- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-08
- Bylos Nr.
- e2-489-889/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08381-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Valiulytė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- A. L.
dalyvaujant ieškovui J. J., ieškovo atstovui advokatui L. Ž., atsakovo A. L. atstovui advokatui D. C., atsakovės antstolės B. T. atstovui advokatui S. Č.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovams antstolei B. T., I. Ž. ir A. L. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: pripažinti negaliojančiu 2017-09-13 Turto padavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją ir grąžinti nekilnojamąjį turtą: 69/485 dalį žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1139/7650 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį sandėlio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1139/7650 dalį kiemo statinių, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo J. J. nuosavybėn, įpareigoti atsakovu A. L. ir antstolę B. T. grąžinti atsakovei I. Ž. už nekilnojamuosius daiktus gautą ir paskirstytą 11 538 Eur sumą; įvertinant subjektą, atsakingą dėl turto pardavimo varžytynėse neteisėtumo, priteisti iš atsakovės antstolės B. T. ieškovo J. J. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir visas teismo išlaidas. Nurodo, kad atsakovės antstolės B. T. kontoroje buvo vykdomas išieškojimas iš ieškovo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 67 232,99 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo teismo sprendimu priteistos sumos išieškojimo iš ieškovo atsakovo A. L. naudai. Vykdant aukščiau nurodytą išieškojimą, kaip Ieškovui tapo žinoma tik 2018 metų pavasarį, antstolė nukreipė išieškojimą į vykdymo procese areštuotą, ieškovui nuosavybės teise priklausanti turtą: 1) 69/485 dalį 0,04850 ha bendro ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 2) 1139/7650 dalį gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 208,61 kv. m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 3) 1/4 dalį sandėliuko, kurio plotis 21 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei 4) 1139/7650 dalį kiemo statinių, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas pažymi, kad nuosavybės teises į ginčo objektą jis įgijo 2014-04-25 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu už 3 000 Lt kainą. Nurodo, kad bendrą 2014-04-25 nupirkto ginčo objekto pirkimo kainą sudarė ne nurodyta 3 000 Lt, o 15 000 Lt kaina, t. y., pirkimo kainos ir sumokėtos kainos skirtumą sudarė buvusiam turto savininkui sumokėta pinigų suma jo skolų ir likusios ginčo objekto kainos sumokėjimui. Ginčo objektas buvo perkamas kritinės būklės, iš esmės be jokių komunikacijų (vandens, nuotekų įvadų, išvadų), su esminiai defektais. Nupirkęs ginčo objektą, ieškovas jį savo lėšomis iš esmės pagerino, suremontavo - sutvarkė, pakeitė statinio stogą, sudėjo (pakeitė) tvarkingas, šiuolaikiškas duris, naujus langus, sudėjo grindis, atliko komunikacijų (vandentiekio įvadų, buitinių nuotekų išvadų) įrengimą, sutvarkė elektros instaliaciją. Nurodyti ginčo objekto pagerinimai, remontas ieškovui kainavo dar daugiau nei 10 000 Eur. 2016 metais ieškovui pavyko rasti ginčo objekto pirkėją, kuris už ginčo objektą sutiko sumokėti jo rinkos kainą – 35 000 Eur. Tarp ieškovo ir būsimo pirkėjo buvo sudaryta avansinė sutartis, kurios pagrindu ieškovas gavo 1 000 Eur avansinį mokėjimą už ginčo objektą ir kreipėsi į antstolę dėl turto arešto ginčo objektui panaikinimo ir / ar leidimo nurodytą ginčo objektą parduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui. Tačiau toks ginčo objekto realizavimo būdas antstolės buvo atmestas. Sandoris su būsimu ginčo objekto pirkėju nutrūko. Antstolė 2018 metų pavasarį nustatė ginčo objekto pardavimo varžytynėse kainą ir paskelbė apie jo pardavimą varžytynėse. Ieškovas pažymi, kad jokių duomenų, pranešimų, informacijos apie nustatytą ginčo objekto vertę, paskelbtas jo varžytynes ieškovui pateikta nebuvo. 2018 metų pavasarį, 2017-08-14 įvykusiose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė ginčo objektą už 11 538 Eur kainą pardavė atsakovei I. Ž.. Teigia, kad ginčo objekto pardavimas varžytinėse net įvertinant pardavimo kainos nuo nustatytos turto rinkos vertės mažinimą, buvo atliktas pažeidžiant antstolio pareigą nustatyti nekilnojamojo daikto tikrąją rinkos vertę ir nekilnojamąjį daiktą parduoti rinkos verte. Ginčo objektas varžytynėse buvo parduotas mažesne kaina, pažeidžiančia ginčo objekto savininko, skolininko teises ir interesus.
