- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-19
- Bylos Nr.
- 2-979-880/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00836-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- V. B., T. G.
- Advokatai
- Stasė Jovaišienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams V. B. ir T. G. dėl skolos ir žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo teismo prašė priteisti iš atsakovų V. B. ir T. G. 7819,74 Eur skolos, 5089,74 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su P. K. 2013 m. sausio 10 d. sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4,8 ha ploto, panaudos sutartį. Minėtas žemės sklypas buvo labai apaugęs krūmais, medžiais, buvo daug balų, žemė buvo daugiau kaip 20 metų nedirbama. 2014 m. gegužės 29 d. P. K. ieškovui pasiūlė minėtą žemės sklypą nusipirkti ir ieškovas su ja sutarė žemės sklypą pirkti už 28000 Lt (8109,36 Eur). 2014 m. gegužės 29 d. ieškovas P. K. sumokėjo 10000 Lt (2896,20 Eur) avansą. Iki 2014 m. lapkričio mėnesio ieškovas su sūnum ir darbininkais minėtą žemės sklypą įdirbo, sutvarkė, išrovė medžius, krūmus, vietose kur buvo balos ir labai drėgna užvežė ir išlygino žemę. Kurui, technikos remontui, darbo užmokesčiui ieškovas sumokėjo 16573 Lt (4799,87 Eur). Kad žemė būtų galima parduoti reikėjo atlikti geodezinius matavimus, todėl ieškovas pasamdė UAB „Geovysta”, kad atliktų žemės sklypo kadastrinius matavimus ir už jų atlikimą ieškovas sumokėjo 1000 Lt (289,62 Eur). Be to, P. K. prašymu ieškovas jai atvežė 4 priekabas skaldytų sausų malkų, kurias bendru sutarimu ieškovas ir P. K. įvertino 2000 Lt (579,24 Eur). 2014 m. spalio mėnesį P. K. paprašė sumokėti likusius 15000 Lt (4344,30 Eur), nes norėjo susiremontuoti namo vidų. Ieškovas šiuos pinigus sumokėjo dalyvaujant dukrai J. G.. Ieškovas pasitikėjo P. K., nes jie gyveno netoliese, nuo seno buvo pažįstami, pasitikėjo vienas kitu, o P. K. žadėjo artimiausiu metu nuvykti pas notarą ir perrašyti žemę. Tačiau P. K. 2015 m. per Kalėdas mirė. Jos turtą paveldėjo P. K. anūkai, t.y. atsakovai. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovai jau dar esant gyvai jų močiutei žinojo apie tai, kad jis sumokėjo visą sumą už žemę ir, kad ją išdirbo, tačiau dabar viską neigia, nes nori gauti pinigų. Šiuo metu atsakovas T. G. siūlo pirkti žemės sklypą, kurį sutvarkė ir už kurį sumokėjo ieškovas. Ieškovas iš karto susisiekė su atsakovu ir paklausė ar tai tiesa. Atsakovas pasakė, kad dabar šis žemės sklypas yra brangesnis nei ieškovas sumokėjo atsakovo močiutei. Atsakovas nurodė, kad dabar jo vertė apie 15000 Eur ir pasiūlė sumokėti papildomai sumokėti 7000-8000 Eur. Ieškovas taip pat nurodė, kad P. K. turtą paveldėjo atsakovai, todėl jie atsakovo už jos prievoles, t.y. grąžinti ieškovo sumokėtus pinigus (skolą) ir atlyginti patirtus nuostolius (dėl žemės išdirbimo bei geodezinių matavimų). Faktą, kad pinigus ieškovas sumokėjo pirmiausia patvirtina atsakovų motinos raštas, kuriame ji nurodo, kad ieškovas sujos motina už žemę pilnai atsiskaitė, t.y. sumokėjo 25000 Lt, atvežė 4 priekabas malkų ir padarė geodezinius žemės sklypo matavimus. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis išdirbo atsakovams priklausantį žemės sklypą ir dėl to patyrė 4799,87 Eur nuostolių, kuriuos sudaro jo ir jo darbininkų darbas, išlaidos kurui ir technikai. Jis šį žemės sklypą išdirbo tikėdamasis, kad žemės sklypas bus jo, tačiau sandoriui neįvykus, teismo prašo šiuos nuostolius priteisti iš atsakovų. Ieškovo teigimu, atsakovai, priimdami palikimą, žinojo apie ieškovo sumokėtus pinigus. Tačiau jeigu teismas nuspręstų, kad atsakovai nebuvo tinkamai informuoti, ieškovas prašo šį terminą atnaujinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovai prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo yra kildinamas iš Ieškovo ir P. K. susitarimo ateityje sudaryti 4,8 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, sandorio kaina 28000 Lt. Toks susitarimas, vertinant teisiškai, reikštų preliminarią žemės pirkimo pardavimo sutartį, kuriai pagal CK 1.73 str. 1 d. l p. ir 7 p. reikalavimus yra privaloma paprasta rašytinė forma. Imperatyvaus reikalavimo dėl rašytinės sandorio formos nesilaikymas daro tokį sandorį negaliojančiu bei draudžia jo sudarymo ar įvykdymo faktą įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 str. 2 d.) Taigi, Ieškovas negali įrodinėti pinigų už žemę sumokėjimo P. K. fakto bei sumos remdamasis liudytojų parodymais. Vertinant Ieškovo pokalbį su J. G., pažymėtina tai, kad pastaroji tik patvirtina Ieškovo išsakytus teiginius, tačiau jos kalba nėra aiški, jokių konkrečių sumų bei apmokėjimo faktų pati J. G. nenurodo. Atsakovas T. G. pokalbių su Ieškovu metu pripažino, kad gali būti, jog P. K. buvo gavusi iš Ieškovo už žemę kažkokią tai pinigų sumą, tačiau tos sumos įvardinti jis negalėjo, nes pinigų gavimo (jeigu toks mokėjimas įvyko) aplinkybės jam nebuvo žinomos. Pažymėtina tai, kad įrašytų pokalbių metu T. G. ne kartą patvirtino, jog jis netiki, kad Ieškovas būtų pilnai sumokėjęs jo močiutei Ieškovo nurodomas pinigų sumas. Kad galėjo būti atliktas kažkoks mokėjimas (pokalbiuose buvo paminėta 10 000 Lt suma), T. G. pripažino, tačiau nurodė, kad Ieškovas turi pateikti įrodymus, kad pinigai ir kokia jų suma buvo sumokėti, nes jis pas P. K. pinigų nematęs, o ši nuolat skundusis, kad neturi pinigų. T. G. pokalbio metu vertina, kad tokios situacijos nebūtų buvę, jeigu P. K. būtų gavusi iš Ieškovo jo nurodomas pinigų sumas. Atsakovai nurodo, kad pokalbių metu atsakovas pripažino dalies pinigų sumokėjimą, nes po P. K. mirties, kuomet ieškovas pareiškė pretenziją į ginčo žemės sklypą, T. G. su seserimi aiškinosi situaciją dėl apmokėjimo už žemę. V. B., kaip ir T. G., nebuvo žinoma, kad močiutė būtų gavusi iš R. B. apmokėjimą, tačiau V. B. prisiminė, kad gal 2014 m. (tiksliai laiko neprisimena), ji buvo vežusi P. K. į banką įnešti pinigus. Kiek pinigų močiutė įnešė, V. B. nematė, iš kur pinigai buvo gauti, ji taip pat nepasakojo, tačiau iš bendro pokalbio V. B. susidarė įspūdis, kad močiutė turinti įnešti į banką 10000 Lt. Iš to atsakovai padarė išvadą, kad P. K. galėjo gauti iš ieškovo už žemę 10 000 Lt avansą, kuriuos, svarstė, po žemės pardavimo reikėtų grąžinti ieškovui arba įskaityti į pardavimo kainą, jeigu žemę pirktų ieškovas. Tačiau ieškovui iškėlus bylą teisme ir atsakovams detaliau pradėjus aiškintis P. K. pinigų įnešimą į banko sąskaitą, paaiškėjo, kad tokios pinigų sumos - 10 000 Lt P. K. nurodytu laikotarpiu iš viso nebuvo įnešusi. Atsakovai taip pat nesutinka su žalos ieškovui priteisimu ir nuodo, kad ieškovas kol kas dar jokios žalos nepatyrė bei neįrodė žalos dydžio. 2013-01-10 tarp ieškovo ir P. K. buvo sudaryta Panaudos sutartis, kuria P. K. perdavė R. B. iki 2019-01-10 neatlygintinai už žemės sutvarkymą naudoti ginčo žemės sklypą. Ieškovas, siekdamas žemę naudoti ir gauti iš jos pajamas, turėjo žemę sutvarkyti, ir tai sudarė jo sutartimi prisiimtą prievolę. Žemės sutvarkymo kaštai šiuo atveju reikšmės neturi, nes jie Panaudos sutartimi aptarti nebuvo, ši sutartis nėra nutraukta ir šiuo metu yra galiojanti. Taigi, ieškovo žemės sutvarkymui turėtos išlaidos negali būti vertinama kaip ieškovo patirta žala, jos sudaro ieškovo patirtus Panaudos sutarties vykdymo kaštus. Atsakovai taip pat nurodo, kad LR CK 5.63 str. nustato trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. P. K. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovas pretenzijas pradėjo reikšti jau po to, kai atsakovai, gavę Paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, pradėjo pardavinėti ginčo žemės sklypą. Tikslaus laiko, kada ieškovas pradėjo reikšti reikalavimus P. K. įpėdiniams, atsakovai negali nurodyti, tačiau tai buvojau po Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (dokumentas išduotas 2016-02-15). Ieškinys teisme buvo pareikštas tik 2016-08-01. Taigi, CK 5.63 str. nustatyti veiksmai dėl reikalavimų pareiškimo P. K. palikimą priėmusiems įpėdiniams ieškovo buvo atlikti praleidus įstatymo nustatytą terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Dėl sumokėtų piniginių lėšų už žemės sklypą priteisimo.
Kaip jau minėta, ieškovas teismo prašo priteisti iš atsakovų 7819,74 Eur, kuriuos pasak jo sumokėjo P. K. už perkamą žemės sklypą, tačiau dėl jos mirties sandoris liko teisiškai neįformintas. Taigi, ieškovas savo reikalavimą kildina iš preliminariosios žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, kurios nebuvo įforminęs raštu.
Pagal CK 6.165 straipsnį, preliminariąja sutartimi laikomas toks šalių susitarimas, kuriuo jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje preliminarioji sutartis apibrėžiama kaip organizacinė sutartis, kuria šalys įsipareigoja joje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti pagrindinę sutartį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008; kt.). Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė, joje turi būti nurodytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti (CK 6.165 str. 2, 3 d.). CK 6.165 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad rašytinės formos nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančia. Tačiau tai neatima teisės ieškovui reikalauti grąžinti pagal žodinę preliminariąją sutartį sumokėtų pinigų.
Teismas sutinka su atsakovais, jog remiantis CK 1.93 straipsnio 2 dalimi, įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, tačiau tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad toks įrodymų leistinumo apribojimas, remiantis CK 1.93 straipsnio 6 dalimi, kuri taikytina nagrinėjamo ginčo atveju, nėra absoliutus. CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas gali netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: pirma, byloje yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių, sandorio sudarymo įrodymų; antra, sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; trečia, atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio sudaryti raštu; ketvirta, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Taigi tokiais atvejais gali būti taikoma įrodinėjimo leistinumo taisyklės išimtis.
Šiuo atveju teismas sprendžia, kad byloje galima remtis liudytojų parodymais, nes byloje yra ne tik liudytojų parodymai, bet ir kai kurie rašytiniai įrodymai, tokie kaip geodezinių matavimų apmokėjimas, kreipimasis į Nacionalinę žemės tarnybą, kurie leidžia daryti išvadą, kad kažkokie sutartiniai santykiai tarp ieškovo ir P. K. egzistavo, todėl neleisti ieškovui remtis liudytojų parodymais prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taip vadinama tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas sąlygoja didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir liudytojų parodymus sprendžia, kad labiau tikėtina, kad ieškovas ir P. K. buvo sutarę dėl žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, tačiau to nebuvo įforminę rašytine sutartimi, taip pat nėra rašytinių įrodymų, kad ieškovas P. K. sumokėjo už žemę 28000 Lt. Tai, kad ieškovą ir P. K. siejo sutartiniai santykiai patvirtina tai, kad ieškovas turi dokumentus, susijusius su P. K. priklausiusiu žemės sklypu, jis atliko jo kadastrinius matavimus, P. K. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl leidimo parduoti žemę ir t.t.
