Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-06-02 · Civilinė byla Nr. 2A-576-340/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-02
Bylos Nr.
2A-576-340/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
UAB „Kemitek“
Atsakovas
UAB „Algos“
Kategorijos
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-576-340/09Procesinio sprendimo kategorija: 42.9; 44.2.4.1; 121.15; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. birželio 2 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,kolegijos teisėjų V. Volskienės, P. Jaržemskio,sekretoriaujant J. Markovičiūtei,dalyvaujant ieškovo (apelianto) atstovams R. Kaduškevičiūtei, K. Kuorui,atsakovo atstovui V. Gustaičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Kemitek“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kemitek“ ieškinį atsakovui UAB „Algos“ saugos tarnybai dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 15 848,08 Lt; 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-08-01 tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta objekto, esančio Utenos g. 41, Vilniuje, apsaugos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo stebėti patalpų apsaugos būklę ir gavus apsaugos sistemos suveikimo signalą reaguoti į grėsmę keliančius įvykius. Ieškovui persikėlus į patalpas, esančias Visorių g. 8, Vilniuje, atsakovas toliau vykdė šio objekto techninę apsaugą. Naktį iš 2008-04-08 į 2008-04-09 ieškovo buveinė, esanti Visorių g. 8, Vilniuje, buvo apiplėšta ir iš bendrovės kasos pavogta 15 848,08 Lt. Patalpose veikianti signalizacija buvo aktyvuota ir prijungta prie centrinio valdymo pulto, todėl patalpų saugumą tuo metu turėjo užtikrinti atsakovas. Objekto apsaugos sutartyje atsakovas įsipareigojo materialiai atsakyti už ieškovo turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą, jei jis buvo priduotas saugoti centriniam valdymo pultui. Dėl netinkamo saugos tarnybos darbo ieškovas patyrė 15 848,08 Lt nuostolių.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2007 m. ieškovui persikėlus į naujas patalpas, esančias Visorių g. 8, Vilniuje, atsakovas pagal tarp šalių pasirašytą rangos sutartį Nr. 0705 šiose patalpose įrengė apsauginę – priešgaisrinę signalizacijos sistemą ir toliau tęsė bendradarbiavimą bei vykdė naujojo objekto techninę apsaugą su ieškovu 2005-08-01 objekto apsaugos sutarties pagrindu. Patalpų apiplėšimo metu įrengta apsaugos sistema buvo aktyvuota ir prijungta prie centrinio valdymo pulto. Apsaugos sistema nustatyta tvarka buvo priduota ir nuimta. Apsaugos sistemos aktyvavimo metu saugos tarnyba pranešimo apie apsaugos sistemos suveikimą negavo. Po apiplėšimo atlikus apsaugos sistemos patikrinimą, signalizacija veikė ir nebuvo nustatyti jokie sistemos trūkumai ar gedimai, galintys įtakoti sistemos nesuveikimą. 2005-08-01 objekto apsaugos sutarties 5.2. punkte numatyta, kuomet saugos tarnyba atsako už materialinių vertybių dingimą. Kadangi ieškovo turto praradimas atsirado ne dėl atsakovo darbuotojų kaltės, todėl atsakovui atsakomybė pagal apsaugos sutarties 5.2. punktą neatsiranda.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2009-01-29 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2005-08-01 tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta objekto, esančio Utenos g. 41, Vilniuje, apsaugos sutartis Nr. 05/08-04. 2007-07-09 tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta Rangos sutartis Nr. 0705, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovui įrengti apsauginę – priešgaisrinę signalizacijos sistemą objekte, esančiame Visorių g. 8, Vilniuje. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas Rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka būtų atsakovui pareiškęs pretenzijas dėl atliktų darbų, įrengiant apsauginę – priešgaisrinę signalizacijos sistemą objekte, esančiame Visorių g. 8, Vilniuje. Ieškovas nereiškė jokių pretenzijų dėl signalizacijos kokybės ir jos komplektacijos, nereiškė priekaištų ir dėl signalizacijos veikimo, sumokėjo už jos įrengimą, o ją įrengus naudojosi atsakovo paslaugomis. Teismas nustatė, jog nors pagal 2005-08-01 Objekto apsaugos sutartį Nr. 05/08-04 atsakovas privalėjo vykdyti patalpų, esančių Utenos g. 41 A, Vilniuje apsaugą, tačiau ieškovui persikėlus į naujas patalpas, esančias Visorių g. 8, Vilniuje, nauja sutartis dėl šio objekto apsaugos tarp šalių nebuvo sudaryta. Konkliudentiniai veiksmai byloje nustatyti, todėl teismas laikė, kad pasaugos sutartis tarp ginčo šalių sudaryta. Ji, kaip sandoris, yra prievolės atsiradimo pagrindas byloje. Be to, nei ieškovas, nei atsakovas neginčija, kad tarp šalių pasaugos sutartiniai santykiai buvo nutrūkę. Teismas nustatė, kad atsakovas yra profesionalus saugotojas; šiuo atveju įstatymu įtvirtinta saugotojo atsakomybė be kaltės, t. y. ji taikoma esant vien turto neišsaugojimo faktui. Teismas laikė, jog ieškovas turi įrodyti, kad dėl atsakovo kaltės, veikimo ar neveikimo ieškovui buvo padaryta žala. Tačiau byloje nėra duomenų ir ieškovas neįrodė, kad apsaugos signalizacija būtų suveikusi ir dėl apsaugos darbuotojų aplaidaus pareigų vykdymo buvo pavėluota atvykti į saugomą objektą. Byloje nėra duomenų, kad apiplėšimo naktį, t.y. iš 2008-04-08 į 2008-04-09 ieškovo buveinėje, esančioje Visorių g. 8, Vilniuje, būtų suveikęs apsaugos sistemos signalas. Teismas nustatė, jog pagal ieškovo pageidavimą objekte, esančiame Visorių g. 8, Vilniuje, buvo įrengti pasyviųjų infraraudonųjų spindulių jutikliai, kurie reaguoja tik į gyvus, judančius ir šiltus objektus. Kito tipo jutiklių, kurie reaguoja į bet kokių objektų judėjimą ieškovas atsakovo atstovų tvirtinimu nepageidavo įrengti, todėl sumažėjo apsaugos signalizacijos saugumo patikimumas. Objekto patalpų apsaugos būklė stebima iš centrinio valdymo pulto, todėl atsakovas neturi kitų sąlygų patikrinti objekto patalpų saugumo, kadangi sutartis dėl fizinės objekto apsaugos, kuomet esantis budintis asmuo gali girdėti jog yra braunamasi į saugomas patalpas, nesudaryta. Pasirašydamos 2005-08-01 objekto apsaugos sutartį šalys 5.4. punkte susitarė, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, jeigu sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu ir, kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Teismas konstatavo, jog pagal Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. 2 d., jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai keliamus reikalavimus; iš byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų laikė, kad atsakovas sudarytą sutartį vykdė tinkamai, t. y. jo veiksmai atitiko reikalavimams keliamiems jo profesinei veiklai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-01-29 sprendimą ir tenkinti UAB „Kemitek“ ieškinį. Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė teisės normas, neišsiaiškino visų faktinių bylos aplinkybių ir priėmė neteisingą sprendimą. Nurodo, jog teismas, vertindamas nuostolių priteisimo klausimą, nepagrįstai nurodė, kad ieškovas privalėjo įrodyti, kad žala kilo dėl saugos tarnybos kaltės, pasireiškusios veikimu ar neveikimu, kadangi ir CK, ir tarp šalių sudaryta sutartis nurodo, kad profesionalus saugotojas atsako be kaltės, tuo labiau, kad ir papildoma numatyta sąlyga dėl objekto pridavimo į CVP byloje yra nustatyta – įrodyta. Sprendime teismas nemotyvuotai nurodė, kad dėl ieškovo kaltės sumažėjo apsaugos signalizacijos patikimumas, kadangi ieškovas nebūdamas tos srities specialistas ir kreipėsi į atsakovą dėl patalpų saugos. Pažymėjo, jog iš atsakovo negavo jokių pasiūlymų dėl kitokio tipo