Atsiliepimas
Atsakovė antstolė B. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškinys grindžiamas tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis ir deklaratyviai teiginiais, kurie nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Vykdymo procese ieškovui J. J. priklausęs turtas įkainotas ir realizuotas tinkamai, nepažeidžiant jokių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų ar teisėtų vykdymo proceso šalių interesų. Vykdant priverstinį skolos išieškojimą ieškovas vengė bendradarbiauti su antstolė, nepriimdavo jam siunčiamų procesinių dokumentų, nors apie prasidėjusį skolos išieškojimą žinojo. Ieškovo antstolei pateiktas 2017-09-29 skundas neabejotinai paneigia 2018-09-13 ieškinyje melagingai nurodomą aplinkybę, kad ieškovas apie antstolės atliekamus skolos išieškojimo veiksmus iš nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sužinojo tik 2018 m. pavasarį. Ieškinyje dėstomos aplinkybės apie ieškovo padengtas buvusio turto savininko skolas nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Ieškovui J. J. priklausęs tas pats nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), parduotas varžytynėse 24,7 proc. didesne suma, nei šį turtą ieškovas įsigijo 2014-04-25. Nors ieškinyje teigiama, kad ginčo objektas buvo perkamas turint tikslą jį iš esmės pagerinti, įrengti, sutvarkyti ir realizuoti rinkos verte, tačiau šie J. J. ieškinyje nurodyti tikslai nebuvo pasiekti. Ieškovas J. J. kartu su 2017-09-29 skundu tik 2017-10-02 antstolei pateikė 2017-04-14 datuotą avansinę sutartį. Iki pat turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo, t. y. iki 2017-09-13, J. J. jokio prašymo parduoti areštuotą turtą savo pasiūlytam pirkėjui antstolei nepateikė. Į antstolės depozitinę sąskaitą jokios piniginės lėšos už perkamą turtą taip pat nebuvo pervestos. Pažymi, kad vykdomojoje byloje priimti dokumentai skolininkui buvo siunčiami deklaruotos gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos gyventojų registro teikiamus duomenis. J. J. visuose antstolei bei teismui adresuotuose dokumentuose savo gyvenamosios vietos adresą taip pat nurodė (duomenys neskelbtini). Vykdymo procese siekiant nustatyti kuo tikslesnę areštuoto turto kainą, buvo pasitelktas šios srities specialistas - į teismo ekspertų sąrašą įtrauktas teismo ekspertas G. T., turtintis teisę atlikti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę. Varžytynėse realizuoto turto vertė nustatyta atsižvelgiant į teismo eksperto pateiktą išvadą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 4 dalis.
Atsakovas A. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad ieškovas pats pripažįsta, kad apie vykdomąją bylą žinojo. Ieškovas vykdomojoje byloje pats buvo nurodęs antstolei savo adresą (duomenys neskelbtini), kuriuo jam antstolė ir siuntė reikiamus vykdymo procesinius dokumentus. Teigia, kad deklaratyviai nurodydamas, neva antstolė tokį turto realizavimo būdą atmetė, ieškovas nedetalizuoja, kodėl jis tiesiog nepasinaudojo įstatyme nustatyta konkrečia procedūra, t. y. iki varžytynių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą nesumokėjo turto arešto akte nurodytą areštuoto turto vertę arba mažesnę sumą, kurios užtektų visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, kas užkirstų galimybę skelbti varžytynes.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti pilnai. Atsakovų atstovai prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) vertinamo nekilnojamojo turto - 69/485 dalies žemės sklypo, bendras plotas 0,0485 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su 1139/7650 dalimi pastato-gyvenamojo namo, bendras plotas 208,61 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalimi pastato-sandėlio, užstatytas plotas 21,00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1139/7650 dalimi kitu statiniu (inžineriniai) - kiemo statiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu, vertės nustatymo dienai (2014-03-07) buvo 30 000 Lt (t. 1, b. l. 71-95). Antstolės B. T. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 67232,99 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. J. išieškotojo A. L. naudai, pagal Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-03 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1043-122/2015. Kadangi ieškovas per raginime įvykdyti sprendimą nustatyta imperatyvų terminą skolos nesumokėjo, išieškojimas nukreiptas į ieškovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. 2016-11-17 Klaipėdos apskrities VPK VTT Prevencijos skyriui pateiktame paaiškinime ieškovas nurodė, kad jis nuolatos gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jam skirta korespondencija siunčiama adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 101-102). 2016-11-24 priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl eksperto skyrimo, kuriuo paskirta nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizė. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-01-20 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-1609-676/2017, kuria nutarta leisti priverstinai pateikti į patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Turto apžiūra atlikta 2017-06-09 nuo 11.00 val. 2017-06-15 patvarkymu dėl turto įkainojimo Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė B. T., atsižvelgdama į turto vertintojo - teismo eksperto pateiktą išvadą dėl turto vertės, minėtą turtą įkainojo 9 400 Eur (t. 1, b. l. 97-98), kuris skolininkui išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini). 2017-07-13 11:44 val. paskelbtos pirmosios varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), pradinę turto pardavimo kainą nustatant – 7 520 Eur. Pasibaigus pirmosioms turto varžytynės 2017-08-14 gautas e-varžytynių administratoriaus VĮ „Registrų centras“ pranešimas, kad varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), baigėsi, turtas parduotas už 11 538 Eur. Varžytynes laimėjo didžiausią kainą pasiūliusi varžytynių dalyvė - I. Ž.. 2017-09-13 antstolė B. T. surašė turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad antstolė 2017-08-14 įvykusiose varžytinėse Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė atsakovei I. Ž. toliau nurodytą turtą: 69/485 dalį žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1139/7650 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį sandėlio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1139/7650 dalį kiemo statinių, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurie priklausė ieškovui (t. 1, b. l. 9-10, 11-27). 2017-10-02 antstolės B. T. kontoroje gautas 2017-09-29 skundas, kuriuo prašo panaikinti 2017-09-13 varžytinių aktą ir leisti parduoti šiuos abu butus pasirinktam pirkėjui (t. 1, b. l. 70), kartu pridėjo 2017-04-14 avansinę sutartį, pagal, kurią ieškovas įsipareigojo parduoti minėtą turtą savo surastam pirkėjui (t. 1, b. l. 96). Ieškovas pateikė teismui duomenis, kad 2018-09-13 VĮ Registrų centro duomenimis, jam priklausiusio minėto turto vidutinė rinkos vertė yra ne mažesnė kaip 23 253,38 Eur (t. 1, b. l. 28-30).
Sandorio pripažinimas negaliojančiu yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų. Teismo sprendimu sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik įstatymuose įtvirtintais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Bendrieji sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai įtvirtinti CK pirmosios knygos II dalies „Sandoriai“ IV skyriaus „Negaliojantys sandoriai“ normose. Tuo tarpu turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis. Pastarosios teisės normos santykis su CK normomis, įtvirtinančiomis sandorių pripažinimo negaliojančiais bendruosius pagrindus, vertintinas kaip specialiosios teisės normos santykis su bendrosiomis. Toks turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką. Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais.
CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindas – jeigu turtas buvo parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Aiškindamas šias įstatymo nuostatas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose, kuriose sprendžiami turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo dėl neteisingo turto įkainojimo klausimai, teismas turi patikrinti, ar nebuvo pažeisti CPK 718 straipsnio ir 722 straipsnio 1 dalies reikalavimai bei CPK 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra; CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės; ar kaina yra esmingai mažesnė, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. antstolė R. M., UAB ,,Olsantra“, bylos Nr. 3K-3-121/2012).
CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. ir kt. v. antstolė B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ JGK statyba“ v. AB „Lithun“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008).
2017-10-02 antstolės kontoroje gautas ieškovo 2017-09-29 skundas, kuriame nurodyta, kad 2017-09-29 asmuo ieškovui pranešė dėl varžytynių akto 2017-09-13 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl parduoto ieškovo turto (duomenys neskelbtini). Todėl nepagrįstu laikomas ieškovo argumentas, kad ieškovas apie antstolės atliekamus skolos išieškojimo veiksmus iš nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sužinojo tik 2018 m. pavasarį. Ieškovas turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo 2014-04-25 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Ieškovas teigia, kad padengė buvusio turto savininko skolas, tačiau nepagrindė to įrodymais.
Ieškovas nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo už 30 000 Lt (8688,60 Eur). 2017-08-14 varžytynių metu minėtas turtas parduotas už 11 538 Eur sumą. Iš viso to matyti, kad ieškovui priklausęs nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), parduotas varžytynėse 24,7 proc. didesne suma, nei šį turtą ieškovas įsigijo 2014-04-24. Iš UAB „Ober Haus“ nekilnojamo turto pateiktų nekilnojamojo turto apžvalgos ataskaitų, matyti, kad nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2017 m. rugpjūčio mėn. Klaipėdos miesto senos statybos namuose nerenovuoti vieno kambario butai pabrango nuo 2,8 proc. iki 13,5 proc. Vadinasi varžytynių dalyviai atsižvelgė į ieškinyje dėstomus ieškovo atliktus remonto darbus.
