- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-28
- Bylos Nr.
- e2S-372-357/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03784-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- E. M.
- Ieškovas
- A. K.
- Išvadą teikia
- Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 12 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-7250-838/2024 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui E. M., institucija teikianti išvadą Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. K. kartu su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, pateikė byloje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama priteisti iš atsakovo E. M. laikiną išlaikymą vaikui E., po 355,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol bus nagrinėjama civilinė byla teisme ir teismas priims galutinį sprendimą šioje byloje; nustatyti, kad E. M. bendrauja su sūnumi E. kas antrą savaitgalį paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 11.00 val. ir grąžindamas vaiką sekmadienį 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą; E. M. bendrauja su sūnumi E. kiekvieną trečiadienį ir ketvirtadienį paimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą; įpareigoti atsakovą, bendraujant su vaiku, atsižvelgti į mažamečio vaiko galimą nuovargį, sveikatą, emocinę būseną ir dėl to paties vaiko aiškiai išreikštą nenorą dėl bendravimo bei tokiais išimtiniais atvejais susilaikyti nuo bendravimo su vaiku prieš jo valią. Nurodė, kad atsakovas vaiko išlaikymui moka tik po 250,00 Eur į mėnesį, tačiau šių lėšų neužtenka net minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Pažymėjo, kad tarp ieškovės ir atsakovo kyla konfliktai dėl išlaikymo dydžio bei dėl bendravimo tvarkos. Taip pat nurodė, kad dėl patirto psichologinio smurto bei grasinimų kreipėsi į (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo E. M. nepilnamečio vaiko E. M. laikiną išlaikymą po 307 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį į A. K. nurodytą sąskaitą; nustatė atsakovo E. M. laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką sekančiai: 1) E. M. bendrauja su sūnumi E. kas antrą savaitgalį paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 11.00 val. ir grąžindamas vaiką sekmadienį 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 2) E. M. bendrauja su sūnumi E. kiekvieną trečiadienį ir ketvirtadienį paimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Teismas įpareigojo atsakovą, bendraujant su vaiku, atsižvelgti į mažamečio vaiko galimą nuovargį, sveikatą, emocinę būseną ir dėl to paties vaiko aiškiai išreikštą nenorą dėl bendravimo bei tokiais išimtiniais atvejais susilaikyti nuo bendravimo su vaiku prieš jo valią.
3. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikino išlaikymo priteisimo, atsižvelgė į tai, kad prašymo nagrinėjimo metu yra vertinami tik pradinėje proceso stadijoje pateikti šalių rašytiniai įrodymai apie jų turtinę padėtį, iš kurių dar nėra galimybės nustatyti tikrosios šalių turtinės padėties, į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 924 Eur (bruto) arba 709 Eur (neto), taipogi į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, bei į tai, kad ieškovė gauna 96,25 Eur dydžio išmoką, mokamą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pagal Išmokų vaikams įstatymą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas ieškovės prašymą tenkino iš dalies, iš atsakovo priteisė laikiną materialinį išlaikymas nepilnamečiam vaikui E. M., mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 307 Eur iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo.
4. Teismas, spręsdamas dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgė į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus ir jo amžių. Taip pat teismas vertino, kad nors byloje nebuvo pateikta duomenų, jog vaikas priešintųsi susitikimams su tėvu, ir nors labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais, tačiau šioje bylos stadijoje įvertinęs esančius duomenis, siekdamas apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, teismas padarė išvadą, kad yra tikslinga nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių yra susiklostę gana konfliktiniai santykiai, bei pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų nereikalingos tuo atveju, jeigu abiem šalims pavyktų taikiai sutarti dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Taip pat teismas nurodė, kad abu tėvai nagrinėjamojoje situacijoje, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas E. M. prašo iš dalies pakeisti 2024-06-12 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį ir nustatyti tokią laikiną bendravimo su sūnumi tvarką: l) E. M. su sūnumi bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, paimdamas sūnų, penktadienį 17 val. iš vaiko ugdymo įstaigos po ugdymo pabaigos (jei sūnus nelanko ugdymo įstaigos iš vaiko gyvenamosios vietos), ir grąžindamas sūnų, vaiko motinai į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 19 val.; 2) E. M. su sūnumi bendrauja, ketvirtadienį su nakvyne iki penktadienio ryto nuvežant sūnų į darželį, tos savaitės ketvirtadienį, kai tėvui nepriklauso bendravimo laikas kas antra savaitgalį nuo penktadienio ir sekmadienio vakaro, sūnų ketvirtadienį paimdamas iš darželio 17 val. (jei nelanko ugdymo įstaigos iš vaiko gyv. vietos 17 val.) ir penktadienį ryte nuvežant į ugdymo įstaigą (jei vaikas nelanko darželio vaiką atveža motinai 9 val.). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka naudinga tik vaiko motinai. Nagrinėjamu atveju atsakovas siekia maksimalios bendravimo tvarkos su vaiku. Tokį ieškinio reikalavimą atsakovas išreiškė ir teismui pateiktame 2024-06-12 ieškinyje dėl bendravimo tvarkos (civilinė byla Nr. e2-7302-998/2024), bei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas myli sūnų, tėvo ir sūnaus santykis yra labai artimas, sūnus noriai vyksta visur su tėvu, vaikas ir tėvas nori vienas su kitu bendrauti maksimaliai. Nenorint konfliktuoti su motina, atsakovas laikinai buvo susitaikęs su motinos nustatyta laikina bendravimo tvarka, tačiau tėvui ir vaikui tokios bendravimo tvarkos yra per mažai. Atsakovas pažymi, kad bendravimo tvarka turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Prie skundo atsakovo pridėta SMS žinutė įrodo, kad tarp tėvų kyla ginčai dėl bendravimo tvarkos su vaiku. Atsakovas pažymi, kad motina jau kurį laiką piktnaudžiauja savo motinos identitetu nepilnamečio vaiko ir tėvo atžvilgiu.
Atsiliepimas
6.2. Atsakovas nesutinka su laikinos tvarkos 3 punktu „Įpareigoti atsakovą, bendraujant su vaiku, atsižvelgti į mažamečio vaiko galimą nuovargį, sveikatą, emocinę būseną ir dėl to paties vaiko aiškiai išreikštą nenorą dėl bendravimo bei tokiais išimtinais atvejais susilaikyti nuo bendravimo su vaiku prieš jo valią”. Atsakovo vertinimu, ieškovė tikrai piktnaudžiaus šiuo punktu. Atsakovas pažymi, kad jis yra atsakingas ir mylintis vaiką tėvas, geba pasirūpinti vaiku nepriklausomai, kokia vaiko emocinė sveikata ar vaiko liga. Atsakovas niekuomet nebuvo išvykęs iš Lietuvos, tėvo ir sūnaus emocinis ryšys nėra ir nebuvo nutrūkęs, šalims gyvenant drauge tėvas net daugiau laiko praleisdavo su vaiku negu motina. Šalims pradėjus gyventi skyrium, motina dirbtinai siekia tėvą atitolinti nuo sūnaus. 2024-06-15 atsakovas kreipėsi į policiją dėl 2024-06-15 teismo nutarties nevykdymo. Dėl šios situacijos atsakovas taipogi kreipsis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, kadangi tėvams pradėjus gyventi skyrium ieškovė akivaizdžiai tėvui trukdo bendrauti su sūnumi.
6.3. Atsižvelgiant į neturtinius vaiko interesus, bei į vaiko emocinę ir psichologinę būklę, atsakovas mano, jog būtina nustatytą laikiną tėvo bendravimo tvarką su vaiku pakeisti, nes vaikas ir tėvas praleis daugiau laiko vienas su kitu.
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė A. K. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Apeliantas teigdamas, kad teismo nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka yra naudinga tik vaiko motinai, nepateikia nei vieno įrodymo savo pasisakymams pagrįsti. Ieškovė, ieškinyje nurodė, kad jai ir šalių vaikui iki šiol yra teikiama psichologinė pagalba (duomenys neskelbtini) Pagalbos moterims padalinyje. (duomenys neskelbtini) psichologai rekomendavo, kad susitikimai su tėvu vyktų dienos metu, be nakvynių. Taip pat įvertinus aiškiai šalių vaiko psichologams išsakyta nuomonę, jog „nori pas tėvą tik „į svečius”, atsakovo argumentas, kad „teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka yra naudinga tik vaiko motinai...” turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
7.2. Ieškovė teikdama ieškinį teismui nurodė, kad jokiu būdu neprieštarauja dėl vaiko bendravimo su atsakovu, tačiau šalių sūnui yra tik (duomenys neskelbtini) metai, sūnus kol kas yra labai prisirišęs prie ieškovės, tik pratinasi bendrauti su tėvu jam neįprastoje aplinkoje. Vaiko išvykimas ilgesniam laikui iš jo nuolatinės gyvenamos vietos būtų galimas, jei abi šalys sūnų tinkamai tam paruoštų, t. y. vaikui svarbu jausti kuo mažiau nerimo, baimės dėl to, jog jis terminuotam laikui skiriasi su motina, o tėvui svarbu suprasti, bei sukurti tokias vaiko sutikimo sąlygas, jog, ilgą laiką būnant kitoje aplinkoje, vaikas jaustųsi saugiai, patirtų kuo mažiau adaptacijos sunkumų. Siekiant įvykdyti šias sąlygas, t.y. tam, kad vaikas nejaustų nerimo ir baimės, likdamas ilgesniam laikui su tėvu, prie jo priprastų, būtina vaiką paruošti, bei nustatyti iš pradžių bendravimo tvarką su minimaliomis nakvynėmis. Be to, ieškovė iki šiol nežino kur tiksliai gyvena atsakovas, nežino ar tinkamos sąlygos bendrauti su vaiku.
