- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-19
- Bylos Nr.
- ATP-569-327/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08296-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Pažeidėjas
- R. M.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarimu R. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 3 d., 128 str. 2 d., už tai, kad 2013-11-18, 19.41 val., Kauno r. sav., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 127,10 km, vairavo transporto priemonę – automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai atimta teisė vairuoti tos rūšies transporto priemones, esant leistinam greičiui 110 km/h, važiavo 143 km/h (±5 km/h paklaida), leistiną greitį viršijo 28 km/h, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p., 133 p. reikalavimus. Pagal ATPK 128 str. 2 d. paskirta dviejų tūkstančių dviejų šimtų litų bauda, pagal ATPK 124 str. 3 d. – dviejų šimtų penkiasdešimties litų bauda.
Tuo pačiu nutarimu jis taip pat nubaustas pagal ATPK 124 str. 4 d., 128 str. 2 d., už tai, kad 2013-11-25, 14.08 val., Kelmės r. sav., Paprūdžių k., vairavo transporto priemonę – automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai atimta teisė vairuoti tos rūšies transporto priemones, esant leistinam greičiui 50 km/h, važiavo 84 km/h (±3 km/h paklaida), leistiną greitį viršijo 31 km/h, tuo pažeidė KET 14 p., 133 p. reikalavimus. Pagal ATPK 128 str. 2 d. paskirta dviejų tūkstančių dviejų šimtų litų bauda, pagal ATPK 124 str. 4 d. – penkių šimtų penkiasdešimties litų bauda.
Vadovaujantis ATPK 33 str. jam paskirta subendrinta dviejų tūkstančių dviejų šimtų litų bauda.
Šalies argumentai
R. M. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Skunde nurodo, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokolas, nei kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolas, nei tarnybinis pranešimas jo kaltės dėl 2013-11-18 dieną padaryto pažeidimo neįrodo. Pažeidimo padarymo metu jis nebuvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, dėl ko neturėjo galimybės padaryti šį jam inkriminuojamą pažeidimą. Teismui pateikė rašytinį įrodymą, gautą iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos, atmetė, neargumentuodamas dėl ko juo netiki. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių Valstybės sienos apsaugos tarnybos nurodytą aplinkybę, jog jis laikotarpiu nuo 2013-11-16 iki 2013-11-22 Lietuvos Respublikos valstybinę sieną kirto du kartus, išvykdamas iš Lietuvos Respublikos į Airiją ir grįždamas į Lietuvos Respubliką iš Airijos.
Skunde taip pat nurodo, jog iš fotonuotraukos negalima nustatyti koks asmuo vairavo transporto priemonę. Neigė, jog fotonuotraukoje esantis vyriškis yra jis, iš jos akivaizdu, kad už vairo sėdėjęs vyriškos lyties asmuo yra aukštesnis nei jis, ir į jį nepanašus. Jo kaltės neįrodo ir teismo nurodytas tarnybinis pranešimas, kuriame 2013-12-12 liudytoju apklaustas A. M. nurodė, jog P. V. negalėjo tiksliai apibūdinti transporto priemonės, su kuria teigia važiavęs 2013-11-18 dieną. A. M. teisme patvirtino, jog tirdamas 2013-11-18 pažeidimo padarymo faktą su P. V. nekalbėjo, apie 2013-11-18 dieną neklausinėjo. Teismas apklausęs P. V. neteisingai nustatė, jog nėra pagrindo tikėti šio liudytojo parodymais, nes liudytojas, teismo nuomone, davė nenuoseklius, prieštaringus ir nelogiškus parodymus, kuriais siekiama patvirtinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškeltas versijas. Tiek 2013-12-12 paaiškinime policijos įstaigoje, tiek teisme P. V. nurodė esmines aplinkybes ir jo parodymuose prieštaravimų nėra. Šis liudytojas nurodė teismui, kad jo nepažįsta, dėl ko teismo išvada, jog jis siekia patvirtinti jo iškeltas versijas yra neteisinga, prieštaraujanti faktinėms bylos aplinkybėms.