Teismas įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą sprendžia, kad ieškovui iš atsakovų, kaip P. K. turto paveldėtojų, turėtų būti priteistas 12000 Lt avansas sumokėtas pagal ieškovo ir P. K. preliminarų susitarimą dėl žemės pirkimo – pardavimo. Šiuos pinigus sudaro ieškovo duotas 10000 Lt avansas ir 2000 Lt už atvežtas keturias priekabas sausų malkų. Malkų atvežimo fakto neginčija ir atsakovas, o šį faktą taip pat patvirtina byloje apklaustos liudytojos R. B. ir J. G.. Vertinant 10000 Lt davimo faktą, teismas sprendžia, jog byloje yra pakankamai duomenų patvirtinančių šio mokėjimo buvimą. Pirmiausia iš ieškovo pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad jis tokiais pinigais disponavo ir panašias sumas buvo nusiėmęs. Antra, atsakovė V. B. nurodė, kad yra vežusi P. K. į Širvintas išsikeisti 10000 Lt į eurus. Be to, kad ieškovas dalį pinigų buvo sumokėjęs patvirtina ir jo bei atsakovo T. G. telefoninio pokalbio įrašas, kuriame jis aiškiai nurodo, kad žino, jog ieškovas dalį pinigų sumokėjo jo močiutei už žemę, tačiau žemės perrašyti nenori, nes ji verta daugiau ir siūlo už ją primokėti 7000-8000 eurų. Analogiškai šią aplinkybę patvirtina ir ieškovo telefoninio pokalbio su liudytoja J. G. įrašas. Tai, jog avansą ieškovas buvo sumokėjęs paliudijo ir liudytojas R. K., kuris žinojo, kad R. B. buvo sumokėjęs avansą už žemę P. K.. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ieškovas jam yra rodęs lapą, kuriame buvo parašyta, jog ieškovas P. K. sumokėjo 10000 Lt ir 2000 Lt įvertintos malkos ir likusi skola yra 15000 Lt. Taigi, nors atsakovai neigia, jog ieškovas yra sumokėjęs avansą P. K. už žemę, teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus įrodymus, labiau tikėtina, kad ieškovas nurodyto dydžio avansą P. K. sumokėjo.
Tačiau, teismo vertinimu, byloje nepakanka įrodymų, jog ieškovas buvo sumokėjęs ir likusią 15000 Lt sumą. Pirmiausia, byloje nėra jokių rašytinių tai patvirtinančių įrodymų, o atsakovai neigia, jog ieškovas P. K. buvo sumokėjęs 15000 Lt. Antra, nors J. G. rašte buvo nurodžiusi, jog ieškovas su jos motina visiškai atsiskaitė už žemę, tačiau teismo posėdžio metu ji paneigė žinanti tokias aplinkybes bei nurodė, kad pasirašė tuščią lapą, o vėliau tekstą ieškovas į šį lapą įrašė, todėl rašytinio įrodymo kaip patikimo teismas vertinti negali. Trečia, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, o ieškovas su tuo sutiko, kad ieškovas atsakovui rodė lapą, kuriame buvo parašyta, kad ieškovas P. K. sumokėjo 10000 Lt ir už 2000 Lt atvežė malkų, bei, kad dar yra likęs skolingas 15000 Lt. Priešingos išvados neleidžia daryti ir telefoninių pokalbių įrašai, kuriuose atsakovas aiškiai nurodo, kad jis netiki, jog ieškovas P. K. sumokėjo 28000 Lt. Remiantis aukščiau išdėstytu teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, jog P. K. sumokėjo visus pinigus už žemę, todėl jo reikalavimas tenkinamas iš dalies ir iš atsakovų priteisiama 12000 Lt avansas, o likusioje dalyje ieškinio reikalavimas atmetamas.
Dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Ieškovas iš atsakovų prašo priteisti 5089,74 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4,8 ha ploto žemės išdirbimo išlaidos (4799,87 Eur) ir 289,62 Eur sumokėtų UAB „Geovysta” už šio žemės sklypo atliktus kadastrinius matavimus, kuriuos sumokėjo ieškovas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovo ir P. K. 2013 m. sausio 20 d. buvo sudaryta Panaudos sutartis, pagal kurią P. K. R. B. suteikė neatlygintinai už žemės sutvarkymą naudotis iki 2019 m. sausio 10 d. 4,8 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).