signalizacijos įrengimo, todėl atsakovas klaidina teismą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad signalizacija dėl kokių nors nenugalimos jėgos aplinkybių galėjo nesuveikti asmenims vaikščiojant po patalpą, tuo labiau išverčiant patalpų sieną; aplinkybę dėl signalizacijos suveikimo, ar nesuveikimo (ir kodėl) įrodyti turi atsakovas, tačiau apelianto nuomone, jo neturi reikšmės bylos nagrinėjimui, kadangi profesionalaus saugotojo atsakomybė numatyta be kaltės įrodinėjimo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti vieną pagrindinį dalyką – ar buvo nenugalimos jėgos aplinkybių, ar ne.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jo netenkinti. Su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Pakartoja savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį bei triplike.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą išvadą dėl sąlygų atsakovo sutartinei atsakomybei kilti nebuvimo; nors kolegija iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl materialinės teisės normų taikymo nagrinėjamoje byloje, tačiau iš esmės teisėtas ir pagrįstas sprendimas negali būti panaikintas vien formaliai pagrindas, dėl to apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 185, 263, 328 str.).

Esminis apeliacinio skundo argumentas yra susijęs su šalių sutartinių santykių teisiniu įvertinimu – apelianto teigimu, tarp šalių sudaryta pasaugos sutartis, todėl atsakovas turi atsakyti už seifo, esančio saugomoje patalpoje, neišsaugojimą pagal CK 6.845 str. be kaltės; todėl ieškovas neturėjo pareigos įrodinėti byloje, kad atsakovas pažeidė sutarties sąlygas, jis šio ir nedarė.

Pirmosios instancijos teismo pozicija nevienareikšmė – teismas pripažino, kad tarp šalių buvo sudaryta pasaugos sutartis dėl objekto, esančio Visorių g. 8, Vilniuje apsaugos, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų laikė, kad atsakovas sudarytą sutartį vykdė tinkamai, jo veiksmai atitiko reikalavimams, keliamiems jo profesinei veiklai ir ieškinį atmetė.

Kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo pasiūlytu šalių sutartinių santykių teisiniu įvertinimu. Pagal CK 6.830 str., reglamentuojantį pasaugos sutartį, pasaugoti gali būti perduotas tik kilnojamasis daiktas, kuris po pasaugos laiko turi būti grąžinamas jį perdavusiam pasaugai asmeniui. Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta objekto apsaugos 2005-08-01 sutartis Nr. 05/08-04; pagal sutarties 1 punktą (sutarties dalykas) saugos tarnyba (atsakovas) įsipareigojo vykdyti užsakovo objekto, nurodyto sutarties priede, techninę apsaugą, o užsakovas įsipareigojo nustatyta tvarka apmokėti už suteiktas paslaugas; techninės apsaugos apibrėžtis taip pat numatyta sutartyje; tai objekto saugojimas stebėjimo ir reagavimo režimais, t. y. stebėjimu suprantama veikla, kai objekto apsaugos būklė stebima Saugos tarnybos centriniame valdymo pulte (CVP), reagavimu suprantama veika, kai gavus atitinkamą apsaugos sistemos suveikimo signalą, greito reagavimo ekipažas atvyksta prie objekto. Sutarties 5.2 punktas numato, kad saugos tarnyba materialiai atsako už užsakovo turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą, jei jis buvo priduotas saugoti į CVP ir visa tai atsirado dėl saugos tarnybos kaltės (b.l. 5-6). Nors pagal apsaugos sutarties priedą Nr. 1 atsakovas įsipareigojo vykdyti patalpų Utenos g. 41, Vilniuje, techninę apsaugą, tačiau šalys sutiko, kad ieškovui persikėlus į naujas patalpas Visorių g. 8, Vilniuje, sutartiniai santykiai tęsėsi sutartyje numatytomis sąlygomis; atsakovas įrengė ieškovui apsauginę-priešgaisrinę signalizacijos sistemą naujose patalpose, pretenzijų dėl įrengtos signalizacijos kokybės, jos komplektacijos ar veikimo nebuvo, ieškovas mokėjo už patalpų techninę apsaugą.

