Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistųjų V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato Jurijaus Stepanovo prašymus dėl nuosprendžio peržiūrėjimo, pritaikant naujas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso įstatymo nuostatas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gegužės 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas nuteistųjų V. M. ir E. M. gynėjo advokato Jurijaus Stepanovo prašymai, kuriais prašoma peržiūrėti 2014 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, pritaikant naujas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso įstatymo nuostatas.

Teismo posėdžio metu nuteistasis V. M. patvirtino prašyme nurodytas aplinkybes ir paaiškino, jog dėl padaryto nusikaltimo išvadas padarė, šiuo metu dirba, priteistą turtinę ir neturtinę žalą atlygina, prašė tenkinti prašymą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis E. M. patvirtino prašyme nurodytas aplinkybes ir paaiškino, jog šiuo metu dirba UAB „Joberta LT“ kroviku, priteistą turtinę ir neturtinę žalą atlygina, prašė tenkinti prašymą.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė prašymus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymai tenkintini.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d.) buvo pakeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis išaiškinant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Pažymėtina ir tai, kad bausmės pagal minėtą nuosprendį V. M. ir E. M. buvo paskirtos už sunkų nusikaltimą, kai dar negaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies redakcija (įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d.), kuri įtvirtino naują reglamentavimą tų atvejų, kada asmenys, nuteisti už vieną ar kelis tyčinius sunkius nusikaltimus, todėl teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas bausmę, neturėjo galimybės spręsti klausimo dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas paprastai taikomas priimant nuosprendį. Teismas priimdamas nuosprendį ir atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes tuo pačiu nuosprendžiu gali taikyti asmeniui bausmės vykdymo atidėjimą, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kasacinė byla Nr. 2K-404/2007).

Nagrinėjamu atveju, V. M. ir E. M. 2014 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteisti už tai, jog padarė nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai ir jiems už šią nusikalstamą veiką buvo skirtos bausmės – laisvės atėmimas, kurios dydis mažesnis sankcijos vidurkiui.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas V. M. ir E. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę, atsižvelgė į tai, kad įvykdytas tyčinis sunkus nusikaltimas. Kaltinamųjų nusikalstami veiksmai nukreipti prieš vieną esminių ir pamatinių, įstatymo saugomų objektų ir gėrių – asmens sveikatą. Atsižvelgta į tai, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir rizikingas paties nukentėjusiojo R. M. elgesys, tai pripažinta kaltinamųjų lengvinančia aplinkybe. Kaltinamųjų sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupe. Taipogi atsižvelgta į tai, jog kaltinamieji E. M. ir V. M. nėra teisti, abu dirba, E. M. darbovietėje apibūdinamas kaip pareigingas, tinkamai ir laiku atliekantis pareigas darbuotojas, tačiau pasižymintis neprognozuojamu, kartais agresyviu elgesiu su aplinkiniais. V. M. darbe charakterizuojamas kaip atsakingas, pareigingas, emocionalus darbuotojas. Be to, atsižvelgta į tai, jog E. M. 1978 m., 1979 m., 1984 m. ir V. M. 1976 m. ir 1978 m. buvo diagnozuotos oligofrenija, vidutinio laipsnio debilumas.

Klausimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo nebuvo sprendžiamas, nes tuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio redakcija tokios galimybės nenumatė.

Teismas, vertindamas ar bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atsižvelgia į aukščiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad V. M. ir E. M. dėl padaryto nusikaltimo išvadas padarė, šiuo metu abu dirba, atlygina priteistą turtinę ir neturtinę žalą, E. M. UAB „Maišelis“ direktoriaus charakterizuojamas kaip pareigingas, atsakingas, darbštus darbuotojas, draugiškas kolektyvui ir vertinamas bendradarbių (b. l. 15), V. M. blogai girdintis, tai patvirtina UAB „Kraujažolė“ išrašas iš medicininių dokumentų (b. l. 16), todėl šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir tai turėtų būti pakankama priemonė nuteistiesiems V. M. ir E. M. padaryti išvadas dėl nusikalstamų veikų darymo ateityje.

Dėl šių aplinkybių yra pagrindas nuteistųjų atžvilgiu pritaikyti naujos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio redakcijos (įsigaliojusios 2015 m. kovo 24 d.) nuostatas ir peržiūrėti jau paskirtos išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje bausmės atidėjimo klausimą. Nuteistųjų V. M. ir E. M. gynėjo advokato Jurijaus Stepanovo prašymai tenkintini.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Įvertinus tai, kad V. M. ir E. M. po 2014 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo dienos keitė darbo vietas, jiems skirtini įpareigojimai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte – tęsti darbą. Šis įpareigojimas skirtinas kartu su baudžiamojo poveikio priemone - įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje. Šios ribos nuteistųjų elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti ir kitų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais, teismas

nutarė:

V. M., E. M., gynėjo advokato Jurijaus Stepanovo prašymus tenkinti.

V. M., nuteistam 2014 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 2 dalies 5 punktu, V. M. paskirti įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir baudžiamojo poveikio priemonę – per tris mėnesius nuo nutarties paskelbimo dienos sumokėti 5 MGL (188,30 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią V. M. skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

E. M., nuteistam 2014 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 2 dalies 5 punktu, E. M. paskirti įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir baudžiamojo poveikio priemonę – per tris mėnesius nuo nutarties paskelbimo dienos sumokėti 5 MGL (188,30 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią E. M. skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.