- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-24
- Bylos Nr.
- AN2-202-366/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Pažeidėjas
- T. M.
- Advokatai
- Iveta Vitkutė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės (toliau – pareiškėja) pateiktą apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. birželio 7 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Tadui M. U. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 27 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį paskirta 200 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d. 19.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, lenkė kitą, ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, kelio ruože kur priešingų krypčių transporto srautas skiria KET taisyklių 3 priede nustatytas horizontalus ženklinimas, t. y. siaura ištisinė linija.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja pateikė Utenos apylinkės teismui skundą, kuriuo prašė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną T. M. atžvilgiu nutraukti.
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. birželio 7 d. nutartimi pareiškėjos skundas netenkintas, nenustačius aplinkybių, kurios duotų pagrindą išvadai, jog administracinis nusižengimas nebuvo padarytas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Nesutikdama su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. birželio 7 d. nutartimi pareiškėja pateikė Panevėžio apygardos teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. birželio 7 d. nutartį ir T. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies nutraukti arba pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. birželio 7 d. nutartį ir T. M. atžvilgiu, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo 3 mėnesių terminui, arba sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą.
4.1. Anot pareiškėjos, teismas, pripažindamas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą T. M. atžvilgiu, nevertindamas skunde nurodytų aplinkybių dėl būtinojo reikalingumo, byloje esančius įrodymus vertino nesiejant juos į bendrą visumą, o dėl kai kurių įrodymų apskritai nepasisakė, kas ir lėmė nepagrįstos, neteisėtos, naikintinos nutarties priėmimą.
4.2. T. M. tiek skunde, tiek bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad staigus stabdymas ir privertimas keisti judėjimo kryptį buvo nulemtas tuo, jog įvertinus vairuojamo automobilio (mikroautobuso) gabaritus, tempiamą priekabą, buvo reali grėsmė susidurti su T. V. automobiliu. Dėl to, siekiant išvengti susidūrimo ir galimo ne tik transporto priemonių apgadinimo, bet ir automobilyje buvusių keleivių sužalojimo, ar net žūties, iškilus realiam pavojui minėtoms saugomoms vertybėms – asmenų sveikatai, gyvybei, turto sugadinimui/sunaikinimui buvo atliktas lenkimas. Be to, T. M. pasirinkti veiksmai nesukėlė jokios grėsmės kitiems eismo dalyviams, nes priešais važiuojančių transporto priemonių ar kitų eismo dalyvių nebuvo, o eismo juostos kirtimas buvo ne per siaurą ištisinę, bet per siaurą brūkšninę liniją, kai pagal KET 1.7 papunktį yra leidžiamą šią liniją kirsti iš abiejų pusių.
4.3. Teigiama, kad teismas nevertino ar egzistavo visi būtinieji būtinojo reikalingumo sudėties požymiai, o tik apsiribojo vienu lakonišku argumentu: „Teismo vertinimu, toks neženklus greičio netolygumas atsižvelgiant į nuvažiavimo atstumą (250 m) ir laiką (16,35 s), nėra toks, kuris keltų pavojų eismo saugumui, kad iš galo važiuojančiai transporto priemonei sukeltų būtinojo reikalingumo sąlygą lenkti draudžiamoje vietoje“. Tokią išvadą teismas padarė vertinęs greičio kritimą per 250 m. tačiau byloje esantys vaizdo registratoriaus įrašai akivaizdžiai parodo, jog greičio kritimas buvo mažiau nei per 50 metrų, t. y. kad per 50 m. greitis nuo 50 km/h krenta iki 30 km/h. Iš esmės tai ženklus greičio kritimas, patvirtinantis T. M. nuo pat administracinės teisenos pradžios duotus parodymus, kad T. V. „kirto per stabdžius“.
