Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Rūtai Didikei, atsakovo atstovui advokatui Žygimantui Pacevičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo V. R. ieškinį atsakovui UAB „Tele - 3“ dėl informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės, pripažinimo žeminančia garbę ir orumą ir tokios informacijos paneigimo, trečiasis asmuo R. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad 2011-12-08 atsakovui UAB „Tele - 3“ priklausančiu televizijos kanalu buvo rodoma laida „Paskutinė instancija“, kurios autorė bei vedėja yra žurnalistė R. J. Minėtoje laidoje žurnalistė pasakė ieškovo ginčijamus teiginius ir pateikė klausimą: „Dabar už nugaros jau matote schemutę. Joje pavaizduota, kaip pinigai vaikšto pono R. banke. Ar gali būti, kad tie pinigai vaikšto panašiai, kaip jie iškeliavo iš Snoro banko“, „Čia jūsų nedraugai man pametėjo tokį va... Čia jūsų nedraugai, vat, nupiešė tokią schemą... Tipo, pinigų plovimo schema pas R., sako...per sportą“, „Tai yra 9 milijonai, kuriuos paskolina Ūkio bankas, atsiduria kitoje R. kišenėje“.

Dėl ginčijamų teiginių įvertinimo šalys kreipėsi į specialistus, kurie taip vadintini, nes byloje teismas nebuvo skyręs ekspertizės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 212 - 216 straipsniai). Ieškovas prašė specialisto įvertinti ginčijamo teksto ”Ar gali būti, kad tie pinigai vaikšto panašiai, kaip jie iškeliavo iš Snoro banko? Čia ne teiginys, čia klausimas.“ formuluotę, panaudotų kalbinės raiškos priemonių visumą, tekstinę konstrukciją bei dėstymo būdą, taip pat pateikti vertinimą, ar sakinys „Ar gali būti, kad tie pinigai vaikšto panašiai, kaip jie iškeliavo iš Snoro banko“, yra klausiamojo, ar teigiamo pobūdžio (b.l.131). Ieškovo atstovė pateikė Vilniaus Universiteto Filologijos fakulteto dekano doc. dr. A. S 2012-12-10 išvadą, kurioje nurodyta, jog pasakymą sudaro du konstatuojamieji sakiniai ir vienas klausiamasis. Pirmuoju konstatuojamuoju pristatoma V. R. banko pinigų judėjimo schema, klausiamuoju sakiniu pamėginta sužinoti, ar nėra paralelių tarp V. R. ir Snoro bankų pinigų srautų, antru konstatuojamuoju sakiniu patvirtinama, kad iš tiesų norėta sužinoti, o ne vesti paraleles. Taip pat išvadose nurodyta, kad klausiamuoju sakiniu žurnalistė siekė sugretinti Snoro ir V. R. bankus bei pastarąjį banką bei jo savininką kompromituoti, parodyti neigiamoje šviesoje (b.l.149-151). Atsakovas prašė, kad specialistas R. J. 2011-12-08 laidoje išsakytus teiginius įvertintų semantiniu požiūriu viso reportažo kontekste, įvertinant sakinių formuluotę, panaudotų kalbinės išraiškos priemonių visumą, tekstinę konstrukciją, dėstymo būdą. Taip pat prašė nustatyti, ar šiais sakiniais laidos vedėja teigia, ar siekdama, kad pašnekovas pateiktų jam žinomus faktus ir aplinkybes, klausia, paaiškindama pašnekovui, kodėl tokie klausimai kilo bei pateikti vertinimą, ar sakinys „Ar gali būti, kad tie pinigai vaikšto panašiai, kaip jie iškeliavo iš Snoro banko?“ yra klausiamojo, ar teigiamojo pobūdžio (b.l.177). Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. habil. dr. L. K. išvadoje nurodė, jog laidoje nuskambėjusiame žurnalistės R. J. tekste „Ar gali būti, kad tie pinigai vaikšto panašiai, kaip jie iškeliavo iš Snoro banko? Čia ne teiginys, čia klausimas.“, „Čia jūsų nedraugai man pametėjo tokį va...Čia jūsų nedraugai, vat, nupiešė tokią schemą...Tipo, pinigų plovimo schema pas R., sako... per sportą“, „Tai yra 9 milijonai, kuriuos paskolina Ūkio bankas, atsiduria kitoje R. kišenėje“ yra atpasakojama iš kitų – pašnekovo „nedraugų“ – gauta informacija, aiškiai nurodant klausytojams, kad tai nėra laidos autorės nuomonė. Taip pat išvadoje nurodyta, jog žurnalistė, siekdama, kad pašnekovas pateiktų jam žinomus faktus ir aplinkybes, klausia, paaiškindama pašnekovui, kodėl tokie klausimai kilo. Lietuvių kalbos specialistė nurodė, jog sakinys „Ar gali būti, kad tie pinigai vaikšto panašiai, kaip jie iškeliavo iš Snoro banko?“ yra klausiamojo pobūdžio, taip pat išvadoje teigia, kad žurnalistė 2011-12-08 laidoje „Paskutinė instancija“ tiesiogiai nepaskleidė naujos informacijos apie pašnekovą V. R., ji tik pateikė klausimų, remdamasi kitų skleidžiamomis žiniomis apie V. R. (b.l.175-178).

Civilinė atsakomybė dėl garbės ir orumo pažeidimų gali kilti esant šių sąlygų visumai: 1) nustačius žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; 3) nustačius faktą, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnis). Viena iš civilinės atsakomybės už garbės ir orumo pažeidimą taikymo sąlygų yra tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas. Pagal LR visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 84 dalį žinia laikomi visuomenės informavimo priemonėse skelbiami faktai ar tiesa pagrįsti duomenys, o pagal Įstatymo 2 straipsnio 36 dalį nuomone – visuomenės informavimo priemonėse skelbiami požiūriai, nusimanymai, nuovokos, mintys, vertinimai bei pastabos apie reiškinius ar įvykius.

Vertinant visų ieškovo ginčijamų teiginių formuluotę teigtina, kad žurnalistė R. J. 2011-12-08 laidoje „Paskutinė instancija“ savo iniciatyva nepaskleidė apie ieškovą V. R. naujų, tikrovės neatitinkančių žinių. Laidoje buvo iškeltas klausimas apie pinigų judėjimo srautus AB „Ūkio bankas“, tačiau žurnalistė nurodė, jog informaciją, kuri galėtų būti vertinama ir kaip neigiama, skleidžia ieškovui nepalankūs asmenys. Pažymėtina, kad pats ieškovas neginčijo 2011-12-08 laidoje žurnalistės rodytos schemos teisingumo, kuri susipažinimui buvo pateikta pačiam ieškovui laidos metu. Be to žurnalistei paklausus ieškovo, ar tikrai vyko toks pinigų judėjimas, koks nurodytas schemoje, ieškovas tą patvirtino. Atsakovo į bylą pateiktas „Lrytas.lt“ 2010 m. straipsnis apie Belgijos pareigūnų atliktą tyrimą dėl operacijų su 1,7 mln. galimai nelegalių eurų, kas susieta ir su AB „Ūkio bankas“ veikla, turi stipriau neigiamą atspalvį, nei ieškovo ginčijami teiginiai šioje byloje (b.l. 122). Tačiau nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų prašęs juos paneigti kaip neatitinkančius tikrovės. Teismo nuomone, iš ieškovo ginčijamo laidos vedėjos pasakytas tekstas „Ar gali būti, kad tie pinigai vaikšto panašiai, kaip jie iškeliavo iš Snoro banko? Čia ne teiginys, čia klausimas.“ yra būtent klausiamojo pobūdžio, ką iš esmės patvirtino specialistų išvados. Teigti, kad šis klausimas savaime iš karto turi atsakymą, nėra pagrindo. Tokia išvada darytina įvertinus prašomų paneigti sakinių visumą, pagal ką teigtina, kad žurnalistė iškėlė klausimą, siekiant atsakyti, ar nėra problemų dėl piniginių operacijų skaidrumo AB “Ūkio bankas”. Laida buvo parodyta tuo metu, kai buvo pradėta AB bankas “Snoras” nacionalizavimo procedūra ir nėra pagrindo teigti, kad 2011-12-08 laida „Paskutinė instancija“, kurioje ieškovas atsakė į žurnalistės klausimus, buvo nesusijusi su įvykiais AB bankas „Snoras“. Tačiau laidos autorės ir vedėjos tikslas, žlugus AB bankas „Snoras“ aiškintis kitų, vadinamų „lietuviškais“ bankų patikimumą, pripažintinas pateisinamu ir turinčiu viešąjį interesą, siekiant visuomenei pateikti informaciją apie vieną iš Lietuvoje veikiančių bankų, kurio veikla tiesiogiai susijusi su valstybės finansų sistema, jos stabilumu ir daro jai įtaką. Žurnalistė teiginiais „Čia jūsų nedraugai man pametėjo tokį va... Čia jūsų nedraugai, vat, nupiešė tokią schemą... Tipo, pinigų plovimo schema pas R., sako...per sportą“, „Tai yra 9 milijonai, kuriuos paskolina Ūkio bankas, atsiduria kitoje R. kišenėje“ paaiškino, kad schemą apie pinigų judėjimą pateikė asmenys, nepalankiai nusiteikę ieškovo atžvilgiu. Dėl to darytina išvada, kad pagal laidos kontekstą ginčijamuose teiginiuose esanti informacija vertintina kaip nuomonė, kuri net gi išreikšta ne laidos vedėjos, o kitų trečiųjų asmenų, kurią žurnalistė savo laidoje išsakė ieškovui. Kaip minėta, pats ieškovas neužginčijo jam pateiktos pinigų judėjimo schemos, kuri buvo parodyta 2011-12-08 laidoje „Paskutinė instancija“. Todėl teigtina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog neatitinka tikrovės laidos vedėjos pasakytas sakinys „Dabar už nugaros jau matote schemutę. Joje pavaizduota, kaip pinigai vaikšto pono R. banke“, nes ta schema buvo laidoje parodyta ir jos neginčijo pats ieškovas. Teismo nuomone, nėra būdo paneigti žurnalistės iškeltą klausimą „Ar gali būti, kad tie pinigai vaikšto panašiai, kaip jie iškeliavo iš Snoro banko? Čia ne teiginys, čia klausimas.“, nes juo keliama problema, o be problemų kėlimo žurnalistinė veikla iš viso netektų prasmės. Paskutinė ieškovo ginčijamų teiginių dalis „Čia jūsų nedraugai man pametėjo tokį va... Čia jūsų nedraugai, vat, nupiešė tokią schemą... Tipo, pinigų plovimo schema pas R., sako... per sportą“, „Tai yra 9 milijonai, kuriuos paskolina Ūkio bankas, atsiduria kitoje R. kišenėje“ laikytina žurnalistės perteikta trečiųjų asmenų nuomone, kurios negalima patikrinti taikant tiesos kriterijų. Kaip minėta, pačiam ieškovui neneigiant pinigų judėjimo schemos tuo labiau nėra pagrindo pripažinti tokios informacijos neatitinkančia tikrovės. Nenustačius, kad klausiamuoju sakiniu „Ar gali būti, kad tie pinigai vaikšto panašiai, kaip jie iškeliavo iš Snoro banko? Čia ne teiginys, čia klausimas.“ buvo viešai apie ieškovą paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija bei laikant, jog teiginiai „Čia jūsų nedraugai man pametėjo tokį va...Čia jūsų nedraugai, vat, nupiešė tokią schemą...Tipo, pinigų plovimo schema pas R., sako...per sportą“, „Tai yra 9 milijonai, kuriuos paskolina Ūkio bankas, atsiduria kitoje R. kišenėje“ yra trečiųjų asmenų nuomonė, kurioje esančios informacijos iš esmės nepaneigė pats ieškovas komentuodamas 2011-12-08 laidoje „Paskutinė instancija“ jam parodytą schemą, darytina išvada, jog nėra visų būtinų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Todėl ieškinys netenkintinas.