Motyvuojamoji dalis
Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, kad jo kaltė 2013-11-25 padarius pažeidimus, numatytus ATPK 128 str. 2 d., ATPK 124 str. 4 d. įrodyta administracinio teisės pažeidimo medžiaga. Pats administracinio teisės pažeidimo protokolas nei paneigia, nei patvirtina jo kaltės. Šis rašytinis įrodymas tik patvirtina faktą, jog 2013-11-25, 14.05 val., Kelmės r. sav., Paprūdžių k., užfiksuotas automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greitis 84 ±3km/h, tačiau nepatvirtina aplinkybės, jog šį automobilį vairavo būtent jis, nes iš protokole esančių fotonuotraukų iš viso nėra aišku koks asmuo automobilį vairavo. Jo kaltės nepatvirtina ir teismo nurodyti tarnybiniai pranešimai, nes šie dokumentai neatitinka tikrovės dėl to, jog V. M. nei 2013-12-12, nei vėliau neklausė jo apie 2013-11-25 dienos pažeidimą, neėmė iš jo jokių paaiškinimų, ką ji pati patvirtino teismui paliudydama, dėl ko jos 2013-12-12 tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės apie tai, jog jis 2013-12-12 atvykęs į Kelių policijos valdybą kažką jai teigė, neatitinka tikrovės.
Apeliantas tvirtina, jog teismas neturėjo pagrindo abejoti liudytojo D. N. parodymais, jog 2013-11-25 nuo 15 val. iki 16.30 val. jis sportavo klube, nes liudytoja A. O. nurodė, jog jį iš sporto klubo paėmė 20-21 val. Atkreipia dėmesį į tai, jog tarp liudytojo D. N. ir liudytojos A. O. parodymų nėra jokio ryšio, nes teismas netyrė kur jis buvo nuo 16.30 val. iki 20-21 val., dėl ko jo buvimo vieta pažeidimo padarymo laiku (14.05 val.) nesusijusi kur jis buvo 20-21 val. Liudytoja A. O. nurodė, jog jam išsikėlus su ja kartu gyventi ir praradus teisę vairuoti, jis automobilį paliko garaže, tačiau ši liudytoja neliudijo, jog šis automobilis visada buvo šioje vietoje.
Neteisingai teismas vertino ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2013-11-04. Nors teismui sukėlė abejonių tai, jog ji pateikta tik 2014-02-04 teismo posėdžio metu, tačiau anksčiau šios sutarties pateikti negalėjo, nes byloje nebuvo nei vieno teismo posėdžio. Jis aplinkybes apie automobilio perdavimą J. A. aiškino Kelių policijos valdyboje, ką patvirtina ir liudytoja V. M.. Tai, jog automobilio perdavimo J. A. metu jam buvo sumokėtas 4000 Lt avansas taip pat nėra pagrindas teismui netikėti jo pateiktu rašytiniu įrodymu, nes sutarties sudarymo dieną J. A. jam sumokėjo 1/4 dalį pirkimo kainos, o kitą dalį privalėjo sumokėti sutartyje nurodyta tvarka, nes jie sudarė automobilio pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius prašo R. M. skundą atmesti.
R. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., 257 str. ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioje byloje apylinkės teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.
Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas R. Misevičiaus administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą ir įrodymų šaltinių patikimumą.
Dėl pažeidimų, numatytų ATPK 124 str. 3 d. ir 128 str. 2 d. (2013 m. lapkričio 18 d.)
Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. M. padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124 str. 3 d. ir 128 str. 2 d. vadovavosi liudytojų A. M., V. M parodymais, taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame nurodytos pažeidimo aplinkybės, kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu Nr. 39U-3902139-13, iš kurio matyti, kad 2013-11-18, 19.41 val., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 127,10 km., užfiksuotas automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greitis 143±5 km/h, kai leistinas greitis 110 km/h, tarnybiniu pranešimu. Tačiau kaip pagrįstai nurodo apeliantas, šie įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina, kad būtent jis minėtu laiku vairavo šią transporto priemonę.