4.4. ANK 587 straipsnis numato, kad kai reikalingos specialios žinios administracinio nusižengimo byloje yra šaukiamas specialistas arba ekspertas. Vaizdo registratoriuje nebuvo užfiksuotas automobilio greitis. Dėl to T. M. pateikė atstumų matavimo vaizdo įrašą ir skaičiavimo lentelę su paaiškinimais, padarytą pagal visuotinai pripažintą fizikinę formulę. Tuo pačiu teismui buvo pateiktas procesinis prašymas, kad jeigu kyla abejonės dėl T. M. pateiktų skaičiavimų, pagal kuriuos buvo nurodyta, kad per 0,26 sekundės T. V. vairuojamo automobilio greitis sumažėja nuo 40,4 km/h iki 30,1 km/h, kas reiškia, kad mažiau nei per sekundę T. V. vairuojamo automobilio greitis pasikeitė net 10 km/h greičiu. Tačiau teismas šią faktinę aplinkybę neįvertino, o padarė išvadą dėl nuvažiuoto atstumo (250 m) ir laiko (16,35 s) visiškai prieštaraujant į bylą pateiktiems T. M. skaičiavimams. Jeigu yra prieštaravimų dėl duomenų (dėl greičio ir atstumų), kuriuos T. M. pateikė į bylą, tai tuomet teismas privalėjo taikyti specialias žinias, vadovaujantis ANK 587 straipsniu. Tačiau teismas tokį prašymą protokoline nutartimi atmetė iš esmės darydamas išvadas dėl T. M. nurodytų aplinkybių nenurodė jokių argumentų, kuriais atmetami T. M. įrodymai. Anot pareiškėjos, šie esminiai procesiniai trūkumai sukliudė priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
4.5. Atkreipiamas dėmesys, kad aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina ir tai, jog teismas visiškai nevertino T. V. veiksmų, kuriuos nurodė T. M.. Cituojant KET 135 papunktį ir 135.4 papunktį nurodoma, kad dėl šių aplinkybių, netinkamai įvertinus vaizdo įraše ir T. M. pateiktuose skaičiavimuose bei vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenis, teismas dėl T. M. nurodytų aplinkybių visiškai nieko nepasisakė, jokių motyvų nepateikė.
4.6. Teigiama, kad buvo nurodytas ir tas faktas, kad vaizdo įraše nuo 19:15:21 laiko, kairiajame kampe, nuo automobilio priekinio stiklo atsispindi judanti ranka, atliekanti galimai ne su vairavimu susijusius veiksmus. Tai patvirtina T. M. parodymus, kad T. V. vairavimas nebuvo tolygus dėl pašalinių, su vairavimu nesusijusių veiksmų atlikimu. Tačiau teismas motyvuodamas skundo atmetimą šių aplinkybių nevertino, dėl jų nepasisakė.
4.7. Teismas motyvuodamas, kad T. M. nesilaikė KET 126 punkto reikalavimų, neįvertino tos aplinkybės, kad pagal teisinį reguliavimą KET 126 punkte nurodyti atstumų laikymosi reikalavimai yra ne imperatyvaus, bet rekomendacinio pobūdžio. Tuo tarpu KET 135 ir 135.4 punkto reikalavimai yra imperatyvūs. Mano, kad teismas atsietai vertindamas byloje esančius įrodymus ir teisinio reguliavimo ypatumus padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą dėl T. M. veiksmų pavojingumo.
4.8. Teigiama, kad teismas nevertindamas būtinojo reikalingumo požymių, visiškai nevertindamas T. V. atliktų veiksmų, darydamas prieštaringas išvadas dėl specialiųjų žinių turinčios vaizdo įraše užfiksuotos informacijos ir T. M. pateiktų skaičiavimų, be specialisto ar eksperto, taip pat nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, vertinant tik T. M. asmenybę.
