- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-28
- Bylos Nr.
- eA-2146-756/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00785-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Audrius Bakaveckas
- Atsakovas
- V. U.
- Pareiškėjas
- "Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras "
- Kategorijos
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo V. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui V. U. nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. U. 125,40 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos ir 28,96 Eur teismo išlaidų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam teisės aktų nustatyta tvarka yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Alytaus rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Pagal Nuostatų 15 ir 16 punktus pareiškėjui yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 5 punkte apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir vietinės rinkliavos mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybės teritorijoje. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektus, esančius Alytaus rajono savivaldybėje, adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Alytaus sen., Alytaus r. ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Alytaus sen., Alytaus r. Atsakovas laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. nėra sumokėjęs pareiškėjui vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri atsakovui buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų 15-20 punktuose nustatyta vietinės rinkliavos nustatymo fiziniams asmenims tvarka, atsižvelgiant į Nuostatų prieduose nustatytus dydžius. Pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra. Alytaus rajono savivaldybės taryba atsakovo atžvilgiu nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą lengvatos taikymo.
Atsiliepimas
Atsakovas V. U. su skundu nesutiko ir atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas pažymėjo, jog jis gyvena gyvenvietėje, todėl susidariusių atliekų nereikia nei vežti, nei tvarkyti, niekas prie jo nekilnojamojo turto objekto specialiai nevažiuoja, kad surinktų atliekas. Teisės aktuose yra kalbama apie komunalinių atliekų turėtojus, o jis tokių atliekų neturi ir neturės, kadangi jam priklausantis būstas fiziškai negali gaminti bet kokių atliekų.
Be to, atsakovo manymu, pareiškėjas neteisingai nurodo laikotarpį, už kurį nesumokėta vietinės rinkliavos suma: šiuo atveju laikotarpis yra ne nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d., o nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015. kovo 31 d. Taip pat pareiškėjas neteisingai nurodo jam priklausančio namo (duomenys neskelbtini) gyvenamosios patalpos dydį – jis yra mažesnis nei 179,57 kv. m.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 20 d. sprendimu skundą tenkino: priteisė iš atsakovo V. U. pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 125,40 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas pažymėjo, kad Rinkliavų įstatymas vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.). Vienas iš šio įstatymo nustatytų vietinės rinkliavos objektų yra komunalinių atliekų surinkimas iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymas (Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p.). Rinkliavų įstatymas suteikia savivaldybėms teisę nustatyti vietinę rinkliavą, tvirtinti vietinės rinkliavos nuostatus, nustatyti lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams bei nustatyti vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus (Rinkliavų įstatymo 12 str.). Pagal minėto įstatymo 13 straipsnio 1 dalį vietinės rinkliavos dydis nustatomas vietinės rinkliavos nuostatuose. Savivaldybės teisė nustatyti vietines rinkliavas bei numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas yra įtvirtinta aukščiausią juridinę galią turinčio teisės akto – Konstitucijos 121 straipsnyje. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 punktas vietinių rinkliavų nustatymą priskiria savarankiškoms savivaldybės funkcijoms. To paties įstatymo 6 straipsnio 31 punktas savarankiškoms savivaldybės funkcijoms priskiria komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimą, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimą, sąvartynų įrengimą ir eksploatavimą. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.
Alytaus rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtino Nuostatus. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri mokama Savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 p.). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatoma visiems Alytaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, išskyrus juridinius asmenis ir juridinių asmenų padalinius, turinčius Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimus (Nuostatų 3 p.). Visiems komunalinių atliekų turėtojams rajono savivaldybės teritorijoje taikomi nuostatų priede nustatyti vietinės rinkliavos dydžiai (Nuostatų 18 p.). Pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už einamąjį ketvirtį ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia mokėjimo pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri jį iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio dešimtos dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui. Vietinė rinkliava turi būti sumokama per 30 dienų nuo mokėjimo pranešimo gavimo datos, bet ne vėliau kaip iki mokėjimo laikotarpio pabaigos (Nuostatų 21, 24 p.).
Byloje esantys duomenys, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų išrašas patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai, esantys Alytaus rajono savivaldybėje, adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Alytaus sen., Alytaus r. ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Alytaus sen., Alytaus r., todėl pagal Nuostatų 5 punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš byloje esančių vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų sumokėti vietinės rinkliavos mokestį matyti, kad atsakovui buvo siųsti mokėjimo pranešimai, tačiau atsakovas nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Nuostatų 24 punkte nustatyta tvarka laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d., todėl susidarė 125,40 Eur (288,90 Lt) įsiskolinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), atskleisdamas vietinės rinkliavos tikslą, yra nurodęs, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. LVAT yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu bei kad vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, todėl vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunalinė paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme (LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis adm. byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A442-1035/2011).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, kadangi pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje.
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų, pareiškėjo skundas tenkintinas, nes atsakovas prievolės, kylančios iš administracinio akto, laiku ir tinkamai neįvykdė, todėl 125,40 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteistina iš atsakovo pareiškėjui.
Teismas taip pat akcentuoja ir tai, jog LVAT yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis adm. byloje Nr. A525-471/2010, 2012 m. gegužės 30 d. nutartis adm. byloje Nr. A822-403/2012 ir kt.). Be to, toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ir ETT) išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (ETT 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. C-254/2008 byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt.).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ir Atliekų tvarkymo įstatymas expressis verbis nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Aiškinant ginčui aktualų principą „teršėjas moka“, nagrinėjamu atveju yra aktuali ir Europos sąjungos teisminių institucijų praktika. Anksčiau paminėtos 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti atliekų turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni atliekų turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai. Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos iš esmės atitinka Direktyvos 1 straipsnio pateikiamas sąvokų inter alia atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes. ETT, aiškindamas minėtą principą, yra nusprendęs, jog, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios Direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (ETT 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt.,C-254/08), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (ETT 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer, C-188/07) (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1765/2013 ir kt.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo V. U. pareiškėjo naudai patirtas 28,96 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas – už skundo surašymą, sumokėtas UAB „Juris LT“ pagal 2015 m. sausio 1 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 316.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateikta 2015 m. gegužės 11 d. sąskaita faktūra Nr. JUR1050, internetinės bankininkystės duomenys (2015 m. gegužės 12 d. operacijos išrašas) patvirtina 28,96 Eur advokato išlaidas už skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir administracinėse bylose, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovo priteistina pareiškėjui 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III.
Atsakovas V. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų jo teismui pateiktų argumentų, pateiktų įrodymų. Atsakovas nurodė, kad jis komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga nesinaudoja, todėl jokios rinkliavos jis mokėti neturi. Savivaldybės patvirtinti Nuostatai akivaizdžiai prieštarauja Rinkliavų įstatymo 13 straipsniui, Konstitucijos 46 ir 29 straipsniams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė prašymą priteisti iš atsakovo V. U. laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – 125,40 Eur. Taip pat pareiškėjas prašė atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ skundą patenkino, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo V. U. 125,40 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas apeliaciniame skunde prašo šį teismo sprendimą panaikinti, kadangi ginčijamu laikotarpiu jis jokių šiukšlių neturėjo, t. y. komunalinių paslaugų surinkimo ir tvarkymo paslauga nesinaudojo, todėl nėra laikytinas atliekų turėtoju. Be to, apelianto manymu, teismas neįsigilino į jo teiktus įrodymus bei atsiliepime išdėstytus argumentus.
Prieš pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, jog ši byla apeliacine tvarka išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo ABTĮ Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (ABTĮ Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
Patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, apeliacinio teismo teisėjų kolegija su atsakovo pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka.
Dėl apelianto teiginių, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl visų jo skunde išdėstytų argumentų, pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), tiek ir LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų pagrindinių pareiškėjo bei atsakovo skunde ir atsiliepime išdėstytų argumentų. Konstatuotina, kad Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus duomenis (pateiktus tiek atsakovo, tiek pareiškėjo), pagrįstai sprendė, kad atsakovas V. U., kuriam nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai, esantys Alytaus rajono savivaldybėje, adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Alytaus sen., Alytaus r. ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Alytaus sen., Alytaus r., yra vietinės rinkliavos mokėtojas Nuostatų 5 punkto prasme. Skundžiamame teismo sprendime taip pat pagrįstai konstatuota, kad atsakovas pareiškėjui nesumokėjo 125,40 Eur (288,90 Lt) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad iš į bylą pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų Nr. 10421980, Nr. 10505968 matyti, jog minėtas 125,40 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31d., o ne už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. Kita vertus, šis netikslumas neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui.
Dėl atsakovo apeliaciniame skunde dėstomų teiginių, susijusių su pareiga mokėti vietinę rinkliavą, išsamiai ir pagrįstai pasisakė Kauno apygardos administracinis teismas. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo pateiktų argumentų apeliacinio teismo teisėjų kolegija nekartoja, o pažymi tik tai, kad Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 1 ir 2 punktų, Nuostatų 4, 5 ir 8 punktų nuostatų sisteminis vertinimas leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Toks reglamentavimas LVAT praktikoje pripažįstamas tinkamu ir leidžiamu (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį adm. byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartį adm. byloje Nr. A143-1592/2012, 2014 m. sausio 28 d. nutartį adm. byloje Nr. A556-334/2014).
Pasisakant dėl apelianto teiginių, jog jam nebuvo teikiamos komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos, todėl jam neatsirado pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą, būtina priminti, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vadinasi, vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas pagal Nuostatų 5 punktą yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti apeliacinio skundo argumentai, kad jis nuosavybės teise valdomu turtu nesinaudoja ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį adm. byloje Nr.A556-334/2014; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį adm. byloje Nr. A-2510-520/2016).
Pažymėtina, kad ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., LVAT 2005 m. spalio 18 d. nutartį adm. byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą adm. byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį adm. byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį adm. byloje Nr. A556-334/2014).
Teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 pažymėjo, jog, nesant atitinkamų norminių teisės aktų nuostatų, individualią bylą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą priteisimo, kurioje taikytini rinkliavos nuostatai buvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams tiek, kiek juose nenumatyta (jokia) galimybė šią rinkliavą mokėti pagal faktinį šių atliekų kiekį, nagrinėjantis administracinis teismas nukrypti nuo rinkliavos nuostatų gali tik tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Ir priešingai – tais atvejais, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles. Nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų (įrodymų), kurie leistų daryti išvadą, kad ginčijamu laikotarpiu jam disponuojant ginčo nekilnojamuoju turtu jokių komunalinių atliekų nesusidarė (negalėjo susidaryti), kad tokios atliekos nepateko (negalėjo patekti) į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Atsakovas atitiko visus norminiame akte (Nuostatuose) nustatytus vietinės rinkliavos mokėtojo požymius, jis turėjo (turi) bendrą pareigą mokėti aptariamą vietinę rinkliavą ginčo laikotarpiu. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, nėra, tokių duomenų nepateikė ir atsakovas.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir teismų praktikoje suformuotas aktualių įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo taisykles, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygų kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės, dominuojančios šioje srityje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
Todėl atsakovo V. U. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo V. U. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.