7.3. Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad „siekia maksimalios bendravimo tvarkos su vaiku“. Toks atsakovo, kaip tėvo, požiūris sveikintinas, tačiau šiuo metu prieštarauja šalių vaiko interesams. Iš (duomenys neskelbtini) Pagalbos moterims padalinio rašto 2024-06-13 Nr. S- 61 matyti, kad „...einantį (duomenys neskelbtini) metus E., kuris ir šiaip nelengvai išgyvena šeimos iširimą, bendravimas su nakvynėmis pas tėvą ar tėvo sugyventinę dar labiau išbalansuotų emociškai...”, „...E. pasakojo mylintis tėtį, bet nori pas jį tik „į svečius“, jam svarbi įprasta aplinka, joje ir jaučiasi saugiausiai...”.
7.4. Skunde atsakovas nurodo, kad ieškovė „nuteikinėja sūnų prieš tėvą ir visaip vengia komunikacijos su tėvu.”, tvirtina, kad tarp šalių „kyla ginčai dėl bendravimo tvarkos su vaiku...”, kad „motina jau kurį laiką piktnaudžiauja savo motinos identitetu nepilnamečio vaiko ir tėvo atžvilgiu.”, bei kaip įrodymą prideda šalių SMS žinutes. Analizuojant atsakovo pateiktą šalių SMS susirašinėjimą, akivaizdu, kad atsakovas ne tik neteisingai interpretuoja įrodymus, bet ir akivaizdžiai nurodo tikrovės neatitinkančius faktus. Iš pateikto į bylą šalių SMS susirašinėjimo aiškiai matyti, kad konfliktas vyksta ne dėl bendravimo su vaiku tvarkos, o dėl atsakovo nenoro mokėti vaikui išlaikymo. Nes kaip matyti, ieškovė klausia atsakovo „kada bus pervesti pinigai vaiko išlaikymui?“, į ką atsakovas atsako, kad pinigų neturi, visiškai nesirūpindamas iš kokių lėšų vaikas bus pamaitintas, aprengtas ir pan. Atsakovui yra puikiai žinoma, kad šalių vaiko vystymąsi patikimoje aplinkoje užtikrina tik ieškovė, kuri nuo pat šalių vaiko gimimo rūpinasi sūnumi, išlaiko, maitina, slaugo, pasirūpina vaiko laisvalaikiu, perka vaistus, net tada kai atsakovas neperveda ar vėluoja pervesti lėšų vaiko išlaikymui. Tokį atsakovo elgesį negalima vertinti, kaip atsakingo tėvo, kuris siekia viso ko geriausio savo vaikui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė papildomus rašytinius įrodymus – šalių susirašinėjimą žinutėmis, mokėjimo kvitą, ieškinio kopiją.
12. Civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 straipsnis). Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas (LR CPK 314 straipsnis), tačiau atsakovo teikiami rašytiniai įrodymai yra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygomis, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai išspręsti ginčo klausimą, bei atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus, minėtus naujus įrodymus priima.
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
15. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (LR CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų LR CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir/ar turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
16. Pagal LR CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, galėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. Pagal LR CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (LR CK 3.156 straipsnis). Tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.
17. Pagal LR CK 3.170 straipsnio nuostatus tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (LR CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
18. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
19. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2024-06-11 kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su ieškiniu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui po 355,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimo. Ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1) priteisti iš atsakovo E. M. laikiną išlaikymą vaikui, po 355,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol bus nagrinėjama civilinė byla teisme ir teismas priims galutinį sprendimą šioje byloje; 2) nustatyti, kad E. M. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 11.00 val. ir grąžindamas vaiką sekmadienį 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą; E. M. bendrauja su sūnumi kiekvieną trečiadienį ir ketvirtadienį paimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 3) įpareigoti atsakovą, bendraujant su vaiku, atsižvelgti į mažamečio vaiko galimą nuovargį, sveikatą, emocinę būseną ir dėl to paties vaiko aiškiai išreikštą nenorą dėl bendravimo bei tokiais išimtiniais atvejais susilaikyti nuo bendravimo su vaiku prieš jo valią.
20. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024-06-12 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo E. M. nepilnamečio vaiko E. M. laikiną išlaikymą po 307 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį į A. K. nurodytą sąskaitą. Taip pat teismas tenkino ieškovės prašymą dėl atsakovo E. M. laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. M. nustatymo sekančiai: 1) E. M. bendrauja su sūnumi E. kas antrą savaitgalį paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 11.00 val. ir grąžindamas vaiką sekmadienį 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 2) E. M. bendrauja su sūnumi E. kiekvieną trečiadienį ir ketvirtadienį paimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 3) įpareigojo atsakovą, bendraujant su vaiku, atsižvelgti į mažamečio vaiko galimą nuovargį, sveikatą, emocinę būseną ir dėl to paties vaiko aiškiai išreikštą nenorą dėl bendravimo bei tokiais išimtiniais atvejais susilaikyti nuo bendravimo su vaiku prieš jo valią. Teismas, spręsdamas dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgė į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus ir jo amžių. Taip pat teismas vertino, kad nors byloje nebuvo pateikta duomenų, jog vaikas priešintųsi susitikimams su tėvu, ir nors labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais, tačiau šioje bylos stadijoje įvertinęs esančius duomenis, siekdamas apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, teismas padarė išvadą, kad yra tikslinga nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pagal ieškovės pateiktą prašymą.
21. Dėl 2024-06-12 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarties dalies, kuria nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka, atsakovas pateikė atskirąjį skundą, nurodydamas, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, yra palanki tik ieškovei.
22. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bei atsakovo nurodytų aplinkybių matyti, kad 2024-06-12 atsakovas pateikė teismui ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinė byla Nr. e2-7302-998/2024). Kartu su ieškiniu atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas nustatyti jo ir sūnaus laikiną bendravimo tvarką sekančiai: 1) E. M. su sūnumi bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, paimdamas sūnų penktadienį 17 val. iš vaiko ugdymo įstaigos po ugdymo pabaigos (jei sūnus nelanko ugdymo įstaigos iš vaiko gyvenamosios vietos) ir grąžindamas sūnų E. vaiko motinai į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 19 val.; 2) E. M. su sūnumi bendrauja ketvirtadienį su nakvyne iki penktadienio ryto nuvežant sūnų į darželį, tos savaitės ketvirtadienį kai tėvui nepriklauso bendravimo laikas kas antrą savaitgalį nuo penktadienio ir sekmadienio vakaro, sūnų ketvirtadienį paimdamas iš darželio 17 val. (jei nelanko ugdymo įstaigos iš vaiko gyvenamosios vietos 17 val.) ir penktadienį ryte nuvežant į ugdymo įstaigą (jei vaikas nelanko darželio vaiką atveža motinai 9 val.).
23. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024-06-26 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-7302-998/2024, atmetė ieškovo E. M. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas sprendė, kad nėra tikslinga tenkinti ieškovo prašymo dėl laikino bendravimo nustatymo su nepilnamečiu vaiku, kadangi ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka nežymiai skiriasi nuo teismo 2024-06-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7250-838/2024 nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, teismo 2024-06-12 nutartis yra galiojanti ir vykdytina, o taikius šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones jos būtų perteklinės. Be to, būtų apsunkintas laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos vykdymas. Taip pat teismas pažymėjo, kad dėl teismo 2024-06-12 nutarties E. M. yra pateikęs atskirąjį skundą su analogiška prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, pasisakys, ar tokios prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos.
24. 2024-06-26 nutartyje taip pat teismas nurodė, kad institucija, teikianti išvadą byloje, pateikė nuomonę, kurioje pažymėjo, kad 2024-06-15 tarnyboje registruotas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos policijos komisariato pranešimas, kad E. M. atvykus pas A. K., ši neperduoda jam bendravimui jų nepilnamečio sūnaus E. M., kaip numatyta nutartyje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Institucija taip pat nurodė, jog duomenų, kad vaiko tėvas negalėtų tinkamai pasirūpinti mažamečiu sūnumi ar, kad tėvo aplinkoje būtų daroma kokia nors neigiama įtaka vaikui, tarnyba neturi, todėl, tarnybos manymu, tenkinus ieškovo prašymą nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, nebūtų pažeista nepilnamečio vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais, išlaikyti ir puoselėti artimą ryšį.
