kad A. D. nurodytas išlaidas patyrė dėl M. K. prieš ją panaudotų nusikalstamų veiksmų, todėl laiko, kad M. K. ir yra atsakingas už šią padarytą žalą. A. D. reikalavimas atlyginti jai padarytą turtinę žalą yra pagrįstas pateikiamais dokumentais, todėl tenkintinas pilnai.

Vertinant A. D. patirtą neturtinę žalą, teismas atsižvelgia į tai, kad jai buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, dėl kurio ji kreipėsi į medicinos darbuotojus, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji patyrė nepatogumus dėl gydymo, patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl tai vertintina kaip A. D. patirta neturtinė žala (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.).

Įvertinant neturtinę žalą pinigais, teismas atsižvelgia į tai, kad A. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimas buvo padarytas jautrioje ir lengvai pažeidžiamoje kūno vietoje – veide bei akyje, sužalojimo padarinius A. D. jaučia iki šiol. Tikėtina, kad sukeltas sveikatos sutrikdymas jai sukėlė didelius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. D. nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl neatsargumo, kaip nustatyta A. D. sužalojimą patyrė konfliktuojant su kaimynu, o šio konflikto iniciatoriumi buvo ne M. K., o A. D. sutuoktinis, šalia kurio buvo ir pati A. D. bei pati įsivėlė į šį konfliktą. Remiantis šiais motyvais bei argumentais, teismas mano, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis per didelis, todėl mažintinas.

Byloje nukentėjusiąją A. D. atstovavo advokatas J. Stankevičius. Pagal byloje pateiktą pinigų priėmimo kvitą Nr. 710157, A. D. advokatui už šias paslaugas sumokėjo 800 Lt, todėl šios nukentėjusiosios A. D. atstovavimo išlaidos priteistinos iš pripažinto kaltu M. K. (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).

Byloje ieškinį dėl 870,45 Lt turtinės žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai pareiškė Panevėžio teritorinė ligonių kasa. Ieškinys reiškiamas dėl to, kad dėl patirtų sužalojimų A. D. buvo gydoma ir jai buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos už 870,45 Lt sumą. Šią sumą patvirtina prie ieškinio pridėti suteiktų paslaugų įkainiai ir paskaičiavimai. A. D. gydymas buvo apmokėtas iš Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kurias administruoja teritorinės ligonių kasos. Kadangi byloje nustatyta, kad nukentėjusiąją reikėjo gydyti dėl kaltinamojo M. K. nusikalstamų veiksmų, todėl laikytina, kad jis šią žalą ir padarė bei yra už ją atsakingas. Iš to seka, kad pareikštas ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai.

Byloje ieškinį dėl 955,37 Lt turtinės žalos atlyginimo pareiškė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius. Ieškinys reiškiamas dėl to, kad patyrusi sužalojimą A. D. laikotarpyje nuo 2013-12-24 iki 2014-01-16 buvo laikinai nedarbinga ir jai už nedarbingumo laikotarpį buvo apskaičiuota ir išmokėta 955,37 Lt dydžio ligos pašalpa. Šią sumą patvirtina prie ieškinio pridėta pažyma apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas sumas. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai reikėjo išmokėti laikino nedarbingumo pašalpą dėl kaltinamojo M. K. jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų, todėl taip pat darytina išvada, kad jis šią žalą padarė ir turi ją atlyginti. Atsižvelgiant į šiuos motyvus pareikštas ieškinys taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.

Byloje ieškinį dėl 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo pareiškė V. D.. Jis taip pat prašė priteisti jo kaip nukentėjusiojo atstovavimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad M. K. dėl jam pareikšto kaltinimo sužalojant V. D. išteisintinas, jam nepadarius šios veikos, todėl jis neprivalo atlyginti nusikalstama veika padarytos žalos. Remiantis šiuo argumentu V. D. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas bei jam nepriteistinos jo turėtos atstovavimo išlaidos.

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį 35,50 Lt. Kadangi vadovaujantis Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (2014-07-24 Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. yra visiškai atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl iš jo proceso išlaidos valstybei nepriteistinos.

Daiktinis įrodymas – striukė, gražintina M. K..

Kompaktiniai diskai su garso įrašais paliktini prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., teismas

nuspren d ė:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 139 str. 1 d. ir jį nuteisti 25 MGL, tai yra 3250 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų) baudos bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. prie šiuo nuosprendžiu M. K. paskirtos bausmės iš dalies pridėti 2014-01-29 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu M. K. pagal BK 284 str. 1 d. skirtą 20 MGL (2600 Lt) baudos bausmę, ir galutinę bausmę M. K. paskirti 35 MGL, tai yra 4550 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties litų) (kas atitinka 1317 eurų) baudą.

Įpareigoti M. K. jam skirtą baudą sumokėti per šešis mėnesius.

M. K., dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d., išteisinti.

M. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsitesėjimo, o jam įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 172,23 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt du litus 23 cnt.) turtinės žalos atlyginimo, 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 800 Lt (aštuonis šimtus litų) atstovavimo išlaidų;

Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Europos a.1, LT-03505 Vilnius, įm. k. 191351679) 870,45 Lt (aštuonis šimtus septyniasdešimt litų 45 cnt.) turtinės žalos atlyginimo;

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui (Vasario 16-osios g. 60, Panevėžys, įm. k. 191674725) 955,37 Lt (devynis šimtus penkiasdešimt penkis litus 37 cnt.) turtinės žalos atlyginimo.

V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmesti ir jo turėtų atstovavimo išlaidų nepriteisti.

Daiktinį įrodymą – striukę, gražinti M. K..

Kompaktinius diskus su garso įrašais palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.