Ieškovui ir jo atstovui buvo siūlyta spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo ginčo turto kainai retrospektyviniu būdu nustatyti, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo. Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas iškėlė versiją, kad ekspertas apžiūrėjo ir įvertino ne ieškovui priklausančių patalpų dalį.
Iš ieškovo paaiškinimų ir bylos duomenų nustatyta, kad pastatas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso keliems savininkams. Ieškovui priklausė ¼ dalis namo. Naudojimosi tvarka patalpomis nėra nustatyta. Atsakovės atstovas paaiškino, kad ieškovas neleido antstolės paskirtam ekspertui apžiūrėti jo patalpų, todėl į jas buvo pateikta gavus teismo leidimą ekspertui įeiti ieškovui priklausančias gyvenamąsias patalpas ir jas apžiūrėti.
Antstolė ieškovui priklausiusį nekilnojamąjį turtą įkainojo atsižvelgdama į teismo eksperto G. T. pateiktą 2017-06-09 ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip tai reglamentuojama CPK 681 straipsnio 4 dalyje. Ekspertizė akte nurodyta: „ Išvada dėl pastato būklės — blogesnė už vidutinę; Išvada dėl pastato dalies (ekspertizės objekto) vidaus apdailos būklė - pradėti remonto darbai; Papildoma informacija apie pastatą sudarančius elementus - apžiūros metu vizualiai nustatyti perdangos tarp antro aukšto ir palėpės pažeidimai, galimai atsiradę dėl stogo pažeidimo“. Ginčo objekto vertė nustatyta lyginamuoju metodu, vertinamą turtą palyginant su analogišku arba panašiu turtu, atsižvelgiant į faktinę turto būklę, kadangi turtas buvo apžiūrėtas kvalifikuoto turto vertintojo, iš pateiktų nuotraukų matyti, kad patalpose buvo daryti remonto darbai, todėl laikytina, kad į visus ieškinyje nurodytus ieškovo atliktus turto pagerinimo darbus buvo atsižvelgta.
Pažymėtina, kad ieškovas ieškinį dėl varžytynių akto nuginčijimo grindė netinkamai nustatyta turto verte, ieškovas vedė bylą per advokatą, pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu ir per teismo nustatytą terminą papildomiems prašymams pateikti, nagrinėjimo iš esmės teismo posėdžio pradžioje ieškovas ir jo atstovas prašymų, susijusių su aplinkybe, kad buvo vertintas būtent ieškovo turtas, nereiškė ir paaiškinimų neteikė. Byla buvo iškelta pagal atitinkamą ieškovo ieškinio pagrindą, pagal kurį civilinei bylai buvo pasirengta nagrinėti teisme ir pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės, šalys rungėsi ir teikė savo paaiškinimus bei įrodymus. Ieškovas ir jo atstovas tik prieš baigiamąsias kalbas pradėjo keisti savo paaiškinimus dėl ieškinio pagrindo ir nurodė, kad vykdomojoje byloje prieš varžytines buvo įvertinta galimai kito asmens turto dalis, nors konkrečiai jos apibrėžti ir nurodyti teismui posėdžio metu negalėjo. Pažymėtina, kad argumentų apie galimai ne ieškovui priklaususių patalpų dalies vertinimą vykdomojoje byloje paskirtos turto vertės nustatymo ekspertizės metu nebuvo nei vykdomojoje byloje, nei po varžytinių ieškovui skundžiant antstolio veiksmų teisėtumą, nauji argumentai atsirado tik šios civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje pabaigoje. Šie teiginiai yra atmestini kaip nepagrįsti šioje byloje bei pateikti pavėluotai (CPK 13 straipsnis, 14 straipsnio 4 dalis, 17 straipsnis, 42 straipsnis, 137 straipsnio 2 ir 3 dalys, 141 straipsnio 1 dalis, 226 straipsnis). Ieškovui manant, kad ieškinys gali būti tenkintinas kitu faktiniu ieškinio pagrindu, bei įrodytas papildomais įrodymais, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą bendra ginčo teisenos tvarka pateikiant įstatymo reikalavimus atitinkančio turinio ieškinį, kuris būtų įrodinėjamas, bylos nagrinėjimui būtų rengiamasi ir civilinė byla nagrinėjama iš esmės visai naujais aspektais (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 2ir 3 dalys).