25. 2024-06-28 nutartimi, civilinės bylos Nr. e2-7250-838/2024 ir Nr. e2-7302-998/2024 sujungtos į vieną bylą, bylai suteikiant numerį e2-7250-838/2024.
26. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei ir jos sūnui nuo 2023-11-03 (duomenys neskelbtini) Pagalbos moterims padalinyje teikiama psichosocialinė pagalba, apimanti psichologinį konsultavimą. Iš 2024-06-13 (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos (2024-06-13 raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. S-61) matyti, kad atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių ir raidą, rekomenduojami susitikimai su tėvu dienos metu, be nakvynių. Minėtame rašte taip pat buvo nurodyta, kad „Konsultacijų metu E. pasakojo mylintis tėtį, bet nori pas jį tik „į svečius“, jam svarbi įprasta aplinka, joje ir jaučiasi saugiausiai. ..<Einantį (duomenys neskelbtini) metus E., kuris ir šiaip nelengvai išgyvena šeimos iširimą, bendravimas su nakvynėmis pas tėvą ar tėvo sugyventinę dar labiau išbalansuotų emociškai. Bendrauti su tėvu, nedalyvaujant mamai, E. M. gali dienos ir vakaro metu iki įprastų vakaro nusistovėjusių ritualų, kur jo emociniam saugumui dar labai reikia mamos“>.
27. Iš 2024-06-26 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados matyti, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenimo sąlygos yra tinkamos, pas kiekvieną iš tėvų vaikui yra skirtas kambarys su visais reikalingais baldais ir priemonėmis. Minėta institucija dėl ieškovės prašomos nustatyti laikinos atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos, nurodė, kad galutinę išvadą sprendžiamu klausimu pateiks teismo posėdyje ištyrus visas šios bylos aplinkybes.
10. Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors abi šalys yra tinkamai pasiruošusios prižiūrėti nepilnametį vaiką, jų gyvenamoje aplinkoje yra sudarytos tinkamos sąlygos vaiko ugdymui ir priežiūrai, tačiau atsižvelgus į (duomenys neskelbtini) psichologų rekomendacijas, teismo vertinimu, pagal šiuo metu pateiktus duomenis, nėra pagrindo keisti nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos. Priešingai nei teigia apeliantas, byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, atsižvelgiant tiek į vaiko amžių, tiek ir į (duomenys neskelbtini) rekomendacijas, neatitinka mažamečio vaiko interesų bei juos pažeidžia. Apelianto argumentus, kad susirašinėjimas tarp šalių SMS žinutėmis įrodo, jog ieškovė siekia apriboti jo bendravimą su vaiku, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagristus. Teismo vertinimu, pirmiausia, atsakovo pateiktos SMS žinučių ištraukos neleidžia įvertinti viso pokalbio turinio, o antra, iš pateiktų žinučių matyti, kad šalys nesutaria dėl vaikui mokamo išlaikymo, o ne dėl bendravimo tvarkos sąlygų.
11. Dėl apelianto atskirojo skundo argumentų, kad ieškovė nuteikinėja sūnų prieš atsakovą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl teismas šiuos atsakovo teiginius vertina kaip neįrodytus. Taip pat argumentą, kad ieškovė neabejotinai piktnaudžiaus nustatytos laikinos tvarkos 3 punktu, kuriuo atsakovas įpareigotas bendraujant su vaiku, atsižvelgti į mažamečio vaiko galimą nuovargį, sveikatą, emocinę būseną ir dėl to paties vaiko aiškiai išreikštą nenorą dėl bendravimo bei tokiais išimtiniais atvejais susilaikyti nuo bendravimo su vaiku prieš jo valią, teismas taip pat vertina kaip nepagrįstą ir neįrodytą, kadangi šis teismo įpareigojimas atitinka vaiko interesus, o priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė. Taip pat pastebėtina, kad apeliantas teigdamas, jog būtent jo siūloma bendravimo tvarka yra šiuo atveju tinkamiausia, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka konkrečiu atveju išskirtinai pažeidžia būtent nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, emocinę ir psichologinę būseną.
12. Pažymėtina, kad bendravimo tvarka nustatyta laikinai ir esant poreikiui bei pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bet kuris iš tėvų gali kreiptis dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių, kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su tėvu. Tinkamiausia ir geriausiai atitinkanti vaiko interesus bendravimo tvarka bus nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės.
13. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog teismo nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka neatitinka mažamečio vaiko interesų bei jo amžių atitinkančių poreikių. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos.