Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. Ž., gim. 1996-06-02, Širvintų r., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014-07-28 Širvintų r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., vadovaujantis LR BK 93 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriant auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą – 3 mėn., 2) 2014-11-06 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – 8 mėn. laisvės apribojimo, turintis teistumą, ir

J. G., gim. (duomenys neskelbtini), Širvintose, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014-07-28 Širvintų r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., vadovaujantis LR BK 93 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriant auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą - 3 mėn., 2) 2014-11-06 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – 8 mėn. laisvės apribojimo, turintis teistumą, kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Ž. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2013 m. gruodžio 6 d. apie 24 val. G. Ž., bendrininkaudamas su J. G., turėdami tikslą apiplėšti, pasivijo Kielių k., Širvintų sen., Širvintų r., keliu einantį V. P. ir, turėta lazda, sudavė jam nenustatytą skaičių smūgių, pataikydamas per galvą ir kojas, o V. P. nugriuvus, spyrė kojomis nenustatytą skaičių smūgių, pataikydamas per galvą, rankas, o po to iškraustė nukentėjusiojo kišenes, ir iš striukės kišenėje rastos piniginės pagrobė 200 Lt, tokiais savo veiksmais padarydamas V. P. dvi muštines žaizdas galvoje, dešinės plaštakos sumušimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir pagrobdamas 200 litų. Tokiais veiksmais G. Ž. padarė nukentėjusiajam V. P. 200 litų turtinę žalą ir nusikaltimą, numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalyje.

J. G. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2013 m. gruodžio 7 d. apie 1 val. J. G., bendrininkaudamas su G. Ž., turėdami tikslą apiplėšti, pasivijo Kielių k., Širvintų sen., Širvintų r., keliu einantį V. P. ir, G. Ž., turėta lazda, sudavus V. P. nenustatytą skaičių smūgių, pataikant per galvą ir kojas, o V. P. nugriuvus, spyrė kojomis nenustatytą skaičių smūgių, pataikydamas per galvą, rankas, o po to, G. Ž. iškrausčius nukentėjusiojo kišenes, iš striukės kišenėje rastos piniginės, pagrobė 200 Lt, tokiais savo veiksmais padarydamas V. P. dvi muštines žaizdas galvoje, dešinės plaštakos sumušimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir pagrobdamas 200 Lt. Tokiais veiksmais J. G. padarė nukentėjusiajam V. P. 200 Lt turtinę žalą ir nusikaltimą, numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. Ž. prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir paaiškino, kad 2013-12-06, su J. G. būdami pas R., matė, jog V. P. turi pinigų. J. G. pasiūlė sumušti V. P.. Kai V. P. išėjo, jie su J. G. išėjo iš paskos. G. Ž. paėmęs pagalį juo trenkė V. P. per galvą 2 kartus. Po to G. Ž. iš V. P. striukės kišenės ištraukė piniginę, o J. G. iš šios piniginės paėmė 200 Lt. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.

Kaltinamasis J. G. prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir paaiškino, kad 2013-12-06, su G. Ž. būdami pas R., jie matė, jog V. P. turi pinigų. G. Ž. pasiūlė atimti iš V. P. pinigus. Kai V. P. išėjo, jie su G. Ž. išėjo iš paskos. G. Ž. paėmė pagalį ir pasivijęs V. P. trenkė pagaliu per galvą 2 kartus. V. P. nenugriuvo, tada pagaliu trenkė V. P. per kojas ir jis nugriuvo. G. Ž. liepė J. G. ištraukti V. P. piniginę. Piniginėje G. Ž. rado ir paėmė 200 Lt. J. G. taip pat V. P. spyrė 2 kartus, G. Ž. taip pat spardė. Visa tai matė G. R.. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusysis V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-12-06 apie 20 val. atėjo pas A. R. į svečius. Ten buvo Ž. ir G., jų vardų nežino. Po vidurnakčio jis vienas išėjo į namus. Ėjo keliu per Kielių kaimą. Staiga pajuto smūgį į galvą pakaušio srityje ir pargriuvo ant žemės, ant pilvo. Jautė, kad sudavė su lazda. Tada pasipylė smūgiai kojomis. Mušė tikrai dviese, nes jautė smūgius iš dviejų pusių. Girdėjo sakant, kad reikia „uždubasinti“ ir iš kalbos suprato, kad jį muša Ž. su G.. Baigę spardyti, iškraustė striukės kišenes ir pabėgo. Jis grįžo atgal pas A. R., kur iškvietė greitąją. Grįžęs pasigedo 200 litų kupiūros, mobilaus ryšio telefono ir banko kortelės. Kortelę ir telefoną atidavė kiti žmonės. (1 t., 1,10,14,15 b.l.).

Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-12-06 pas jį vakare užėjo V. P.. Jie išgėrė alaus, žaidė kortomis. Vakare į namus pas dukrą užėjo Ž. ir G., kurie juos matė žaidžiančius. Jau vėlai vakare V. P. išėjo į namus. Po kokio pusvalandžio V. P. sugrįžo. Jo galva buvo kruvina. Pasakojo, kad jį, einantį namo, užpuolė dviese, sudavė lazda per galvą, spardė. Sakė, kad iškraustė kišenes, paėmė pinigus. (b. l. 16).

Liudytoja G. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-12-06 pas ją į svečius atėjo J. G. ir G. Ž.. Jie su jos tėvu žaidė kortomis. Vėliau atėjo ir V. P.. Jau po vidurnakčio V. P. išėjo į namus. Po kelių minučių išėjo ir J. su G. Ji išėjo paskui J.su G. ir girdėjo kaip jie tarėsi, jog tyliai eis paskui V., kad jį užpuls. G. R. nuėjo pas kaimynę. Kaimynė neįsileido jos. Tada ji išgirdo triukšmą ant kelio, girdėjo V. balsą, jis prašė nemušti jo. G. R. išėjo ant kelio ir ėjo link jų. Matė, kad gulintį V. muša J. su G.. Matė kaip abu sudavė po du ar tris smūgius. Verkė, prašė liautis, bet jie neklausė. Ji tada nuėjo į namus. Kai grįžo, po kokių 5-10 minučių atėjo J. su G. ir prašė tylėti bei niekam nesakyti. (b. l. 17, 19-20).

Liudytojas L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-12-07 apie 7.30 val. ėjo nuo Kielių kaimo parduotuvės į Avižonių kaimo pusę. Beeidamas ant kelio pamatė kraujo dėmę. Šalia jos sniege pastebėjo kažką juoduojant. Paspyrė ir pamatė, kad ten telefonas Samsung. Telefonas buvo išbyrėjęs, atskirai buvo iškritęs dangtelis, akumuliatorius, kortelės nebuvo. Telefoną parsinešė į namus. Vėliau iš kaimynų kalbų sužinojo, kad naktį buvo sumuštas V. P. ir telefonas greičiausiai yra jo. Tada jis nuėjo pas G. R. į namus, nes pas jos tėvą tuo metu ir buvo V. P.. Telefoną jam atidavė. Kalbėjo su G. ir ši jam pasakojo, kad V. P. sumušė G. Ž. ir J. G., o ji tai matė (1 t., 21 b. l.).

Liudytojas M. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-12-07 apie 9 val. dviračiu važiavo iš namų į Kielių kaimo parduotuvę. Ant kelio sniege pamatė kraujo dėmę. Netoli jos pastebėjo gulinčią banko kortelę. Pakėlęs pamatė, kad ji išduota V. P. vardu. Šią kortelę atidavė V. P.. (1 t., 22 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1210/14/01, konstatuotas V. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 31 b. l.).

Teismo posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad G. Ž. ir J. G. padarė jiems inkriminuotą, BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y., panaudodami fizinį smurtą V. P. atžvilgiu, pagrobė iš jo svetimą turtą (200 Lt). Nusikaltimas padarytas tyčia ir yra įrodytas kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų M. J., G. R., L. S. parodymais, specialisto išvada ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Kalinamieji teisiamojo posėdžio metu pateikė sutartį dėl 300 eurų žalos nukentėjusiajam, iki 2015-03-01, atlyginimo. Iš teismui pateikto susitarimo matyti, jog kaltinamieji susitaikė su nukentėjusiuoju, susitarė dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ir dėl to nukentėjusysis kaltinamiesiems dėl nusikaltimo pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Kaltinamųjų ir nukentėjusiojo susitarimas dėl žalos atlyginimo neprieštarauja įstatymams, nepažeidžia kieno nors teisių ar teisėtų interesų, todėl tvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d.). Be to, teismas lengvinančia aplinkybe pripažįsta kaltinamųjų susitarimą su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo ir tai, kad jie atlygino civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą (BK 59 str. 2 d.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Išimtys iš BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės numatytos BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatose. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu nustatomos išimtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Sprendžiant klausimą dėl bausmės skyrimo asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, būtina vadovautis ne tik bendrosiomis bausmių skyrimo taisyklėmis, bet ir LR BK XI skyriaus normomis. LR BK 91 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (LR BK 91 str. 3 d.).

Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės priemonių parinkimo nepilnamečiui, prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio pataisymui, neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuojant nepilnamečio elgesį, sulaikant jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinant jį prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo būdo, tokiu būdu prisidedant prie jo pilnavertės asmenybės ugdymo. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepilnamečiui turi būti paskutinė priemonė (ultima ratio), kuria siekiama paveikti nusikaltusį asmenį. Skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas areštas arba laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje (LR BK 91 str. 3 d.).

Kaltinamasis G. Ž. veikos padarymo metu buvo nepilnametis, nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, pripažino savo kaltę, nuketėjusiojo atsiprašė ir nuoširdžiai gailisi, padaręs nusikalstamą veiką, G. Ž. mokosi, įsipareigojo iki 2015-03-01 atlyginti žalą, o civiliniam ieškovui atlyginimo žalą. Teismo vertinimu, visa tai rodo, nors jis vėliau yra teistas, kad net švelniausia BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas, šiuo atveju būtų per griežta, nes nepilnametis netektų galimybės normaliai mokytis, įgyti specialybę ir normaliai vystytis. Šiuo atveju taip pat atsižvelgtina į tai, kad G. Ž. nusikaltimą padarė daugiau kaip prieš metus, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju tikslinga skirti švelnesnę nei įstatymas numato bausmę – laisvės apribojimą.

Kaltinamasis J. G. nusikaltimo padarymo metu taip pat buvo nepilnametis, neteistas, pripažino savo kaltę, nuketėjusiojo atsiprašė ir nuoširdžiai gailisi, padaręs nusikalstamą veiką. J. G. mokosi, ir taip pat įsipareigojo iki 2015-03-01 atlyginti žalą, o civiliniam ieškovui atlyginimo žalą, nusikaltimo padarymo metu jam buvo 15 metų, t.y. jis buvo labai jaunas, nesubrendęs, jis iki šiol administracine tvarka nebaustas. Teismo nuomone, visos šios aplinkybės, nors jis vėliau yra teistas, rodo kad net švelniausia BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas, šiuo atveju būtų per griežta, nes nepilnametis netektų galimybės normaliai mokytis mokykloje, atsiliktų moksluose, o tai neprisidėtų prie jo pataisymo. Šiuo atveju taip pat atsižvelgtina į tai, kad J. G. nusikaltimą padarė daugiau kaip prieš metus, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju tikslinga skirti švelnesnę nei įstatymas numato bausmę – laisvės apribojimą.

Byloje yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys, kuriuo civilinis ieškovas prašo priteisti iš kaltinamųjų 39,41 eurų nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti (CK 6.236 str. 2 d.; 6.280 str. 1 d.). Civilinis ieškovas nurodo, kad 39,41 eurų buvo apmokėti iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už sužaloto V. P. gydymą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamieji iki teisiamojo posėdžio civiliniam ieškovui atlygino 39,41 eurų žalą, todėl Valstybinės ligonių kasos ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendė:

G. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu dviem metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 val. per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir tęsti mokslus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., G. Ž. bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtinas 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 val. per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir tęsti mokslus.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 dalimis ši bausmė subendrinama su 2014-11-06 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jas sudedant ir galutinė G. Ž. bausmė skiriama laisvės apribojimas dviem metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 val. per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir tęsti mokslus. Į bausmės laiką įskaityti 2014-11-06 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendį atliktos bausmės dalį ir 2014 m. kovo 13 – 14 dienas išbūtas laikinajame sulaikyme, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu dviem metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 val. per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir tęsti mokslus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., J. G. bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtinas 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 val. per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir tęsti mokslus.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 dalimis ši bausmė subendrinama su 2014-11-06 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jas sudedant ir galutinė J. G. bausmė skiriama laisvės apribojimas dviem metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 val. per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir tęsti mokslus. Į bausmės laiką įskaityti 2014-11-06 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendį atliktos bausmės dalį.

Patvirtinti J. G., G. Ž. ir V. P. susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį jie susitarė, kad J. G. ir G. Ž. V. P. sumokės 300 eurų iki 2015-03-01 turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui.

Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Telefoną ir banko kortelę grąžinti V. P..

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.