Apylinkės teismas kritiškai vertino R. M. pateiktus rašytinius įrodymus apie tai, kad jis 2013-11-18 buvo išvykęs iš Lietuvos bei liudytojų P. V., A. O. parodymus, nurodydamas, kad šie įrodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi ir nelogiški, kuriais siekiama patvirtinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškeltas versijas, tačiau nenurodė ir nepagrindė, kodėl jie yra nelogiški ar prieštaringi. Liudytoja A. O. teismo posėdyje parodė, kad 2013-11-18 R. M. buvo Dubline, sesers vestuvėse, jis išvažiavo lapkričio 16 d., o grįžo lapkričio 22 d. Šiuos parodymus patvirtina lėktuvo bilietai (t .1, b. l. 16, 17), santuokos liudijimas (t. 1, b. l. 28, 29), asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos valstybinę sieną sąrašas (t. 1, b. l. 27). Pirmosios instancijos teismas be aiškių motyvų atmetė R. M. pateiktus rašytinius įrodymus – asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos valstybinę sieną sąrašą, kuris buvo išduotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos. Liudytojas P. V. parodė, kad R. M. nepažįsta, automobilį jam paskolino draugas Justas. Jam vairuojant šį automobilį, du kartus lapkričio mėnesį jį užfiksavo greičio matuokliai. Kelių policijos valdyboje buvo stresas, todėl nevisiškai tiksliai atsakė į užduotus klausimus. Savęs neapkalba, supranta, kad reikės sumokėti baudas. Liudytojas J. A. parodė, kad pažįsta R. M.. Iš jo buvo paėmęs automobilį, nes ruošėsi jį pirkti ir paskolino savo draugui Pauliui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie liudytojų parodymai nėra akivaizdžiai nenuoseklūs, prieštaringi ar nelogiški, pirmosios instancijos teismas nekonkretizavo, kuo pasireiškė jų nepatikimumas.
Palyginęs pažeidimo duomenų protokole užfiksuotą asmens atvaizdą ir liudytojo P. V. atvaizdą teismas nurodė, kad akivaizdu, jog KET pažeidimo duomenų protokole užfiksuotas ne P. V., tačiau neaišku kuo remiantis padarė išvadą, jog automobilį vairavo R. M.. Teismas privalėjo išnaudoti visas galimybes nustatyti, ar kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo nuotraukoje esantis asmuo neabejotinai yra R. M., kadangi dėl prastos nuotraukos kokybės tokia išvada yra abejotina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik išnaudojus visas galimybes siekiant identifikuoti nuotraukoje esantį asmenį ir šiuos duomenis įvertinus kitų byloje esančių duomenų kontekste (tarp jų ir liudytojų parodymus, kuriuos teismas vertino kritiškai bei duomenis apie R. M. išvykimą iš Lietuvos Respublikos), bus galima padaryti neabejotiną išvadą dėl R. M. kaltės padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, padarytus 2013-11-18.
Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų, nesurinko visų neabejotinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl pažeidimų, numatytų ATPK 124 str. 3 d. ir 128 str. 2 d., grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl pažeidimų, numatytų ATPK 124 str. 4 d. ir 128 str. 2 d. (2013 m. lapkričio 25 d.)
Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. M. padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124 str. 4 d. ir 128 str. 2 d. vadovavosi liudytojų A. M., V. M. parodymais, taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame nurodytos pažeidimo aplinkybės, kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu Nr. 39U-4173467-13, iš kurio matyti, kad 2013-11-25, 14.05 val., Kelmės r. sav., Paprūdžių k., užfiksuotas automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greitis 84±3 km/h, kai leistinas greitis 50 km/h, tarnybiniais pranešimais. Tačiau kaip pagrįstai nurodo apeliantas, šie įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina, kad būtent jis minėtu laiku vairavo šią transporto priemonę.