Vertinant ginčijamo varžytinių akto teisėtumą šioje civilinėje byloje nustatyta, kad ieškovas kartu su 2017-09-29 skundu 2017-10-02 antstolei pateikė 2017-04-14 datuotą avansinę sutartį. Iki pat turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo 2017-09-13, ieškovas jokio prašymo parduoti areštuotą turtą savo pasiūlytam pirkėjui antstolei nepateikė. Į antstolės depozitinę sąskaitą jokios piniginės lėšos už perkamą turtą taip pat nebuvo pervestos. Laikytina, kad iki varžytinių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje ieškovas nepasinaudojo CPK 704 straipsnyje įtvirtinta teise pačiam ar pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją.
Vykdomojoje byloje priimti dokumentai ieškovui buvo siunčiami deklaruotos gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos gyventojų registro teikiamus duomenis. Ieškovas savo gyvenamosios vietos adresą taip pat nurodė (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovo teiginys, kad jis iš antstolės jokių procesinių dokumentų negavo, laikomas nepagrįstu.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-16110-998/2017 išnagrinėjo pareiškėjo J. J. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys A. L., antstolė B. T.. Ieškovas kreipėsi tiesiogiai į teismą su skundu dėl antstolės B. T. veiksmų, prašydamas panaikinti 2017-09-13 varžytynių aktą ir leisti parduoti abu butus pasirinktam pirkėjui. Teismas 2017-11-17 nutartimi civilinę bylą nutraukė. Teismas nustatė, kad antstolė pareiškėjo 2017-09-29 skundą traktavo kaip prašymą ir dėl šio pareiškėjo minimo skundo 2017-10-04 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo netenkino pareiškėjo J. J. 2017-09-29 prašymo. Taigi, antstolė nustatytais terminais ir tvarka priėmė procesinį sprendimą dėl 2017-09-29 pareiškėjo pateikto ir jo paties įvardijamo skundo, todėl pareiškėjui tiesiogiai teismui pateikti skundo nebuvo pagrindo. Pažymėtina, kad pareiškėjas apie 2017-10-04 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) žinojo, kadangi jo atstovas D. M., gavęs 2017-10-04 patvarkymą, patvirtino, jog patvarkymus persiunčia klientui el. paštu. Atsižvelgdamas į tokias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog pakartotinai nagrinėti pareiškėjo skundo nėra pagrindo. Taip pat nurodė, kad J. J., nesutikdamas su 2017-10-04 patvarkymu, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka ir terminais paduoti skundą antstolei dėl jos veiksmų, t. y. dėl 2017-10-04 patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl J. J. 2017-09-29 skundo. Ieškovas nepasinaudojo savo teise apskųsti 2017-10-04 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl J. J. 2017-09-29 skundo.
Ieškovas, turi pareigą domėtis vykdymo procesu, tačiau jis to nedarė, neginčijo ekspertizės išvadų, neprašė skirti pakartotinės ar papildomos ekspertizės, neteikė jokių kitų įrodymų dėl turto vertės pasikeitimo, tokių įrodymų nepateikė ir bylos nagrinėjimo metu, todėl nebuvo ir nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti turto rinkos verte ir varžytynių teisėtumu. Spręstina, kad ieškovui buvo žinoma apie vykdymo veiksmus. Byloje ieškovas neįrodė, kad pagal antstolės patvarkymą paskirta ekspertize nebuvo nustatyta reali turto vertė, o įtikinamų argumentų, patvirtinančių ekspertizės akto neteisingumą, parinktos turto vertinimo metodikos ydingumą, ieškovas taip pat nenurodo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu 2017-09-13 turto pardavimo iš varžytinių aktą, ieškinys atmestinas.
Atmestus ieškinį, atsakovams iš ieškovo priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad atsakovė antstolė B. T. sumokėjo 200 Eur advokatui už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teisme (t. 2, b. l. 64-66). Atsakovas A. L. sumokėjo advokatui 400 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 100 Eur už atstovavimą teisme (t. 2, b. l. 74-76). Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, todėl priteistinos iš ieškovo atsakovams.
Teismas 2018-09-21 nutartimi tenkino ieškovo J. J. prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo ir atidėjo jam 209,61 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą paduodant ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu iki galutinio teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo. Todėl iš ieškovo priteistinas 209,61 Eur žyminis mokesti Valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 540 straipsniais, teismas
nusprendžia:
atmesti ieškinį.
Priteisti iš ieškovo J. J. 200 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovės antstolės B. T. naudai.
Priteisti iš ieškovo J. J. 500 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovo A. L. naudai.
Priteisti iš ieškovo J. J. 209,61 Eur žyminį mokestį Valstybės naudai
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.