2008-04-14 ieškovas pranešė teisėsaugos institucijoms, kad buvo įvykdyta vagystė iš patalpų, esančių Visorių g. 8, Vilniuje; ikiteisminis tyrimas nėra baigtas. Byloje nustatyta, kad patalpų viduje buvo išlaužta gipsinė pertvara, nukritusi spinta. Dingo 15 848,08 Lt; pinigai buvo saugomi nedideliame metaliniame seife, kuris buvo saugomas rakinamoje baldinėje spintelėje; spintelė buvo išlaužta, seifas išneštas. Įvykio metu atsakovo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta. Objekto apsaugos 2005-08-01 sutartimi Nr. 05/08-04 atsakovas neperėmė iš ieškovo pasaugai kilnojamojo daikto – kilnojamo metalinio seifo su pinigais ir neįsipareigojo jų grąžinti trečiajam asmeniui po pasaugos sutarties pabaigos. Pagal minėtą sutartį buvo perduotos techninei apsaugai patalpos. Atsakovas ieškovui teikė apmokamą paslaugą – apsaugos paslaugą ir tarp šalių esantys santykiai kvalifikuotini pagal CK 6.716-6.724 straipsnius. Pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino tarp sutarčių šalių esančius teisinius santykius ir jų santykiams taikė netinkamą teisinį reguliavimą – CK 6.845 str.

CK 6.716-6.724 straipsniai, reglamentuojantys atlygintinių paslaugų teikimą, nereglamentuoja civilinės atsakomybės už netinkamą paslaugų teikimo sutarčių vykdymą, todėl tokių sutarčių šalims taikomi bendri civilinės atsakomybės nuostatai (CK 6.245-6.249 str. bei prievolių vykdymo principai (CK 6.38 str.)). Nors nagrinėjamoje byloje teismas netinkamai aiškino ir kvalifikavo šalių sutartinius santykius, tačiau padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas sudarytą sutartį vykdė tinkamai, jo veiksmai atitiko reikalavimams, keliamiems jo profesinei veiklai ir ieškinį atmetė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo juos sumokėti (CPK 245 str.); ieškovas klaidingai kvalifikavo šalių sutartinius teisinius santykius ir, laikydamas, kad atsakovas pagal CK 6.845 str. atsako be kaltės, sutarties sąlygų pažeidimo, priežastinio ryšio tarp galimo sutarties sąlygų pažeidimo ir pasekmių, kaltės neįrodinėjo. Rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą (CPK 178 str.); ieškovas atsakovo civilinės atsakomybės neįrodinėjo, taigi byloje liko nepaneigta, kad atsakovo įrengta signalizacija įvykio metu (naktį iš 2008-04-08 į 2008-04-09) buvo techniškai tvarkinga, o duomenys apie signalizacijos suveikimą nebuvo užfiksuota (b.l. 20); apeliacinės instancijos teisme atsakovo atstovas pažymėjo, kad patikrinus po įvykio signalizaciją buvo nustatyta, kad ji yra techniškai tvarkinga, po įvykio ieškovas sutartinių santykių su atsakovu nenutraukė ir toliau naudojosi jo paslaugomis (b.l. 45, 40, 41).

Dėl išdėstyto kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė T. ŽukauskienėTeisėjai V. VolskienėP. Jaržemskis