4.9. ANK 35 straipsnio 5 punkte yra numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė laikytina inter alia administracinis nusižengimas padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas. Iš esmės teismas apskritai jokių motyvų dėl būtinojo reikalingumo sąlygų nenurodė. Teismui neįvertinus, kad T. V. sudarė T. M. pavojingas vairavimui sąlygas, vis dėl to, atsižvelgiant, kad tokios sąlygos turi išimtinį pobūdį (kas atitinka kasacinio teismo praktikoje nurodytą veikos padarymo aplinkybių išimtinumą) nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Darius Liuima prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Skundas netenkinamas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. atstovė advokatė ginčija T. M. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymą. Alternatyviu prašymu prašo netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo 3 mėnesiams, arba sutrumpinti tokį terminą.
8. Nagrinėjamo skundo reikalavimai ir motyvai iš esmės analogiški kaip ir skunde Utenos apylinkės teismui.
9. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, pirmos instancijos teismas pilnai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo skundą, savo nutartyje pasisakė dėl visų skundo argumentų bei teisme iškeltų versijų. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamoje nutartyje bei apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, pilnai sutinka su visomis pirmos instancijos teismo išvadomis ir jų nebekartoja, tik papildomai atkreipia dėmesį į atskirus skundo argumentus bei T. M. pasisakymus pirmos instancijos teisme.
10. Pagrindinis, tiek nubaustojo, tiek pareiškėjos, apeliacinio skundo argumentas, dėl ko nesutinkama su T. M. pripažinimu kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra tai, kad lenkimas atliktas esant būtinajam reikalingumui ir ne per siaurą ištisinę, bet per siaurą brūkšninę liniją. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Tai, kad lenkimas atliktas kelio ruože, kuriame yra siaura ištisinė linija skirianti priešingų krypčių transporto srautus akivaizdžiai matyti vaizdo įraše. Apie tai plačiai pasisakyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Plačiau aptartini teiginiai, kad priekyje važiavęs vairuotojas, be pagrindo važiavo labai lėtai ir sudarė avarinę situaciją.
11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pažeidimas padarytas gyvenvietės ribose. Kelių eismo taisyklės transporto priemonių greitį tokiose vietose riboja (jei atskirais ženklais nenustatyta kitaip) iki 50 km/h. Pirmojo automobilio vairuotojas T. V. nurodo, jog įvažiavęs į gyvenvietės teritoriją, laikydamasis kelių eismo taisyklių, sumažino greitį. Jis nurodo, kad važiavo apie 50 – 60 km/h greičiu. Tokį T. V. paaiškinimą faktiškai patvirtina paties T. M. teismui patekta greičio skaičiavimo lentelė (b. l. 35), iš kurios matyti, kad T. V. automobilio greitis svyravo nuo 52,2 km/h iki 58,6 km/h. Tai rodo, kad nors T. V. ir sumažino greitį, tačiau faktiškai važiavo nežymiai viršydamas leistiną greitį. Tokiu atveju T. M., jei jis būtų pavyzdingas ir drausmingas eismo dalyvis ir laikytųsi kelių eismo taisyklių, turėjo atsilikti nuo priekyje važiavusio automobilio, ir niekaip negalėjo jo pasivyti. Ši aplinkybė paneigia T. M. bet kokius išvedžiojimus, kad T. V. be jokio pagrindo važiavo labai lėtai ir taip trukdė eismui. Tačiau šiuo atveju akivaizdu, jog T. M. pasielgė priešingai. Jis prisivijo priekyje važiuojantį automobilį ir ėmė signalizuoti mirksėdamas ilgojo nuotolio šviesomis. Šia aplinkybę aiškiai nurodo T. V.. Tai, kad signalizavo šviesomis patvirtina ir pats T. M.. T. V. nurodo, kad pamatęs mirksėjimą šviesomis, pirmiausia instinktyviai sumažino greitį. Toks liudytojo aiškinimas niekuo nepaneigtas. Juo labiau kad toks elgesys, pamačius perspėjančius signalus, yra natūralus. Tai reiškia, kad būtent neteisėti T. M. veiksmai ir iššaukė greičio