- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2006-03-16
- Bylos Nr.
- 1A-191/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė (pirm.), Tomas Šeškauskas, Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- A. R.
- Nukentėjusysis
- A. R., J. R.
- Advokatai
- Valentinas Giriūnas
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
A. R. iš A. R. priteista 5000 litų neturtinės žalos atlyginimui ir 200 litų advokato išlaidoms apmokėti; N. R. ir M. R. po 10 000 litų kiekvienam neturtinės žalos atlyginimui. Kitoje dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ieškinys atmestas
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. balandžio 22 d. apie 13-14 val., (duomenys neskelbiami)., jo ir J. R. sodybos kieme, asmeninio konflikto su savo broliu J. R. metu, tyčia, kastuvo kotu, ne mažiau kaip dvidešimt kartų sudavė J. R. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. R. nubrozdinimus veide, krūtinėje, krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje – juosmenyje, žastuose, dilbiuose, kairėje plaštakoje, kairiame sėdmenyje, muštinę žaizdą pakaušyje, atvirą kaukuolės pamato (pakauškaulio) kaulų lūžimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimą, dešiniųjų X – XII ir kairiojo XI šonkaulių lūžimus, ko pasekoje dėl galvos sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda pakaušyje, atviru kaukolės pamato (pakauškaulio) kaulų lūžimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimu, kas komplikavosi antriniu galvos smegenų ir jų minkštųjų dangalų uždegimu, galvos smegenų pabrinkimu, J. R. mirė, t.y jis tyčia nužudė J. R. .
Šalies argumentai
Nukentėjusioji A. R. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį dalyje dėl A. R. paskirtos bausmės pakeisti ir skirti griežtesnę laisvės atėmimo bausmę.
Nukentėjusioji skunde nesutinka su A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu. Apeliantės teigimu, A. R. paskirta bausmė neatitinka bausmės paskirties tikslų,numatytų Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. Teigia, kad teismas, skirdamas bausmę tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad buvo įvykdytas labai sunkus nusikaltimas, A. R. neprisipažino, vengdamas baudžiamosios atsakomybės davė nenuoseklius ir klaidinančius parodymas (nenurodė kur paslėpė ar sunaikino kastuvo kotą, kuriuo įvykdė nusikaltimą), tuo trukdydamas ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei teismui išsiaiškinti objektyvią tiesą byloje, nebandė išvengti sunkių padarinių ir neiškvietė J. R. pagalbos, teismo posėdžio metu tik išreiškė apgailestavimą dėl to, kas įvyko. Teismas taip pat nieko nepasisakė dėl A. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skunde apeliantė nesutinka ir su teismo išvada, kad nukentėjusysis J. R. , įžeidinėdamas A. R. , išprovokavo jį nusikalstamiems veiksmams. Tvirtina, kad pats A. R. yra ūmaus charakterio. J. R. keletą kartų iki nužudymo buvo atgabentas į ligoninę dėl nuteistojo A. R. padarytų kūno sužalojimų. J. R. buvo tylus žmogus, tik išgėręs pasakydavo viską ką galvoja.
Teismo posėdyje apeliacine tvarka nukentėjusioji A. R. ir jos atstovas pagal įstatymą prašė tenkinti nukentėjusiosios apeliacinį skundą, paskiriant A. R. dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, prokuroras, nuteistasis A. R. ir nuteistojo gynėjas prašė atmesti nukentėjusiosios apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios J. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
A. R. nuteistas pagrįstai. Teismo išvadas dėl jo kaltumo patvirtina teisiamajame posėdyje išsamiai ištirti ir nuosprendžiu nešališkai įvertinti įrodymai. Iš nukentėjusiosios apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji visiškai neginčija teismo išvadų dėl A. R. kaltės įrodytinumo ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Ji tik nesutinka su paskirtos A. R. laisvės atėmimo bausmės dydžiu.