Teismas kritiškai vertino liudytojų P. V., J. A., A. O., D. N. parodymus, 2013-11-04 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, nurodydamas, kad šie įrodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi ir nelogiški, kuriais siekiama patvirtinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškeltas versijas, tačiau nenurodė ir nepagrindė, kodėl jie yra nelogiški ar prieštaringi. Liudytojas P. V. parodė, kad R. M. nepažįsta, automobilį jam paskolino draugas Justas. Jam vairuojant šį automobilį, du kartus lapkričio mėnesį jį užfiksavo greičio matuokliai. Liudytojas J. A. parodė, kad pažįsta R. M., ruošėsi pirkti jo automobilį, buvo paėmęs šį automobilį ir paskolinęs jį savo draugui Pauliui. Liudytoja A. O. parodė, kad lapkričio 25 dieną ji atvežė R. M. į Šilainiuose esantį sporto klubą „Atlantai“, o vakare apie 20-21 val. jį paėmė. Liudytojas D. N. parodė, kad yra R. M. treneris sporto klube „Atlantai“ ir patvirtino, kad R. M. 2013-11-25 nuo 15 val. iki 16.30 val. sportavo klube. Apeliacinės instancijos teismui lieka neaišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šių liudytojų parodymai yra akivaizdžiai nenuoseklūs, prieštaringi ar nelogiški, priešingai – jie vieni kitus patvirtina ir papildo, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima manyti, jog šie asmenys siekia padėti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išvengti atsakomybės. Iš kelių eismo taisyklių pažeidimo protokolo (t. 2, b. l. 2) matyti, kad 2013 m. lapkričio 25 d. automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną greitį, tačiau šiame protokole nėra asmens, vairavusio automobilį, nuotraukos. Teismas konstatavo, kad pirkimo-pardavimo sutartis surašyta ir pateikta teismui tik siekiant pagrįsti iškeltą versiją, ji nelogiška ir 2013-11-04 nebuvo sudaryta, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti šios sutarties sudarymu.
ATPK 260² str. 2 d. be kita ko nustatyta, kad jeigu administracinį teisės pažeidimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį teisės pažeidimą, ir pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu laikomas negaliojančiu.
Pirmosios instancijos teismas R. M. pripažino padarius pažeidimus, numatytus ATPK 124 str. 4 d. ir 128 str. 2 d., remdamasis vien faktu, kad automobilis priklausė R. M., tačiau atsakomybė automobilio savininkui grėstų tik tuomet, jei jis nebūtų nurodęs asmens, tuo metu vairavusio jam priklausančią transporto priemonę. Iš bylos duomenų matyti, kad R. Misevičius nurodė transporto priemonę vairavusį asmenį, t.y. P. V., jis teismo posėdžio metu prisipažino 2013 m. lapkričio 25 d. vairavęs nurodytą automobilį, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog R. M. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 str. 4 d. ir 128 str. 2 d. buvo patrauktas nepagrįstai. Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog jis 2013 m. lapkričio 25 d. vairavo minėtą transporto priemonę. Priešingai – šią aplinkybę paneigė liudytojai P. V., J. A., D. N.. Vien tai, kad atliekant tyrimą Kelių policijos valdyboje, P. V. negalėjo atsakyti į klausimus apie automobilį, jam priklausančią įrangą, draugo vardo, iš kurio pasiskolino automobilį, nepatvirtina fakto, kad automobilį vairavo ne P. V.. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nesant nuginčytai 2013-11-04 automobilio pirkimo–pardavimo sutarčiai, negalima neabejotinai teigti, kad pažeidimo padarymo metu automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė R. M., dėl ko jam nenurodžius automobilį vairavusio asmens galėtų kilti administracinė atsakomybė už jam inkriminuojamus pažeidimus. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą. Šiomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, konstatuodamas R. M. kaltę dėl šių pažeidimų, savo sprendimą pagrindė prielaidomis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl pažeidimų, numatytų ATPK 124 str. 4 d. ir 128 str. 2 d. nutrauktina, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje priėmus skirtingus sprendimus dėl bylos baigties pagal atskirus R. M. inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, yra tikslinga administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. A2.6.-139-358/2014 ir Nr. A2.6.-140-358/2014, kurios 2014 m. sausio 8 d. nutartimi buvo sujungtos, išskirti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
R. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarimą panaikinti.
Išskirti administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. A2.6.-139-358/2014 (teisminio proceso Nr. 4-69-3-08296-2013-3) ir Nr. A2.6.-140-358/2014 (teisminio proceso Nr. 4-69-3-08295-2013-3).
Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-139-358/2014 dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 3 d. ir 128 str. 2 d. (2013 m. lapkričio 18 d. epizodas) grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-140-358/2014 dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 4 d. ir 128 str. 2 d. (2013 m. lapkričio 25 d. epizodas) nutraukti, nesant R. M. veikoje administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.