sumažinimą. Tikėtina, kad būtent tuo metu greitis galimai ir buvo sumažėjęs iki T. M. lentelėje paskaičiuoto 30,1 km/h. Tačiau iš T. V. registratoriumi padaryto vaizdo įrašo akivaizdu, jog nebuvo jokio staigaus stabdymo. Toks greičio sumažėjimas negalėjo sukelti jokių nepatogumų iš paskos važiuojančiam vairuotojui, jei pastarasis bent iš dalies laikėsi rekomenduojamo atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio. Sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio parametrai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Tačiau šios rekomendacijos yra pagrįstos praktika bei matematiniais paskaičiavimais, koks atstumas yra saugus ir užtikrina galimybę saugiai sustoti, iškilus nenumatytam atvejui. Vairuotojas, nesilaikydamas rekomenduojamų atstumų, prisiima asmeninę atsakomybę už galimas pasekmes. Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad net jei T. M., nesilaikydamas minėtų rekomendacijų važiavo labai arti T. V. automobilio, jokios avarinės situacijos dėl minėto greičio sumažinimo nebuvo. Tokią išvadą laidžia daryti T. M. paaiškinimai apie savo veiksmus. Jis tvirtina, kad lenkdamas niekam pavojaus nesukėlė, kadangi iš priekio atvažiuojančių transporto priemonių nebuvo. Lenkimo vietoje buvo ne ištisinė, o punktyrinė linija. Tos įvykių eigos aiškinimas rodo, jog T. M. turėjo pakankamai laiko įvertinti situaciją (ar nėra iš priekio automobilio, koks horizontalus kelio ženklinimas, padaryti manevrą ir išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą). Akivaizdu, kad visiems šiems veiksmams reikėjo žymiai daugiau laiko nei perkelti koją nuo greičio pedalo ant stabdžio pedalo ir nežymiai sumažinti greitį. Priešingai, T. M. veiksmai aiškiai parodo, kad jis iš anksto (dar iki T. V. sumažinant greitį) buvo apsisprendęs daryti lenkimą ir tai padarė ignoruodamas kelių eismo taisykles, draudžiančias viršyti leistiną greitį, draudžiančias lenkti kertant ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus. Tai reiškia, kad pažeidimą, už kurį nubaustas padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
12. Apibendrinant aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad tai, jog T. M. pats ignoruoja kelių eismo taisyklių reikalavimus, demonstruoja niekinamą požiūrį į kitus, taisyklių besilaikančius eismo dalyvius, negali sudaryti ir nesudaro būtinojo reikalingumo situacijos, kuomet jis gali elgtis neatsakingai ir priešingai galiojančioms teisės normoms. Todėl nėra ir negali būti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 5) punkte.
13. Pareiškėjo teiginys, kad T. M. nepadarė nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje gali būti vertinamas tik vienu aspektu. Įvertinus T. M. signalizavimą šviesomis eismo dalyviui, kuris laikosi kelių eismo taisyklių, taip bandant jį paveikti, kad jis pažeidinėtų tas taisykles (pats T. M. pripažino, kad mirksėjo šviesomis, nes jo manymu priekyje važiavęs vairuotojas važiavo per lėtai), lenkimo aplinkybes, kas rodo aiškų aplinkinių negerbimą, savęs ir savo interesų priešpastatymą visuomenei, kyla klausimas kodėl jo veiksmai nebuvo kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Tačiau, kadangi iš institucijos, paskyrusios nuobaudą skundo nėra, todėl šis klausimas nėra nagrinėjimo dalyku.
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad įvertinus T. M. asmenybę, padarytų ANK pažeidimų kiekį, skirti jam švelnesnę nuobaudą nėra pagrindo. Jei tikėti T. M. paaiškinimu, kad daugumą pažeidimų padarė ne jis, o kiti asmenys, vairuodami jo įmonei priklausančius automobilius, tai tik dar kartą parodo, kad jis nelinkęs laikytis įstatymų, kadangi nevykdo transporto priemonių savininkams (valdytojams) LR saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų – pateikti duomenis apie asmenis, pažeidimų metu vairavusius jo įmonei priklausančius automobilius.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. birželio 7 d. nutartį.