Pagal LR Visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę. Remiantis Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktu žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Tačiau žurnalisto viešai pateikiamos žinios, teismo nuomone, negali būti idealiai tikslios. Pažymėtina, kad 2011-12-08 laidoje „Paskutinė instancija“ ieškovas savo noru sutiko atsakyti į žurnalistės pateiktus klausimus neabejotinai turėdamas žinoti, kad klausimai greičiausiai bus susiję su įvykiais AB bankas „Snoras“, apie ką tuo metu buvo skelbiama daugiausiai informacijos, kada ir buvo rengiama R. J. laida. Be to ieškovas V. R. yra visuotinai žinomas asmuo, pagrindinis AB „Ūkio bankas“ akcininkas (b.l.28), dėl ko ieškovo vardas siejamas su minėtu banku. Ieškovas yra žinomų sporto klubų bei organizacijų dalyvis ir rėmėjas, politinės partijos steigėjas, jo veikla, pripažintina, yra susijusi su viešuoju interesu, todėl jam taikytini viešojo asmens kriterijai, kadangi jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams (LR visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 punktas). Todėl laikytina, kad leistinos ir didesnės galimos kritikos ribos ieškovo atžvilgiu. Darytina išvada, kad 2011-12-08 laidoje „Paskutinė instancija“ ieškovo ginčijamais teiginiais nebuvo pažeistas pusiausvyros principas tarp visuomenės teisės žinoti jai reikšmingą informaciją ir ieškovo, laikytino viešuoju asmeniu pagal Visuomenės informavimo įstatyme numatytą viešojo asmens sąvoką, teisės į garbės ir orumo gynimą (CK 2.24 straipsnio 6 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys atmestinas. Pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką asmens garbės ir orumo gynimas nenumato tokio teisių gynimo būdo, kaip atsiprašymas.

Atmetant ieškinį iš ieškovo atsakovui priteistinos jo turėtos atstovavimo išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš ieškovo valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovavimo išlaidas – 7 889,22 Lt atsakovo UAB „Tele -3“, įmonės kodas 121393020, naudai.

Priteisti iš ieškovo V. R., asmens kodas 250666-1423, 25 Lt pašto išlaidas valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, sąskaitos Nr LT24 7300 0101 1239 4300, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas skundu Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.