Bausmės paskyrimas yra svarbiausia baigiamoji baudžiamosios bylos stadija, nes bausmės paskyrimu įvertinamas ne tik nusikaltimo pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymių turinys, jų pobūdis, bet ir kaltininko asmenybė, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi dviejų rūšių baudžiamosios teisės normomis: BK specialiosios dalies straipsnio sankcija ir bendrosios dalies normomis, detalizuojančiomis sankcijos taikymą.
Bausmės skyrimo nuostatos yra numatytos BK VIII skyriuje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje įstatymo leidėjas įtvirtino bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtina nuostatą, kad bausmė turi būti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus.
A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį. Už šio nusikaltimo padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų. Jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti įstatyme numatytos bausmės minimumą. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tokio dydžio laisvės atėmimo bausmę, motyvavo tuo, kad pats nukentėjusysis, įžeidinėdamas nuteistąjį A. R. , išprovokavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus, A. R. yra 1 grupės invalidas, anksčiau neteistas, charakterizuojamas gan teigiamai. Tokiu būdu teismas, skirdamas bausmę, didžiausią dėmesį skyrė nuteistojo asmenybei ir tai buvo vienas iš lemiamų argumentų (ultima ratio) nustatant bausmės dydį. Iš tiesų, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalis numato, jog, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, tačiau kaltininko asmenybė yra tik viena iš Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų, į kurias teismas privalo atsižvelgti skirdamas bausmę. Kiti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, į kuriuos teismas turėjo atsižvelgti skirdamas bausmę, nuosprendyje tik deklaratyviai išvardinti, neatskleidžiant jų konkretaus turinio bei reikšmės skiriant bausmę A. R. .
Skirdamas bausmę, teismas pirmiausia turi vadovautis bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Tai pasiekiama tik nuosekliai laikantis visų aukščiau išvardintų įstatymo reikalavimų. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, nuteistojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo. Tačiau, nors nuteistojo asmenybės savybės yra svarbi aplinkybė ir į tai turi būti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau ši aplinkybė negali būti prioritetine ir nulemti bausmės skyrimą ar nuvertinti kitų įstatymo reikalavimų bei visuomenės intereso reikšmę teisingumo vykdyme. Visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, o taip pat ir bendrą jų visumą. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. R. bausmę, nesilaikė šių įstatymo reikalavimų, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio, 41 straipsnio nuostatas ir nepakankamai įvertinęs veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą, paskyrė A. R. neteisingą, aiškiai per švelnią bausmę.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. R. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, už tai, kad asmeninio konflikto su savo broliu J. R. , tyčia, ne mažiau kaip dvidešimt kartų sudavęs kastuvo kotu į įvairias kūno vietas, tarp jų į gyvybiškai svarbią – galvą, jį nužudė. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. R. veiką padarė eilinio konflikto su broliu metu, pastarajam pastoviai jį vadinant tokiais pat žodžiais kaip ir įvykio metu. Ekspertai, atlikę A. R. psichiatrinį - psichologinį ištyrimą, davė išvadą, kad A. R. veikoje nenustatyta stipraus emocinio susijaudinimo būsenai būdingų ir jai diagnozuoti būtinų požymių, A. R. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t.1, b.l. 178-179). Visa tai rodo, kad nors brolio J. R. pasakyti A. R. atžvilgiu įžeidžiantys žodžiais ir galėjo sukelti nuteistajam dvasinius išgyvenimus, tačiau tai A. R. netrukdė teisingai suvokti aplinką, - A. R. elgesys įvykio vietoje buvo kryptingas, tikslingas ir pakankamai apgalvotas. Šios A. R. padarytos tyčinės nusikalstamos veikos pasekmės yra labai sunkios – atimta žmogui gyvybei, du nepilnamečiai vaikai neteko savo tėvo. A. R. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme savo poelgio neigiamai nevertino, nesikrimto dėl padarytų veiksmų ir nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiosios neatsiprašė, tik apgailestavo, kad taip nutiko. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Esant tokioms aplinkybės, taip pat įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes apie A. R. asmenybę, kolegija laiko, kad A. R. paskirta minimali Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė neužtikrintų bausmės tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, todėl A. R. skirtina artima sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 5 d. nuosprendį pakeisti.
Nuteistajam A. R. paskirti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą septyneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.