Teismas įvertinęs šią sutartį mano, kad ji atitinka nuomos, o ne panaudos sutarties sąlygas, nes panaudos sutartis yra neatlygintinis naudojimasis daiktu, o nuomos atveju daikto naudojimasis už atlygį ir atlygis gali būti vertinamas ne tik pinigais. Šiuo atveju sutarties sąlyga, jog ieškovas naudojasi tam tikrą laikotarpį žemės sklypu už jo sutvarkymą vertintina kaip atlygintinės sutarties sąlyga, nes ieškovas įdeda savo lėšas sutvarkyti žemės sklypą.
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad spręsti nuostolių atlyginimo dėl žemės išdirbimo nėra pagrindo, nes atsakovai nurodė, kad ieškovo ir P. K. 2013 m. sausio 20 d. sudarytos panaudos sutarties nutraukti neketina ir leidžia ieškovui dirbti žemę toliau, t.y. iki 2019 m. sausio 10 d. kaip numatyta sutartyje. Esant tokiai situacijai ieškovas sutiko, kad nuostoliai už žemės išdirbimą būtų nepriteisiami, todėl jo ieškinys šioje dalyje netenkinamas. Tuo pačiu teismas pažymi, kad nutraukus sutartį anksčiau numatyto termino, ieškovui lieka teisė reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo.
Tuo pačiu teismas sprendžia, kad remiantis byloje pateiktais Kasos pajamų orderiu ir PVM sąskaita faktūra Serija GVO Nr. 0001628, yra pagrindas ieškovui priteisti 289,62 Eur sumokėtų UAB „Geovysta” už atsakovams priklausančio žemės sklypo geodezinius matavimus, nes kaip nurodė ieškovas, jis juos darė, nes jie buvo būtini norint įforminti žemės sklypo pirkimą – pardavimą. Kadastriniai matavimai ieškovui nereikalingi, o atsakovams priešingai – būtini norint parduoti žemės sklypą, ką jie ir ketina padaryti. Šiuo atveju ieškovas, jeigu nėra perdavęs tiksliųjų matavimų atsakovams, turėtų jiems juos perduoti.
Dėl palūkanų priteisimo.
CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl termino pareikšti reikalavimus įpėdiniams.
CK 5.63 str. nustato trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. Atsakovai nurodo, kad ieškovas praleido šį terminą ir prašo ieškinį šiuo pagrindu atmesti.
Tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių parodymus, sprendžia, kad minėtas terminas nebuvo praleistas. Byloje nustatyta, kad atsakovai iki močiutės mirties žinojo apie malkas ir 10000 Lt avanso davimą, taip pat žinojo ir jų motina. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ieškovas jam nuolat skambino ir prašė perrašyti žemę ieškovo vardu, o vėliau per šv. Velykas (2016 m. kovo 27 d.) jie susitiko ir pasikalbėjo. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovams Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2016 m. vasario 15 d., todėl darytina išvada, kad ieškovas skambino atsakovui dar iki šio liudijimo išdavimo, todėl informavimo terminas nebuvo praleistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kitų procesinių klausimų.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas pateikė ieškinį ir patikslintą priešieškinį, už kurį turėjo sumokėti 387,28 Eur žyminį mokestį, tačiau sumokėjo tik dalį, tai yra 41 Eur žyminio mokesčio. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašė priteisti iš ieškovo. Ieškovo ieškinį patenkinus 29,17 proc., proporcingai iš atsakovų ieškovui priteistina 112,97 Eur žyminio mokesčio, o atsakovams iš ieškovo – 708,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nesumokėjo dalies žyminio mokesčio už patikslintą priešieškinį, iš atsakovų ieškovui priteistinas žyminis mokestis, priteisiamas valstybei. Likusi nepadengta žyminio mokesčio dalis, tai yra 233,31 Eur (387,28 - 41 - 112,97 = 233,31), iš ieškovo priteisiama valstybės naudai.
Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovams priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškinį patenkinus iš dalies, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-283, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1882,53 Eur avanso ir žalos atlyginimo, bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovų V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 56,48 Eur žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 233,31 Eur žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovų V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai po 354,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.